Ketvirtadienį Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtintas draudimas įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti arba naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).
Prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje susidarys apie 380–440 tūkst. tonų deginti skirtų atliekų (po rūšiavimo likusių ir netinkamų perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų); pertekliniai deginimo jėgainių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pajėgumai leis sudeginti 615 tūkst. tonų.
„Seimas šiandien išmintingai žengė ryžtingą žingsnį atliekų deginimo jėgainių savivalės ribojimo link. Pritarta mano pataisai uždrausti į Lietuvą importuoti deginimui, tvarkymui ir šalimui skirtas atliekas. Tai ypač aktualu, turint galvoje tai, kad Lietuvoje degintinų atliekų greit nebeliks“, – pasiūlymą komentavo jo iniciatorė Seimo narė Virginija Vingrienė. „Atliekų importas taptų neišvengiamas, kai deginimo jėgainėms Lietuvoje prieinamų atliekų nebeužtektų užpildyti 715 tūkst. tonų pajėgumus. Atliekos būtų įvežamos iš šalių, kurios, stokodamos tvarkymo infrastruktūros ir siekdamos išvengti itin didelių jų šalyse taikomų deginimo mokesčių, yra pasirengusios dar ir primokėti trigubai dosniau nei šiandien reikalauja atliekų degintojai iš Lietuvos savivaldybių, patys nemokėdami deginimo mokesčio į šalies biudžetą“, – pažymi įstatymo iniciatorė.
„Paklauskite savęs: iš kur gausime tiek atliekų, kad pateisintume tokią perteklinę infrastruktūrą?“ – kolegas parlamentarus posėdžių salėje ragino V. Vingrienė. „Juo labiau, kai aplinkosauginės technologijos jau nušuoliavo į priekį tiek, kad net atliekų perdirbimas, mūsų šalyje daugelio tebelaikomas utopiniu sprendimu, tarptautinėje bendruomenėje vis dažniau apibrėžiamas kaip atgyvenęs, žaliosios ekonomikos principus tik minimaliai tenkinantis sprendimas. Tokioje šviesoje investuodama į perteklinį deginimą Lietuva atrodo labai keistai“, – įsitikinusi parlamentarė.
Seimo narės teigimu, Lietuva neturėtų tapti Danijos ar kitų užsienio šalių sąvartynu, rizikuodama vilniečių, kauniečių, klaipėdiečių sveikata. Projektu siekiama užtikrinti teisėtą gyventojų interesą gyventi švarioje aplinkoje, o taip pat įtvirtinti perspektyvią alternatyvą atliekų deginimui, jų srautą nukreipiant naujų produktų gamybai išgautos žaliavos link.
V. Vingrienė įsitikinusi, kad tokiu būdu tausojant išteklius ir mažinant taršą, šalyje bus atverti keliai modernių technologijų plėtrai ir pažangių, socialiai atsakingų verslų klestėjimui.
Už teisės akto pakeitimus balsavo 77 Seimo narių, susilaikė 3. Naujos įstatymo nuostatos įsigalios 2020 m. lapkričio 1 dieną.
