28 balandžio, 2022
STRUCTUM

Ž.Pinskuvienė: išmanūs ir ekologiški sprendimai gali būti įgyvendinami ne tik didmiesčiuose

Širvintos

Septintus metus Širvintų rajonui vadovaujanti merė Živilė Pinskuvienė su savo komanda iš pradžių išsikėlė viziją, kaip keisis Širvintos. Pirminė idėja buvo, jog šis miestas bus atviras, aktyvus, sportiškas miestas, su saugia aplinką šeimoms, verslui ir laisvalaikiui.

Kiek daugiau nei 5 tūkst. gyventojų turiunčios Širvintos neatsilieka nuo didmiesčių ir aktyviai įgyvendina išmanaus bei tvaraus miesto sprendimus. Miestelis ne veltui dalyvauja jau tradiciniu tapusiame nacionaliniame architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkurse „Išmanusis miestas 8“, kuriame architektai ir kraštovaizdžio specialistai sieks pasiūlyti, kaip atnaujinti tris Širvintų teritorijas.

Daugiau apie Širvintų pastarųjų metų progresą ir perspektyvas pasakoja merė Živilė Pinskuvienė.

Kuo Širvintos išsiskiria iš kitų miestelių Lietuvoje?

Šiuo klausimu esu visiškai šališka – Širvintos yra mano gimtasis ir mylimas miestas – būtent todėl man jis yra vienintelis ir ypatingas. O žvelgiant plačiau – Širvintų rajonas turi daugybę privalumų: vos apie 50 km nuo Vilniaus, rajonas išsidėstęs prie pagrindinės šalies magistralės Vilnius–Panevėžys–Ryga, turime ypatingą traukos centrą – UNESCO pasaulio paveldo objektą istorinę sostinę Kernavę, žavių savo kultūra, istorine praeitimi, bendruomeniška dabartimi miestelių bei kaimų, jaukų, žalią miestą prie didžiulio Širvintų tvenkinio.

Pastaraisiais metais įgyvendinus daugybę projektų ir nukreipus viešąsias investicijas, visame rajone, seniūnijose ir mieste atlikta daugybė darbų, skirtų žmonių aktyviam, kokybiškam laisvalaikiui, sportiškumui, užimtumui. Tad ne paslaptis, jog Širvintos paskelbtos 2021 m. Lietuvos sporto miestu.

Kokie esminiai urbanistiniai pokyčiai pastaraisiais metais įvyko Širvintose?

Ž. Pinskuvienė / Gedimino Žilinsko nuotr.Nuo pat 2015 metų, kai pirmą kartą buvau išrinkta Širvintų r. savivaldybės mere, drauge su visa komanda formavome, plėtojome ir nuosekliai siekėme vizijos, kad Širvintų kraštas turi būti atviras, aktyvus, sportiškas kuriant darnią, saugią aplinką šeimai, darbui, verslui ir laisvalaikiui. Būtent taip gimė didieji projektai: naujasis sporto kompleksas (baseinas, universali sporto salė), futbolo stadionas, dėl to svarbiu prioritetu yra kelių remontas ir žvyrkelių asfaltavimas, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas, parkų, skverų, vaikų žaidimų, daugiafunkcių sporto aikštelių įrengimas, švietimo įstaigų modernizavimas, mažųjų kaimų mokyklų, uždarytų dėl per mažo vaikų skaičiaus, transformacija į darželių grupes.

Turėdami miestą prie vandens – ir ne bet kokio, o nuostabaus grožio tvenkinio, su natūraliai žydinčiomis baltosiomis lelijomis, plaukiojančiais vandens paukščiais, įvairiomis žuvimis – pasitelkėme gamtos dovanas krašto grožiui atskleisti. Taip per tvenkinį nutiestas naujas medinis pėsčiųjų tiltas, pakrantę apjuosė pėsčiųjų takai, įkurtas medžio skulptūrų parkas „Briedžių takas“, atnaujintas paplūdimys, net kelios sporto, poilsio ir žaidimų zonos, fontanai.

Žinoma, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau norisi. Todėl dar tikrai turime daugybę planų ateičiai. Vieni iš jų skirti pratęsti pradėtus darbus – pvz. sutvarkyti jau nebeužtvenktos Širvintos upės pakrantę Širvintų mieste, išnaudojant savitą gamtinį reljefą ir pritaikant žaliąsias erdves visuomenės poreikiams. Kiti – ilgus metus besitęsiančios problemos, kurių savo pajėgomis negalime išspręsti ir labai tikimės bei laukiame centrinės valdžios dėmesio bei sprendimų. Tai ir Širvintų ligoninės klausimas, kitų viešųjų pastatų (policijos, seniūnijos) modernizavimo problema, žinoma, dar daug tvarkytinų kelių bei gatvių, daug kur norėtųsi pratęsti ir pėsčiųjų bei dviračių takus.

Didelių vilčių turime ir dėl Kernavės miestelio infrastruktūros sutvarkymo, nepaisant to, kad didžioji dalis teritorijos ten yra saugotina ir priklauso Kultūros ministerijai. Matome būtinybę šiuolaikiškai, moderniai, išmaniai, bet kartu ir ekologiškai pritaikyti miestelio erdves tiek vietos gyventojų, tiek atvykstančių turistų poreikiams. Greta Kernavės turime taip pat žavų, istorine praeitimi turtingą Musninkų miestelį, kuriame irgi matytume poreikį pokyčiams.

Ar pastebimas padidėjęs investicijų kiekis? Kaip kinta gyventojų skaičius?

Jau kurį laiką jaučiame vis didėjantį susidomėjimą Širvintomis, Širvintų rajonu. Dėl galimybės investuoti, kurti verslą nuolat teiraujasi, atvyksta verslo atstovai. Džiugu, kad Širvintose vis dažniau nišą savo verslui kurti ar plėtoti randa verslininkai, atstovaujantys gamybos, paslaugų sektoriams. Patogi geografinė padėtis, palankios sąlygos verslui ir sukurta infrastruktūra rajone sudaro palankias sąlygas investuotojams.

Šios sąlygos lemia ir tai, kad vis daugiau mūsų rajonu domisi kitų rajonų gyventojai. Ir nors bendras rajono gyventojų skaičius kinta atitinkamai pagal bendras visos šalies tendencijas, tačiau matome tam tikras tendencijas, kurios nuteikia optimistiškai: pastaraisiais metais rajono naujakuriais tampa tikrai daug jaunų šeimų, atsikraustančių iš didžiųjų Lietuvos miestų.

Ir tai turbūt suprantama, nes žmonės, auginantys vaikus, nori ir jaukesnės aplinkos, ramesnio tempo, ryšio su gamta. Čia viskas – ranka paduota – darželiai, mokyklos, sporto, meno užsiėmimai, biblioteka, kultūros centras, baseinas, paplūdimys. O išties mažas atstumas iki Vilniaus lemia, kad išlaikomi ryšiai ir su sostine.

Lietuvoje merių nėra itin daug. Papasakokite, ką reiškia moteriai būti miesto mere.

Esu tikra, kad būti moterimi – didelis privalumas. Moterys turi daugiau empatijos, jausmingumo, jos greičiau pajaučia kitą žmogų. Tai labai reikalinga savivaldoje, kuri yra arčiausiai žmonių, kuri gali greičiausiai reaguoti ir padėti. Žinoma, tai ir kita medalio pusė – laisvalaikio, laiko šeimai, namams trūksta. Tačiau džiaugiuosi, kad šeimoje turiu palaikymą. Vaikai jau savarankiški, o vyras yra tas žmogus, kuris pirmasis išklauso, palaiko, kartais ir nuramina, o kartais paskatina kovoti.

Beje, Širvintų r. savivaldybės ir administracijos vadovės – vien moterys, kaip ir dauguma pavaldžių įstaigų bei įmonių. Ir nors tai nėra specialiai suplanuota, tačiau Lietuvoje ir dėl to esame išskirtinis rajonas.

Ar planuojant Širvintų miestą pasitelkiami išmanūs ar ekologiški sprendimai?

Manau, kad Širvintų rajonas gali būti puikus pavyzdys, kad išmanūs, ekologiški sprendimai gali būti įgyvendinami ne tik didžiuosiuose, gyventojų tankumu pasižyminčiuose miestuose. Daug kas priklauso nuo požiūrio ir gebėjimo pasinaudoti įvairiomis galimybėmis.

Dar 2016 metais buvome pirmoji savivaldybė, savo biudžeto lėšomis investavusi ir modernizavusi miesto apšvietimą taupiomis, novatoriškomis LED lempomis. Šie darbai nuosekliai tęsiami ir rajone. Be to, Savivaldybės administracija įgyvendino dar kelis mažesnius projektus, kurių metu kaimo vietovėse viešose erdvėse įrengtos vaikų žaidimų ar daugiafunkcės sporto aikštelės, kurių apšvietimui naudojama saulės energija ir įrengti saulės energiją naudojantys lauko šviestuvai.

Šiuo metu jau pradėti projektai, kurių metu ant Savivaldybės administracijos pastato ir Širvintų rajono savivaldybės įstaigų (mokyklų, darželių, sveikatos priežiūros įstaigos) stogų yra įrengtos ar netrukus bus baigtos įrengti saulės fotovoltinės jėgainės. Taip prisidedame prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų patekimo į aplinką mažinimo, o taip pat mažiname išlaidas elektros energijai ir, galų gale, kas šiandieną tampa vis aktualiau – mažiname energetinę priklausomybę naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Iki šiol atsinaujinančių energijos išteklių  nenaudojo nė viena Širvintų rajono savivaldybės įstaiga, o minėti projektai leis įrengti saulės fotovoltinės jėgaines net ant 6 viešųjų pastatų stogų, o viena įstaiga energiją įsigis iš nutolusios saulės jėgainės elektrinės.

Skatindami darnų judumą, daug dėmesio skiriame infrastruktūros darbams, skatinantiems gyventojus rinktis ekologiškas transporto priemones bei daugiau vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiais, paspirtukais. Širvintose šiemet jau turėtų atsirasti trečioji elektromobilių įkrovimo stotelė. Džiaugiamės, kad savivaldybės kontroliuojama įmonė UAB „Širvintų šiluma“ modernizavo katilinę, naudojamės biokuru, taip užtikrindami ne tik žemesnes šildymo kainas, bet ir saugesnę, švaresnę aplinką. 


28 kovo, 2023

Kovo 25-oji yra gandrų sugrįžimo diena. Tai – iškilmingiausio ir didžiausio Lietuvos paukščio parskridimo iš tolimos kelionės šventė, vadinama Gandrinėmis!  […]

26 kovo, 2023

Kovo 20-oji – Pasaulinė Žemės diena! Lentvario bibliotekoje ta proga įvyko parodos apie gamtininką, biologą Tadą Ivanauską pristatymas.  2022 m. minėjome profesoriaus […]

23 kovo, 2023

Vilniaus savivaldybė kartu su gyventojais planuoja vieno didžiausių Naujamiesčio kvartalo pertvarką – keisis teritorija tarp Naugarduko, Birželio 23-iosios ir Vytenio […]

Vytautės Ribokaitės nuotr.
23 kovo, 2023

Gidu po miestą gali būti ir eilėraštis. Naujausiame ,,Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrute „Poetinės Vilniaus plytos“ – 17 eilėraščius įkvėpusių vietų ir […]

Aleksandro Savickio nuotr.
23 kovo, 2023

Pačiame pavasario viduryje – balandžio 16-ą dieną – Vilniaus Vingio parke vyks tradicinis, jau devintasis bėgimas „Vilkų takais“ („Tropem Wilczym“), […]

20 kovo, 2023

Vilniaus savivaldybė rūpinasi, kad miesto gatvės būtų jaukios, pritaikytos pėstiesiems ir miesto gyvenimui. Iki vasaros gatvėse ir miesto erdvėse bus […]

20 kovo, 2023

Vilniaus savivaldybė artėjantį želdinimo sezoną planuoja pasodinti apie 4 tūkst. medžių ir 40 tūkst. krūmų. Dar dešimtis tūkstančių medžių miestui […]

Valdas Benkunskas su žmona Vismante. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
20 kovo, 2023

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Vilniaus mero rinkimus laimėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos atstovas Valdas Benkunskas teigia santūriai […]

Sustok akimirksni zavingas. Saulius Sipaitis ir Vytautas Taukinaitis su Lentvario bibliotekos vedėja Kristina Serapiniene
17 kovo, 2023

Lentvario miesto biblioteka Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną paminėjo iškilmingai skambant gitarų garsams ir dainoms apie Tėvynę ir meilę, kurias iš […]

15 kovo, 2023

Vilnius vėl sulaukė didžiulio dėmesio nekilnojamojo turto parodoje MIPIM. Didžiausioje pasaulyje NT parodoje Kanuose sostinės meras Remigijus Šimašius šiandien atsiėmė […]

Kastyčio Mačiūno nuotr.
9 kovo, 2023

Septintą kartą rengiamame bendruomenių laisvalaikio, poilsio, kūrybos ir kultūros veiklų konkurse 50 tūkst. eurų skirta 13-ai projektų. Visi jie dedikuoti […]

Nelegaliai nupjautas ąžuolas
9 kovo, 2023

Vilniaus miesto savivaldybė siekia apie dešimt kartų padidinti medžių atkuriamąją vertę. Ją atitinkančios kompensacijos miestui turėtų būti mokamos už visus […]

Vilniaus muziejus - Radvilaitės
9 kovo, 2023

Sostinės Tarybai pateiktas siūlymas Barboros Radvilaitės gatvėje, prie Bernardinų sodo, esančius istorinius Kirdiejų rūmus pagal panaudos sutartį be konkurso išnuomoti […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
9 kovo, 2023

XX a. penktajame dešimtmetyje duris atvėrusiam literatūriniam A. Puškino muziejui Vilniaus miesto taryba suteikė istorinio Markučių dvaro pavadinimą. „Vilniaus miesto […]

8 kovo, 2023

Lentvario miesto biblioteka kalendorinį pavasarį pasitiko su novelistės Eitvydės Pranevičienės knygos „Tango tyloje“ pristatymu. Rašytoja gimė 1961 m. Palemone, dar […]

7 kovo, 2023

Užregistruoti vaikus į mokyklas vilniečiai turi tris mėnesius – iki gegužės 31-osios. Tėvams nebūtina skubėti, kadangi prašymo pateikimo laikas neturi jokios […]

Kastyčio Mačiūno nuotr.
4 kovo, 2023

Upė grįžta į miestą – keliaujantieji į Kaziuko mugę kviečiami atkreipti dėmesį ir į pačioje mugės pradžioje, ties Seimo rūmais, […]

Eva Stonkevičienė. Vieno eksponato paroda
4 kovo, 2023

Žemaičių muziejus „Alka“ sveikina Vilnių su 700-uoju gimtadieniu ir pristato Vilniaus miesto panoraminį planą iš Georgo Brauno ir Franso Hogenbergo […]

28 vasario, 2023

Grafičiai daugumai asocijuojasi su paslapčiomis išterliotomis pastatų sienomis ir tvoromis. Tačiau ar žinote, kad Vilniuje yra 7 vietos, kur sienų […]

24 vasario, 2023

Kaip prieš metus, taip ir dabar – agresyvios karo fazės metinių dieną Vilniuje ir visų Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse […]