Virginija Vingrienė: padangomatai – ne iliuzija, o reali galimybė

Seimo narės Virginijos Vingrienės iniciatyva parengtas padangų užstato įstatymo projektas, kuriuo numatoma sukurti finansinius mechanizmus, skatinančius gyventojus ir kitus ūkio subjektus grąžinti panaudotų padangų atliekas gamintojams ir importuotojams. Įstatymo tikslas – paskatinti tinkamesnį susidariusių ir grąžintų padangų atliekų tvarkymą. „Nepaisant per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje sėkmingai įgyvendintų ekologinių iniciatyvų, panaudotų padangų atliekų tvarkymo sektorius išlieka problemiškas. Tuo nesunku įsitikinti pasivaikščiojus šalies miškuose – krūvos besimėtančių, atsainiai išmestų padangų vis dar dažnas vaizdas. Apie sistemos trūkumus mums periodiškai primena ir katastrofiški gaisrai atliekų tvarkymo sandėliuose, jau ne kartą nustatyti teisiniai padangų sandėliavimo tvarkos pažeidimai“, – pataisos būtinumą argumentuoja Virginija Vingrienė.

Jos parengtame įstatymo projekte numatoma įteisinti užstatą už padangas – analogišką Lietuvoje jau pasiteisinusios užstato už pakuotę sistemos depozitui. Parduodami padangas, gamintojai ir importuotojai turėtų imti šį užstatą iš pirkėjo, o atgavę panaudotų padangų atliekas – grąžinti užstatą atlieką grąžinusiam piliečiui.

Prognozuojama, kad įsteigus šią padangų depozito sistemą ir įsibėgėjus jos taikymui, Lietuvoje bus surenkama apie 95 proc. padangų atliekų, skaičiuojamų nuo visų į Lietuvą įvežtų padangų kiekio. Atitinkamai užstato sistema laiduos ir tinkamą atliekų sutvarkymą pagal nustatytus reikalavimus. Projekto iniciatorės Virginijos Vingrienės teigimu, taip bus ženkliai sumažintas atliekų šalinimas buitinių atliekų konteineriuose, miškuose, pakelėse. Kartu tai užtikrins padangų atliekų perdirbimą pagal pažangius žiedinės ekonomikos principus, padangų atliekas paverčiant žaliava naujų produktų gamybai.

„Pagal esamą teisinį reguliavimą, padangų gamintojai ir importuotojai – tiek per savo organizacijas, tiek individualiai – organizuoja ir finansuoja naudotų padangų atliekų sutvarkymą, kurio efektyvumas šiuo metu siekia apie 80 procentų, skaičiuojant nuo visų importuotų padangų kiekio. Tačiau pareigą finansuoti padangų atliekų tvarkymą turi tik tie gamintojai ir importuotojai, kurie padangas į šalį importuoja tiesiogiai ir jas parduoda rinkoje. Tai neapima į Lietuvą kartu su importuojamais automobiliais įvežamų padangų (~5,500 t. per metus), kurios panaudotos neišgaruoja į orą. Automobilių importuotojus tvarkyti savo importuojamos produkcijos atliekas įpareigojantys įstatymai šiandien, deja, nėra veiksmingi“, – esamą teisinį reguliavimą komentuoja Seimo narė.

Verta pastebėti, kad įstatymo nuostatų poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai vertintinas nevienareikšmiškai. „Viena vertus, padangų gamintojai ir importuotojai, įskaitant automobilių importuotojus ir gamintojus, patirs išlaidų, susijusių su užstato už padangas sistemos finansavimu. Taip pat atsiras papildoma pareiga ženklinti padangas depozito ženklais. Tai reiškia papildomus kaštus. Tačiau tą šiandien jau vykdo visi didieji padangų gamintojai, – teigia Virginija Vingrienė. – Kita vertus, padangomatai sudarys prielaidas padangų atliekų tvarkymo verslo plėtrai, rasis naujų darbo vietų. Potencialo investicijos atsipirkimui tikrai yra, tačiau tai priklausys nuo to, kaip nuosekliai ir sąžiningai naujoji sistema bus įgyvendinama.“

Įstatymo projekto autoriai Seimo nariai Virginija Vingrienė ir Tomas Tomilinas tikisi, kad projektas bus pateikiamas ir svarstomas naujos kadencijos Seimo sesijoje.

Užs. Nr. VV-91