Žaliosios didmiesčių erdvės: ne tik valo orą, bet ir augina būsto vertę
Miestų infrastruktūrai nuolat plečiantis, arti namų esančios žaliosios erdvės tampa vis geidžiamesniu naujakurių pasirinkimu. Akį glostanti žaluma daugiabučių kiemuose ne tik padidina būsto vertę, bet ir tampa gyventojų pamėgta vieta poilsiui. Nuolat didėjantį vystytojų dėmesį žaliesiems plotams sveikina ir kraštovaizdžio architektai, primenantys, jog miestų žemė esanti brangi, todėl privalo būti naudojama skirtingai paskirčiai.
Žalumos trūksta visur
Anot Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos valdybos nario Alvydo Mituzo, Vilnius šiuo metu negali pasigirti didele suplanuotų gerų skverų ar želdynų gausa. Jų trūksta net senamiestyje, o dar sovietmečiu iškilusiose miegamuosiuose sostinės rajonuose esančioms žaliosioms erdvėms reikalingas nuodugnus tvarkymas.
„Medžiai sensta kaip ir žmonės ar pastatai, jiems taip pat reikalinga renovacija. Tačiau kai kuriuose naujuose daugiabučių rajonuose, tokiuose kaip Perkūnkiemis, nebelikę tinkamo funkcinio zonavimo, o dėl normas viršijančio užstatymo intensyvumo nelikę vietos ir žalumai.
Bet tinkamai sutvarkytos, apželdintos namo prieigos yra vienas svarbiausių dalykų. Jeigu nekilnojamojo turto vystytojai šiam projekto aspektui skiria dėmesio ir pastangų, rezultatas matosi iš karto“, – tikina A. Mituzas.
Siūlo gręžtis į lietuvišką gamtą
Skandinaviško stiliaus fanu save vadinantis pašnekovas teigia, kad jam ypač imponuoja šiaurietiškas natūralaus grožio supratimas kuriant žaliąsias erdves miestuose. Būtent iš šio regiono šalių lietuviams A. Mituzas ir ragina imti pavyzdį.
„Kai yra suprantama kas yra natūralus grožis, nebereikia dirbtinio. O Lietuvoje pastebiu plintantį grožio suvokimą kuriamų japoniškų sodų, ar alpinariumų pavidalu. Tokie dalykai estetiškai atrodo Japonijoje ar kitose Azijos šalyse, bet mūsų aplinkoje dažnai visiškai nepasiteisina ir būna iškraipyti, – pastebi kraštovaizdžio architektas ir pataria žaliuosius plotus kurti ir tvarkyti atsižvelgiant į Lietuvai būdingus augalus.
Juk yra nemažai mūsų gamtai būdingų medžių, kurie ir sudaro žaliąją masę bei grynina orą. Todėl siūlau vengti brangių, bet dažnai šioms gamtinėms sąlygoms netinkamų medžių“.
Naudoja poilsiui ir investicijai
Klausimus apie žaliųjų erdvių plotą, išvaizdą ir jame sodinamus medžius ar gėles vis dažniau kelia ir naujo būsto besižvalgantys pirkėjai. Į sutvarkytą ir apželdintą daugiabučio teritoriją būsimieji gyventojai žvelgia ne tik kaip į kokybišką poilsį užtikrinančią vietą, bet ir į jų butų vertę auginantį veiksnį.
„Sparti urbanizacija ir vis labiau vystoma miestų infrastruktūra daro savo: žmonės išsiilgsta ir reikalauja žalumos šalia daugiabučių. Matydami augantį pirkėjų susidomėjimą kokybiškomis žaliosiomis erdvėmis, joms kartu su poilsio, laisvalaikio zonomis paskyrėme apie 30 proc. „Birželio namų“ sklypo ploto. Išsaugojome čia nuo seno augusias egles ir šalia sklypo esančią liepų alėją. Be to, norėdami sukurti dar patrauklesnę kaimynystę ir suteikti kompleksui gyvybės, namus atitraukėme toliau nuo gatvės.
Pastebime, kad nemažai daliai šiuolaikinių pirkėjų imponuoja ir nedidelis atstumas, skiriantis daugiabučius nuo vieno didžiausių sostinėje parkų – Vingio parko, taip pat sukurta ir visa kokybiškam poilsiui būtina infrastruktūra daugiabučio teritorijoje“, – augantį butų pirkėjų susidomėjimą žaluma komentavo Vilniaus Naujamiestyje „Birželio namus“ plėtojančios įmonės „Saulės kopos“ direktorius Paulius Minkevičius.
Tinkamos žaliojo ploto infrastruktūros svarbą akcentuoja ir A. Mituzas. Kraštovaizdžio architektas primena, kad didmiesčių žemė esanti itin brangi, todėl privalo būti pritaikyta įvairioms funkcijoms ir joje turi vyrauti harmoningas planavimas: pradedant tinkamais takais ir erdvėmis, baigiant parinktais krūmais ir medžiais.
