30 rugsėjo, 2023
ELTA

V. Sinkevičius apie Baltijos jūroje palaidotus sprogmenis: situacija grėsminga

Pasibaigus konferencijai „Mano Baltija“, jos sumanytojas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius įvardija esminius renginio metu priimtus įsipareigojimus Baltijos jūros būklei gerinti. Jis taip pat pabrėžia, kad konferencijoje žengtas didelis žingsnis šios jūros gerovei užtikrinti.

Penktadienį Palangoje antrą kartą vykusioje konferencijoje „Mūsų Baltija“ V. Sinkevičius kartu su aštuonių prie Baltijos jūros esančių ES valstybių – Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos – ministrais susibūrė spręsti neatidėliotinų Baltijos jūros problemų. Konferencijos metu daugiausia dėmesio skirta šiame vandens telkinyje palaidotai nesprogusiai Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų amunicijai.

V. Sinkevičius pabrėžia, kad ilguoju laikotarpiu – Baltijos jūros gyvybingumo klausimai yra lenktynės su laiku, kur vienoje pusėje yra visuomenės sąmoningumas, rūpestingumas, politinė lyderystė, o kitoje – tiksinti laiko bomba.

„Šiuo atveju, tiesą sakant, net ir tiesiogine to žodžio prasme“, – pabrėžia jis.

V. Sinkevičius: žinome, kad situacija grėsminga, tačiau nežinome, kokios pasekmės

Eurokomisaras savo asmeninėje feisbuko paskyroje įvardija esminius konferencijos įsipareigojimus.

„Pirma, tai atviras valstybių įsipareigojimas surinkti konkrečius faktus apie Baltijos jūros dugne esančias toksiškas atliekas ir sprogmenis, kurie bet kuriuo metu galėtų sukelti aplinkosaugos katastrofas. Žinome, kad sprogmenų yra daug ir visur, tačiau iki galo nežinome, kaip daug ir kur. Šiuo metu yra sužymėta apie 20 proc.“, – teigia jis.

V. Sinkevičius taip pat pabrėžia, kad įsipareigota išsiaiškinti, kokio dydžio yra su Baltijos jūroje esančia amunicija susijusios rizikos, kaip geriausiai tvarkytis su tomis atliekomis ir kaip prioretizuoti jų tvarkymą.

„Dabar viskas vis dar yra labai spekuliatyvu. Žinome, kad situacija grėsminga, tačiau nežinome – kokios galėtų būti pasekmės“, – atkreipia dėmesį jis.

Be to, anot eurokomisaro, visas regionas drauge įsipareigojo šią problemą spręsti koordinuotai, preciziškai ir sistemiškai.

„Komisija šiandien paskelbė 2 milijonų eurų vertės kvietimą naujiems, bendriems projektams. Baltijos jūra turi puikų potencialą ir vėjo jėgainėms, ir savo unikalią, labai vertingą fauną bei florą. Juoba paralelėje teko labai daug dirbti ir dėl to, kad iškovotume galimybę atsikurti Baltijos jūros žuvų resursams“, – teigia konferencijos sumanytojas.

Galiausiai, anot jo, vienas iš renginio rezultatų – tam tikras darbų pasiskirstymas.

„Baltijos jūros valstybių įsipareigojimas suteikė Helsinkio komitetui pagrįstą kompetencijų centro vaidmenį Baltijos jūros klausimais. Galėsime būti garantuoti, kad problemų sprendimas bus lydimas mokslo ir ekspertų, o ne tik politinės bendruomenės“, – teigia V. Sinkevičius.

Bendri įsipareigojimai sukurs aiškų planą

Eurokomisras pabrėžia ir tai, kad nors įvardyti įsipareigojimai yra mažas žingsnis Baltijos jūros regiono valstybių glaudesnio bendradarbiavimo link, tačiau didelis žingsnis visai Baltijos jūrai ir jos ateičiai.

„Kai dabartiniai įsipareigojimai bus įgyvendinti, esu tikras, bus gerokai lengviau mobilizuoti ir visuomenę, ir politikus aktyviau spręsti Baltijos jūros problemas“, – teigia jis.

„Pasakymas, kad savo pašonėje turime vieną užterščiausių pasaulio jūrų, žmones labiau liūdina, nei skatina aktyviai spręsti šią problemą. Juoba dažnai dar ir žvalgomasi į kitus, nes tai lyg ir visų Baltijos jūros valstybių problema, bet būtent dėl to galiausiai ji tampa niekieno“, – sako V. Sinkevičius.

Anot jo, bendri įsipareigojimai sukurs aiškų planą sprendžiant problematiškiausius Baltijos jūros klausimus – taršą, sprogmenis ir chemikalus, kuo rizikuojame, kaip saugiausiai ir efektyviausiai juos pašalinti.

Skaičiuojama šimtai tūkstančių tonų nesprogusių sprogmenų

EK duomenimis, Baltijos jūros dugne tebėra apie 300 tūkst. tonų nesprogusios abiejų pasaulinių karų amunicijos.

Pasibaigus Pirmajam ir Antrajam pasauliniams karams, amunicijos paskandinimas laikytas greičiausiu ir saugiausiu būdu atsikratyti nepanaudotų šaudmenų atsargų.

Baltijos jūroje aptinkama kelių pagrindinių tipų nesprogusių standartinių sprogmenų (NSS): pavojingų nuolaužų, išmestų šaudmenų, minų, bombų, valdomųjų raketų, granatų, mažo kalibro šaudmenų ir kt.

Nesprogę šaudmenys kelia grėsmę žmonėms ir jūrų gyvybei, aplinkai bei ekonominei veiklai jūroje, jie kelia grėsmę jūrų atsinaujinančiųjų išteklių elektrinių statybai, taip pat kelia pavojų žvejybos laivams, pavyzdžiui, traleriams ir jų įguloms. Be to, ištekėjusios cheminės medžiagos gali užteršti jūrą ir akvakultūros teritorijas.

Be to, Baltijos jūra – labiausiai užteršta Europoje. Jai poveikį daro biologinės įvairovės nykimas, klimato kaita, eutrofikacija, peržvejojimas ir didelis užterštumas įvairiais teršalais, pavyzdžiui, vaistais bei šiukšlėmis, ypač plastiko atliekomis, informuoja Pasaulio gamtos fondas.V. Sinkevičius apie Baltijos jūroje palaidotus sprogmenis: žinome, kad situacija grėsminga, tačiau nežinome – kokios galėtų būti pasekmėsŠiuo metu 97 proc. Baltijos jūros yra paveikta eutrofikacijos, dėl kurios mažėja deguonies kiekis. Mažiau deguonies reiškia mažiau žuvų ir gyvybės jūroje, todėl ekosistema tampa trapesnė ir pažeidžiamesnė. Socialinė ir ekonominė nauda taip pat yra mažesnė, daromas neigiamas poveikis žuvininkystei, rašo HELCOM.


17 balandžio, 2024

Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano dronų ir raketų ataką – kodėl gi to nepadarius ir Ukrainai, trečiadienį Europos […]

Graikijoje įžiebta Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių ugnis / EPA-ELTA nuotr.
17 balandžio, 2024

Antradienį Graikijoje, Senovės Olimpijoje, buvo įžiebta šią vasarą Paryžiuje vyksiančių olimpinių žaidynių ugnis. Debesuotas dangus sutrukdė pagal tradiciją įžiebti ugnį […]

Potvynių siaubiamoje Pietų Rusijoje ir Šiaurės Kazachstane tęsiamos evakuacijos / EPA-ELTA nuotr.
17 balandžio, 2024

Antradienį Rusija pradėjo naujas evakuacijas iš Vakarų Sibiro miestų ir kaimų, kuriems gresia niokojantys potvyniai. Kazachstano prezidentas  Kasymas Žomartas Tokajevas […]

O. Scholzas paragino Kiniją panaudoti savo „įtaką“ Rusijai, kad ši nutrauktų karą Ukrainoje / EPA-ELTA nuotr.
17 balandžio, 2024

Antradienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė paraginęs Xi Jinpingą spausti sąjungininkę Rusiją, kad ji nutrauktų „beprasmį“ karą Ukrainoje, ir pranešė, […]

17 balandžio, 2024

Senjorų organizacijos su Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigota stiprinti vyresnio amžiaus žmonių žinias apie civilinę saugą […]

Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]

16 balandžio, 2024

Prognozuojama, kad Ispanijos turizmo sektorius 2024 m. vėl gaus rekordiškai dideles pajamas, antradienį pareiškė turizmo asociacija „Exceltur“. Ji pridūrė, kad […]

R. T. Erdoganas, EPA-ELTA nuotr.
16 balandžio, 2024

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu yra pagrindinis pirmosios tiesioginės Irano atakos prieš […]

16 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį, tęsdamas darbo dienų regionuose ciklą, su komanda dirbo Kauno rajone. Šalies vadovas susitiko su […]

16 balandžio, 2024

Kaip nepalanki pasaulio geopolitinė situacija, kariniai konfliktai paveikė rinkas, investuotojų pasirinkimus, akcijų, valiutų ir naftos kainas, kalbiname du VILNIUS TECH […]

16 balandžio, 2024

Antradienį pasirašytas Lietuvos institucijų ir Vokietijos gynybos pramonės įmonės „Rheinmetall“ Ketinimo protokolas dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų. Dokumentą, rodantį Lietuvos […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys. ELTA / Orestas Gurevičius
16 balandžio, 2024

Artimiausią mėnesį prasidėsiant intensyviajai NATO pratybų fazei, Lietuvoje treniruosis daugiau nei 20 tūkst. šalies ir sąjungininkų karių, sako Lietuvos kariuomenės […]

15 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, tęsdamas tradicines darbo dienas regionuose, su komanda dirbo Šakių rajone. Šalies vadovas susitiko su […]

15 balandžio, 2024

Vizitus po regionus tęsiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad šalies savivaldybės vis dar nėra pakankamai savarankiškos, jog galėtų pačios spręsti […]

Bronis Ropė, Europos Parlamento narys
15 balandžio, 2024

Ar neužilgo netapsime tik vieno ar kelių miestų valstybe, jei pro pirštus žiūrėsime į regioninę politiką? Juk, kiekvienas nepritrauktas ir […]

Robert Duchnevič
15 balandžio, 2024

Vilniaus rajono savivaldybės taryba pritarė sprendimui steigti Vilniaus rajono metų apdovanojimus už nuopelnus Vilniaus kraštui ir jo žmonėms. „Ieškome herojų […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

14 balandžio, 2024

Vidaus reikalų ministerija (VRM) praneša, kad Ukrainos pareigūnai gegužės mėnesį Lietuvoje surengs civilinės saugos mokymus. „Turime mokytis iš ukrainiečių išmoktų […]

J. Bidenas: Ukrainos kelias į NATO nebus „lengvas“. EPA-ELTA nuotr.
13 balandžio, 2024

Jungtinių Vastijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad keršydamas už smūgį Sirijoje, Iranas artimiausiu metu gali atakuoti Izraelį. Viešai perspėjęs […]