Ūkininkas pats pažino insultą ir suskubo pagalbos
Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologai Pasaulinę insulto dieną pasitiko, galėdami drąsiai teigti, jog yra tarp lyderių Europoje, gydant sergančiuosius insultu. Net ir tokie pacientai, kokiems anksčiau per stebuklą pavykdavo išgyventi, šiandien stojasi ant kojų ir toliau gyvena įprastą visavertį gyvenimą. Prieš keletą dienų į reabilitacijos ligoninę išvykęs 42 metų ūkininkas – puikus įrodymas, jog metų pradžioje pradėta taikyti moderni procedūra trombektomija – didžiulė viltis, susirgusiems insultu. Spaudos konferencijoje, surengtoje Pasaulinės insultų dienos išvakarėse, Neurologijos skyriaus vedėja Sigla Ščeponavičiūtė bei Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja Aušra Dambrauskaitė pristatė naujausias galimybes gydyti susirgusius insultu.
Atpažinti padėjo… mamos liga
Tas rytas 42 metų Žeimalių (Kelmės raj.) kaimo ūkininkui Evaldui Kuraičiui nežadėjo jokių permainų. Ankstų rytą jis pradėjo ruošos darbus – išėjo melžti karvių. Tačiau baigti šio įprasto darbo nepavyko, nes pradėjo svaigti galvą, išpylė prakaitas.
„Grįžęs namo jaučiausi keistai, norėjosi kažko saldaus, tai nusprendžiau medaus su batonu ir pienu užvalgyti“, – prisimena ūkininkas, laikantis ir bičių avilių.
Savijauta negerėjo. Evaldas prisiminė mamą, kuriai buvo ištikusi priešinsultinė būklė. Abu su žmona nusprendė, kad jo būklė yra panaši, tad nusprendė kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Du sūnus auginančių ūkininkų vienkiemyje įsikūrusią sodybą greitosios medicinos pagalbos ekipažas rado nesunkiai. Apžiūrėję pacientą nusprendė vežti į Respublikinę Šiaulių ligoninę, aplenkdami Kelmės ligoninę.
Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dirbę medikai pastebėjo būdingus insulto požymius. Paciento būklė greitai blogėjo, tad E. Kuraitis skubiai nuvežtas į Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, kur atlikti ir reikiami tyrimai.
Praradęs sąmonę pacientas nugrimzdo į komos būklę. Pasak Neurologijos skyriaus vedėjos Siglos Ščeponavičiūtės, nuspręsta skubiai atlikti trombolizę, tačiau ištirpinti medikamentais trombo, aptikto pamatinėje galvos smegenų arterijoje, nepavyko.
Kraujotaką atstatyti pavyko, tik atlikus trombektomiją – mechaninį trombo šalinimą iš pamatinės galvos smegenų arterijos. Procedūra pavyko, kraujotaka atstatyta. Dvi su puse savaitės ligoninėje praleidusiam ūkininkui dėl likusio koordinacijos sutrikimo ir dešinės pusės silpnumo dar reikalingas reabilitacinis gydymas, kuris jau taikomas Palangoje.
Vargina Evaldą Kuraitį klausimas, kodėl jam smogė klastinga liga insultas, dažniausiai užklumpanti vyresnio amžiaus nesveiką gyvenimo būdą gyvenančius žmones? Evaldas, dar mokydamasis mokykloje, daug sportavo, lankė žirgų sportą. Aktyviai gyvena ir perkopęs keturiasdešimtmetį, nes dirba fiziškai, labai įtemptai.
„Išeinu į darbą šeštą valandą ryto ir grįžtu apie dešimtą valandą nakties, nes tenka dirbti ne tik savo 30 hektarų ūkyje“, – pasakojo ūkininkas, per 10 metų dirbantis ir autoservise pas kitą ūkininką, kurio technika galįs įdirbti ir savo žemę. Pasakojo žmogus, jog pagal širdies ligų profilaktikos programą išsityręs ir cholesterolio kiekį kraujyje, ir kraujospūdis matuotas. Tačiau rezultatų E. Kuraitis sulaukti nespėjo – insultas užklupo greičiau.
Svarbiausia – atvykti laiku
Paskutiniais statistikos duomenimis pasaulyje per 20 mln. žmonių serga išeminiu insultu. Apie 7 milijonai susirgusiųjų grįžta į gyvenimą. Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja Sigla Ščeponavičiūtė kasdien mato sveikstančius pacientus ir žino, jog realybė nėra džiuginanti: dažnas lieka neįgalus, negrįžta į darbą ir tampa našta tiek namiškiams, tiek visuomenei.
Labiau pasiseka tiems, kurie, kaip ir minėtas ūkininkas, pastebi pirmuosius ligos simptomus ir ieško skubios medikų pagalbos.
„Mes, gydytojai, pasirengę padėti, svarbu, kad pacientas kreiptųsi laiku“, – teigia medikė.
Šiems pacientams gydyti yra į kurtas Šiaurės Lietuvos insultų gydymo centras. Į jį atvežami pacientai iš visų apskrities rajonų. Šio centro vadovė neurologė S. Ščeponavičiūtė džiaugiasi, jog nuosekliai dirbant su rajonų ligoninių gydytojais, su greitosios medicinos pagalbos stočių medikais bei šeimos gydytojais, pavyko pasiekti, kad vis daugiau pacientų laiku sulauktų reikiamos pagalbos. Insultų klasterio įkūrimas turėjo didelės reikšmės tam, kad insultų žymiai sumažėtų ir daugiau žmonių grįžtų į darbą ir visavertį gyvenimą.
Būna, kad ir patys žmonės laiku atveža ligonį, kai pastebi pirmuosius ligos simptomus. Medikė sako, jog atpažinti insultą nėra sunku. Reikia žinoti tris pagrindinius požymius: pakritęs į vieną pusę veidas, sutrikusi kalba, sunkiai valdomos galūnės.
Pastebėjus šiuos požymius labai svarbus kriterijus tampa laikas. „Jei pacientas per keturias valandas patenka į gydymo įstaigą, jam suteikiama kvalifikuota pagalba“, – teigia S. Ščeponavičiūtė ir patvirtina, jog Insultų gydymo centre pagalba suteikiama visiems, tačiau tiems, kurie atvyksta per vadinamas „auksines valandas“ ir atitinka reikiamus sveikatos kriterijus, gali būti taikomas inovatyvus gydymas, nepaliekantis skaudžių liekamųjų ligos reiškinių.
Vienas jų – krešulio tirpdymas medikamentu. Sulašinus vaistus valandą stebima, kaip atsistatė paralyžiai, kalbos sutrikimas bei kiti požymiai. Šiais metais ligoninėje jau atlikta 60 trombolizių, kai pernai per visus metus buvo atliktos tik 39 procedūros.
Trombektomija – dar vienas šansas
Ūkininko atvejis ne vienintelis, kai trombolizė yra neefektyvi. „Jei per valandą nepraeina ligos požymiai, pasirenkamas kitas gydymo būdas – trombektomija“, – pasakoja S. Ščeponavičiūtė.
Šių metų sausio 16 dieną Šiauliuose atliktos pirmosios trombektomijos. Iki lapkričio mėnesio jau atlikta 20 inovatyvių procedūrų, kai krešulys iš galvos smegenų kraujagyslių šalinamas mechaniškai. Apie valandą trunkančio intervencinio metodo efekto ilgai laukti netenka – pirmomis minutėmis žmogus tarsi atgyja.
Trombektomijai atlikti yra pasirengę Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriuje dirbantys intervenciniai kardiologai. Skyriaus vedėja Aušra Dambrauskaitė sako, jog nėra didelio skirtumo, ar šalinti miokardo infarktą sukėlusį krešulį, nusitaikiusį į širdį, ar insulto požymius sukėlusį krešulį, pasiekusį galvos smegenis.
Pamatinėje kraujagyslė, kurioje aptiktas ūkininkui insultą sukėlęs krešulys, ypač pavojinga. Intervencinė kardiologė Aušras Dambrauskaitė pasakojo, jog nutrūkus kraujotakai pamatinėje kraujagyslėje, nutrūksta ir smegenų mityba, sutrinka svarbiausių gyvybinių funkcijų veikla.
Trombektomiją atlikti bei gerų rezultatų tikėtis galima ne tik po ilgesnio laiko nuo insulto požymių pradžios, bet ir esant daugiau indikacijų, nei tada, kai pasirenkama trombolizė.
Tačiau pati procedūra trombektomija yra žymiai sudėtingesnis metodas, nes tam reikia operacinės, profesionaliai pasirengusios gydytojų komandos: intervencinio kardiologo, anesteziologo-reanimatologo, slaugytojų.
Tam Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įkurta 24 valandas veikianti tarnybą, kurioje dirba budinčių slaugytojų komanda, intervencinis kardiologas, anesteziologas- reanimatologas, galintys padėti bet kuriuo paros metu į ligoninę patekusiam pacientui.
Dažniausiai trombektomija atliekama insulto ištiktiems pacientams, kuriems užsikimšusi vidurinė galvos smegenų arterija. Nuo sausio vidurio, kai pradėta taikyti trombektomija, buvo trys pacientai, kuriems buvo užsikimšusi pamatinė galvos smegenų arterija. Dviem atvejais procedūra buvo sėkminga. Įprastai 90 proc. pacientų, užsikimšus pamatinei arterijai, miršta, nes iš šios arterijos išeina kraujagyslės, kurios maitina pagrindinius žmogaus gydybinius centrus. Taikant trombektomiją ši liūdna statistika keičiasi į gerąją pusę.
Mirtingumas mažėja
Medikai pastebi, jog tiems, kurių šeimoje yra sirgusiųjų smegenų kraujagyslių ligomis, yra didesnė rizika ir patiems susirgti insultu.
Vyrai ir moterys insultu suserga beveik vienodai. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus, 60-70 metų žmonės. „Dar darbingi, anūkų turintys, kurie galėtų džiaugtis gyvenimu, bet lieka prikaustyti prie ligos patalo“, – apgailestauja neurologė.
Insultų atvejais Lietuva pirmauja Europoje. Tai sąlygoja mitybos įpročiai, atsainus požiūris į savo sveikatą. Ši liga, kaip ir daugelis kitų, jaunėja. Pats jauniausias pacientas, kurį teko gydyti šiauliečių komandai – 18 metų vaikinas, anksčiau niekuo nesirgęs, aktyviai sportavęs, neturėjęs žalingų įpročių.
„Padarėm reikiamos tyrimus, taikėm trombolizę ir po jos požymiai atsistatė. Kito būdo jau nebereikėjo taikyti“, – nepamiršta šio paciento ir intervencinė kardiologė A. Dambrauskaitė. Mat, ištyrus paciento širdį, buvo diagnozuota iki šiol nepastebėta ir negydyta širdies yda. Paaiškėjo, jog dėl jos ir įvyko insultas. Yda buvo koreguota Vilniuje. Intervenciniu būdu uždėtas specialus „uždariklis“ ir užkirstas kelias trombų kelionei arterijomis bei kitam insultui įvykti.
Reikia saugotis insulto
Medikai pastebi, jog dauguma insultų įvyksta, kai kraujo krešulys nukeliauja arterijomis iš prieširdžių ausyčių. Vyresnio amžiaus žmonėms dažnai trinka širdies ritmas. Kardiologė A. Dambrauskaitė pasakojo, jog trinkant ritmui atsiranda visos sąlygos prieširdžių ausytėse susidaryti krešuliams. Tokiems pacientams yra skiriami specialūs vaistai – kraujo krešėjimą mažinantys antikoaguliantai. Tiesa, vaistų naudojimas turi būti ribojamas, nes rizikuojama perdozuoti arba išgerti nepakankamai. Naudojami naujosios kartos antikoaguliantai, kuriais paprasčiau užtikrinti kraujo krešumą.
„Tie pacientai, kuriems yra sutrikęs ritmas, turi labai gerai įsiklausyti į gydytojų nurodymas ir būtinai vartoti kraujo krešėjimą reguliuojančius vaistus. Be jų labai išauga insultų rizika“, – teigia neurologė.
Dar dažniau įvyksta insultas, kai žmogų vargina prieširdžių virpėjimas. Tie pacientai, kuriems diagnozuoti prieširdžių virpėjimai, tirėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris skirs specialų gydymą antikoaguliantais, nes rizika susirgti insultu yra labai didelė.
Ligoninėje per metus gydoma 700-800 pacientų dėl insulto. Jie gydomi ne tik inovatyviais gydymo metodais, bet ir tradiciniu, konservatyviu gydymo metodu, kuris taip pat yra efektyvus. Naujuosius gydymo metodus ne visiems galima taikyti, ne visiems ir reikia. Gydytojai sprendžia, kokio gydymo reikia insulto ištiktam žmogui.
Tie pacientai, kurie išgyvena insultą ir grįžta į visavertį gyvenimą, turi laikytis gydytojų nurodymų. Pasak neurologės S. Ščeponavičiūtės, jie turėtų elgtis saugiau: nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis, neturėti žalingų įpročių, kuo daugiau būti gryname ore, vaikščioti. Neurologai bei kardiologai nurodo vartoti specialius medikamentus. Visada po ligos skiriamas ne tik reabilitacinis, bet ir ambulatorinis gydymas – šeimos gydytojai toliau stebi pacientą ir, prireikus, siunčia jį neurologo konsultacijai.
