ilnius siūlo įvairių būdų judėjimui po miestą ir pristato visus juos sujungiantį vardą JUDU. Judumo pokyčiai sostinėje įvairūs – gerėja kelionių viešuoju transportu kokybė, tiesiami dviračių takai, kurie per keletą artimiausių metų mieste sudarys nenutrūkstamą tinklą, gerinama pėsčiųjų infrastruktūra, pristatytas kilpinis eismo reguliavimas.
„Vilniuje vyksta daugybė veiklų, kad žmonės po miestą keliautų patogiai ir galėtų laisvai rinktis, kaip judėti. Tačiau judumo paslaugos iki šiol neturėjo vienijančios grandies, bendro vizualinio identiteto. Tikslas turėti ne padrikai teikiamas paslaugas, o vieningą ir kokybišką jų tinklą, kuris ir sukuria didesnį darnumą, eismo pasiskirstymą, daugiau erdvės miestiečiams. Visa tai Vilniuje apjungs JUDU – jis suvienys skirtingus keliavimo būdus „po vienu skėčiu“. Taip pat jis atspindi požiūrį, jog susisiekimas sostinėje – tai ne vien transportas ir infrastruktūra, pirmiausia tai – žmogus, jo poreikis keliauti po miestą sklandžiai, o kartu ir mūsų pažadas kurti visiems pritaikytą susisiekimo sistemą“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
JUDU ženklinimą miestiečiai palaipsniui matys skirtingose vietose – pavyzdžiui, ant miesto autobusų ir troleibusų, stotelių ir dviratininkų švieslentėse, viešojo transporto ekranuose, maršrutų schemose, paženklinti bus dviračių stovai ir atsirasiančios saugyklos, „Statyk ir važiuok“, taip pat planuojamos multimodalinės aikštelės, JUDU planuojama vadinti naują elektroninio bilieto sistemą ir kitas su judumu susijusias paslaugas. Be to, JUDU ženklinimas bus matomas visoje „Susisiekimo paslaugos“ klientų informavimo, viešinimo medžiagoje.
M. Gusarovienė priduria, kad JUDU tampa vykstančių judumo pokyčių mieste simboliu ir yra glaudžiai susijęs su Darnaus judumo mieste planu. Jis apibrėžia, kaip miestas keičiasi ir keisis per artimiausią dešimtmetį, kad vilniečiai judėtų patogiai, saugiai, kad ir kokį kelionės mieste būdą pasirinks. Tokie strateginiai dokumentai kuriami įvairiuose Europos miestuose – Amsterdame, Kopenhagoje, Londone ir kituose.
Per keletą metų Vilniuje atnaujinta daugiau nei pusė viešojo transporto parko, atnaujinimas vyks ir toliau. Be to, plečiamas A juostų tinklas, jog kelionės autobusais ir troleibusais būtų ne tik komfortiškos, bet ir greitos. A juostos Vilniuje šiuo metu sudaro 36 km, o iki 2022 m. jų tinklas mieste turėtų viršyti 46 km.
Per pastaruosius 4 metus Vilniuje nutiesta ir atnaujinta daugiau kaip 50 km dviračių takų, iš viso mieste jų virš 93 km. Vien iki 2023 m. planuojama nutiesti likusias trūkstamas jungtis ir turėti baigtą pagrindinių dviračių takų tinklą mieste, kad kuo didesnei daliai vilniečių iš namų iki darbo ir kitur galima būtų nuvažiuoti dviračiu nenutrūkstamai. Pėsčiųjų mieste taip pat vis daugiau – pernai Vilniuje suremontuoti beveik 20 km šaligatvių patogiam judėjimui pėsčiomis, dar 17 km jų nutiesti naujai, o artimiausias planas – dar 34 km šaligatvių atnaujinimas ir įrengimas.
Vilniaus tikslas, kad iki 2030 m. maždaug po trečdalį keliavimo būdų sudarytų kelionės pėsčiomis, viešuoju transportu ir automobiliu, o dar apie 7,5 proc. – dviračiais.
