Virgio Šidlausko kūrybiškumas it ugnikalnis

Karštą ir netgi tvankią popietę į Trakų vaikų literatūros skyrių atvyko kūrybingasis vaikų ir paauglių rašytojas Virgis Šidlauskas! Su savo knygomis, vulkaniukais ir gitara! Susipažinti su vasaros stovyklautojais ir užsukusiais rašytojo gerbėjais V. Šidlauskas parinko dainą apie „rupūžius“. Skambant gitarai, vaikai pamažu įsidrąsino ir smagiai traukė rašytojo dainą: „Ruda rupūžė / Rūgščiai rauda / Ratais rudenį / Rugsėjui riedant / Rasotam ryte“. Linksmai skambėjo ne tik ši, bet ir dainos apie Vulkaniuką, ieškantį draugo; apie Ulfą.

Autorius ne tradiciškai pristatė savo knygos „Slaptoji „Kornelijaus van Drebelio“ misija“ herojus: ant lentos piešė „rupūžius“, mokslininką peliuką, rupūžių povandeninį laivą. Šį laivą vaikai su didžiausiu malonumu apgyvendino reikalingiausiais daiktais. Rašytojas klausinėjo vaikų, ką dar „įdėti“ į laivą? Klausytojai siūlė „įdėti“ šaldytuvą, internetą, duris, paveikslą, netgi – didžiai rašytojo nuostabai! – gitarą ir knygų lentyną. Viską, ko galėtų prireikti knygos personažams (o gal net susirinkusių vaikų namams). V. Šidlauskas neatskleidė, kaip baigėsi „Slaptoji „Kornelijaus van Drebelio“ misija“ – intrigavo skaityti patiems.

V. Šidlauskas piešiniais (piešia ypatingai!) pristatė ir kitos knygos „Ugnikalniukas ieško draugo“ veikėjus: tėtį Ugnikalnį, mamą Ugnikalnę ir sūnelį Ugnikalniuką, kuris norėjo su kuo nors susidraugauti: „Juk tėtis turi draugę – mamą. Mama taip pat turi puikų draugą – tėtį. Netgi visi gyvūnai, šmirinėjantys po klaidžius tarpeklius, ar paukščiai, skraidantys danguje, čia turi draugų. / Tik vienas Ugnikalniukas – ne. Stačiai neteisybė!“ (p. 6).

Susitikimo kulminacija: V. Šidlausko „uždegtas“ ugnikalniukas! Lava liejosi ir tryško įvairiomis spalvomis! Kaip ir visapusiškai talentingo kūrėjo V. Šidlausko – rašytojo, dainų tekstų autoriaus, muzikanto, dailininko!