Vilniaus ir Kauno gatvės – kur kelininkai investuos pinigus?
Vairuotojų, kurie miestų gatvių nelygintų su šiukšlių konteinerio turiniu, nėra labai daug. Duobės, provėžos ir spūstys – trys žodžiai, kurie prie vairo sėdinčiam žmogui dažnai asocijuojasi su keiksmažodžiais. Didieji Lietuvos miestai įvairiausiais būdais gerina kelių infrastruktūrą, tačiau naujos priemonės ne visuomet efektyvios.
Kiekvienas Kaune apsilankęs vairuotojas turėtų pastebėti šio miesto pažangą gatvių dangos srityje. Pastarąjį dešimtmetį antras šalies miestas buvo pravardžiuojamas „duobių sostinės“ vardu, bet pernai atlikti ir šiemet planuojami atlikti darbai liudija, kad Kaunas nori atsikratyti nelabai prestižinio pavadinimo.
Kituose miestuose gatvių būklė šiemet pastebimai geresnė negu prieš metus. Vilniaus, Panevėžio ir kitų didmiesčių kelininkai turi darbo, bet, miestų gyventojų nuomone, jo yra mažiau nei pernai.
Savivaldybių atstovai teigė, kad duobių naikinimo sezonas prasidės vos pradės dirbti asfaltbetonio gamyklos – tada bus galima naudoti karšto asfaltavimo technologiją. Žiemą duobės taip pat gali būti tvarkomos, tačiau ne tokiu ilgalaikiu šalto asfaltavimo metodu ir ne taip intensyviai.
Miestų gatves tvarkančių specialistų teigimu, aktyvūs kelininkams 2014-ieji lėmė, kad 2015-ųjų pradžioje miestų gatvėse duobių kur kas mažiau nei 2014-ųjų pirmaisiais mėnesiais.
2014-ieji – atsinaujinimo metai
Vilniuje praėjusiais metais sutvarkyta daugiau nei 200 gatvių. Kai kuriose, kur eismo srautai didžiuliai – Kareivių, Žirmūnų ar Vasario 16-osios gatvėse – buvo atliktas kapitalinis remontas arba provėžų lyginimas.
Nemažai šurmulio sostinėje sukėlė naujoji Geležinio vilko estakada, leidžianti lengviau patekti į centrinę miesto dalį bei Žvėryną.
Iškart už jos buvo suformuota nelogiška sankryža, joje kelis kartus pakeisti kelio ženklai, tačiau laikui bėgant vairuotojai įvertino estakados naudą ir pradėjo ja naudotis.
Prieš jos pastatymą prognozuota, kad per parą ja pravažiuos apie 16 tūkst. transporto priemonių, tačiau šiandien tikslus skaičius nėra žinomas – jis bus išmatuotas pavasario pradžioje.
Vilniaus savivaldybės Statinių skyriaus vadovas Arūnas Visockas teigė, kad šiuo metu yra atliekami skaičiavimai, kurie bus paskelbti kovo pabaigoje.
Naujų eismo infrastruktūros objektų naudą galima įvertinti praėjus 3-4 mėnesiams po jų pastatymo, nes per tiek laiko žmonės įpranta prie naujovės ir transporto srautai tampa reguliarūs.
Kaune būtų sunku išskirti didžiausią praėjusių metų projektą – šį vardą turbūt dalintųsi dvi atkarpos – Savanorių pr. įkalnė ir Jonavos g. Šiose vietose buvo atliktas kapitalinis remontas, o Savanorių pr. įkalnėje dar rekonstruotos dvi atgyvenusios estakados.
Klaipėdoje ir Panevėžyje pernai taip pat netrūko gatvių, kuriose asfaltas perklotas naujai, tad situacija gatvėse šiemet – geresnė nei prieš metus. Bet veikti yra ką.
Kaunas tvarkys ne tik gatves, bet ir kiemus
Planus, kurios gatvės bus tvarkomos ar rekonstruojamos, paskelbė tik Kaunas. Kitų miestų savivaldybės konkrečių planų dar neatskleidžia.
„Kiemams tvarkyti patvirtintas tikrai didelis biudžetas. Sutvarkyti pakankamai didelę įvažą, užimančią, pavyzdžiui, apie 500 kv. m plotą, kainuoja apie 14 tūkst. eurų. Todėl vien šįmet būtų galima sutvarkyti iki 100 panašaus dydžio įvažų ir kiemų“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Skilandis.
Jis teigė, kad prioritetas bus skiriamas tiems kiemams ir įvažiavimams, prie kurių tvarkymo prisidės ir patys gyventojai. 2006 m. Kaune buvo patvirtinta tvarka, pagal kurią savivaldybė įsipareigoja rasti 70 proc. kiemo tvarkymui reikalingos sumos, jeigu likusį trečdalį reikalingos sumos „susimeta“ gyventojai.
Svarbiausias šių metų projektas Kaune – Raudondvario pl. rekonstrukcija. Tragiškos būklės kelių kilometrų ilgio gatvė šiemet turėtų būti sutvarkyta, o visi važiuojamojoje dalyje esantys kanalizacijos šuliniai perkelti į šaligatvių zoną. Tai būtų pirmoji gatvė Lietuvoje, kurioje įgyvendintas toks sprendimas.
Vilniaus valdžiai labiausiai rūpi Perkūnkiemis
Vilnius tuo tarpu neskuba ir šiemet remontuojamų gatvių sąrašą paskelbs tik balandžio pradžioje.
„Šiuo metu tarp patvirtintų objektų yra Perkūnkiemio gatvės rekonstrukcija. Perkūnkiemio g. darbus planuojama pradėti kovo pabaigoje, jų metu bus nutiesta nauja Perkūnkiemio gatvės dalis, rekonstruotos dvi gatvės atkarpos ir įrengta trūkstama gatvės atkarpa, sujungianti Ukmergės g. su Pavilnionių g.“, – teigė Vilniaus savivaldybės Statinių skyriaus vadovas Arūnas Visockas.
Kaip pažymėjo A. Visockas, kitas patvirtintas projektas – Geležinio Vilko, Žalgirio ir Linkmenų gatvių sankryžos rekonstrukcija. Pro šią sankryžą kasdien važiuojantys vairuotojai 2015-aisiais turės apsišarvuoti kantrybe – dėl vykdomų kelio remonto darbų eismo apribojimų ir spūsčių išvengti nepavyks.
Darbų metu bus rekonstruojama Geležinio Vilko g. atkarpa (apie 430 m), sankryža su Žalgirio g. ir Žalgirio g. atkarpa nuo Geležinio Vilko g. iki Linkmenų g. (400 m). Vykdant darbus, taip pat papildomai bus įrengta eismo juosta Žalgirio g., greitėjimo-lėtėjimo juosta Geležinio Vilko g.
Taip pat bus rekonstruota 160 m atkarpa Linkmenų g. Objekte bus sutvarkyti bei rekonstruoti pėsčiųjų takai, atskiriant pėsčiųjų zoną nuo dviračio tako. Pėsčiųjų-dviračio takų bus apie 605 m, bus rekonstruota apie 185 m šaligatvio dangos. Numatoma rekonstruoti avarinės būklės Linkmenų g. esantį lietaus nuotekyną, kurio ilgis – apie 800 m.
Turbūt svarbiausias Vilniaus transporto infrastruktūros objektas šiemet – Vilniaus aplinkkelis. Šiemet turėtų būti pradėtas trečiasis Vilniaus vakarinio aplinkkelio etapas, kurio metu bus nutiesta atkarpa nuo Viršuliškių g. iki Ukmergės g. Šiam projektui įgyvendinti prireiks daugiau nei 100 mln. eurų, iš kurių 80 proc. skirs Europos Sąjunga.
2009-aisiais buvo pradėta pirmoji aplinkkelio atkarpa, o trečiąją planuojama pabaigti 2016-aisiais.
