Kokios priežastys lemia sėkmingą mokymosi procesą Suomijoje ir Estijoje
Covid-19 viruso pandemija sujaukė daugelio žmonių planus. Šiuo metu dėl uždarytų valstybių sienų poilsinės ar darbinės kelionės į kitas šalis tapo neįmanomos. Projekto „Lyderių laikas 3“ Radviliškio rajono savivaldybės kūrybinės komandos nariai dar suspėjo įlipti į jau benuvažiuojantį traukinį – šių metų kovo pradžioje išvyko į stažuotę Suomijoje ir Estijoje.
Stažuotės tikslas buvo ne tik aplankyti greta Lietuvos esančių valstybių švietimo įstaigas, bet ir pasidomėti švietimo sistema, nustatyti panašumus ir skirtumus ir palyginti su Lietuvos švietimo sistema, pasisemti patirties ir naujovių, kurias būtų galima pritaikyti praktikoje, išklausyti Suomijos ir Estijos švietimo specialistų pranešimus.
Suomiai ypač rūpinasi švietimu – kasmet švietimo ir mokymo sektoriui skiriama beveik 7 milijardai eurų. Mokytojo profesija Suomijoje yra prestižinė – tapti mokytoju nėra lengva. Būtina turėti mokytojo kvalifikaciją atitinkantį magistro laipsnį. Norint tai pasiekti, prireiks mažiausiai penkerius metų trunkančių studijų. Įstoti į mokytojus rengiančias studijų programas labai sudėtinga ir tai pavyksta padaryti tik maždaug dešimtadaliui gabiausių absolventų. Estijoje mokytojai turi gana didelę veiksmų laisvę, organizuojant ugdymo procesą. Jie gali parinkti mokiniams ne tik mokymo būdus ir metodus, bet ir prisiimti visą atsakomybę už jų pasiekimus. Estijoje išvystytas ikimokyklinis ugdymas – didžioji dalis šešiamečių šalyje lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir mokosi pagal nustatytą ugdymo programą.
Ikimokyklinis ugdymas Suomijoje vykdomas vaikams iki 6 metų, bet dažnai vaikai tokio amžiaus ugdomi šeimose. Pagrindinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose – vaikams nuo 7 iki 16 metų. Po to ugdymas vyksta bendrojo aukštesniojo lavinimo mokyklose. Visiems yra privalomas stojamasis egzaminas į aukštąją mokyklą. Suomijos švietimo sistemoje pradinis ugdymas trunka 6 metus ir visų dalykų mokinius moko vienas mokytojas. Tuo tarpu Estijos švietimo sistema suskirstyta į 4 pakopas, kiekviena iš jų trunka 4 metus: pirma pakopa nuo I iki III klasės, antra pakopa – nuo IV iki VI klasės, trečia pakopa – nuo VII iki IX klasės ir ketvirta pakopa (vidurinė mokykla, gimnazija) – nuo X iki XII klasės.
Suomijos ugdymo įstaigose dominuoja paprastumas. Daug dėmesio skiriama tam, kad mokyklos erdvė mažai kuo skirtųsi nuo vaiko namų erdvės ir ugdytinis jaustųsi kuo patogiau, atsipalaiduotų, nebūtų jokios papildomos įtampos. Klasėse yra erdvės mokymuisi, poilsiui, žaidimams. Mokykloje nėra specialiai įrengtų rūbinių, rūbai kabinami tiesiog koridoriuose. Nemažai užsiėmimų vyksta lauke – per pertraukas mokinius lauke prižiūri mokytojai. Tiek mokiniai, tiek mokytojai aprūpinti visomis ne tik mokymuisi, bet ir kūrybiškumo skatinimui reikalingomis priemonėmis. Ugdomas mokinių savarankiškumas, nes beveik pusė pamokų vyksta už klasės ribų. Buvo galima įsitikinti, kad Suomijos ir Estijos švietimo sistema veikia kaip patikimas šveicariškas laikrodis – sklandus mokyklų veiklos organizavimas ir profesionalūs specialistai užtikrina aukštus mokinių pasiekimus.
Prasminga Lietuvos švietimo sistemoje taikyti Suomijos ir Estijos mokyklų modelį, kai du kartus per metus vyksta trišaliai, t. y. mokinio, tėvų ir mokytojo susitikimai, kuriuose aptariami mokinio ugdymosi pasiekimai. Mokinys turi galimybę su tėvais ir mokytojais aptarti savo asmeninę pažangą, pasakyti, kokia pagalba jam reikalinga, suplanuoti savo tolesnius veiksmus. Lietuvos švietimo įstaigos galėtų remtis Suomijos pavyzdžiu ir organizuoti mokinių užimtumą per asociacijų ar klubų veiklą. Kiekvienas mokinys privalėtų dalyvauti bent vienos asociacijos ar klubo veikloje. Mokinių tarpusavio bendradarbiavimas turėtų paskatinti juos aktyviai veikti, atrasti patinkančią veiklos sritį ir praktiškai pasirengti gyvenimui.
Suomiai ir estai sumaniai išnaudoja mokyklos erdves, tad svarstytina galimybė įrengti sienas-stendus, taip pat vieno stalo mokymosi ar laisvalaikio kampelius mokyklos koridoriuose. Radviliškio Gražinos pagrindinėje mokykloje planuojama įsteigti specialiąją klasę mokiniams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali konkrečiu metu mokytis kartu su visais (sirgo ir atsiliko, nenori ir pan.).
Radviliškio rajono savivaldybės informacija
