gruodžio 4, 2017
Kviečiame skaityti architektūros kritiką apie Lietuvos bibliotekas

Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ pristato 2017 metais vykdytą projektą „Architektūros kritika: Lietuvos bibliotekos“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, rėmė Lietuvos architektų sąjunga. Architektūros kritika – būtinas sveiko architektūrinio gyvenimo dėmuo. Tai nėra tik naujų (dažniausiai išskirtinių) statinių pristatymas architektams skirtose medijose, jų estetikos, kompozicijos aprašymas. Architektūros kritika turėtų padėti suprasti mus supančią aplinką, principus, kuriais remiantis ši aplinka kuriama, ir pasekmes visuomenei.

Šio straipsnių ciklo tikslas – analizuoti architektūrą ne vien kaip estetinį, kompozicinį, tūrių ir struktūrinių sprendimų darinį, bet sieti šių klausimų analizę su tuo, kam šie pastatai yra skirti – jų programa, institucija ir naudotojų veiklos galimybėmis juose. Architektūra ne vien atspindi visuomenę ar yra greta jos. Architektūra materializuoja visuomenę, sudaro galimybes plėtoti skirtingas žmonių veiklas, apibrėžia jų sąveikas. Tad kilo idėja sutelkti architektūrines ir sociologines žinias nagrinėti pastatus kaip materialių dalių, socialinių praktikų, emocinių patirčių, institucinių tikslų, laikui (Zeitgeist) būdingų ideologijų rinkinius. 

„Give me a gun and I᾿ll make a building move“, – rašė Bruno Latouras ir Albina Yaneva. Pastatas yra ne vien materiali, savita estetika pasižyminti struktūra, kuri laikui bėgant sensta, tai nuolat kintanti santykyje su skirtingų grupių naudojimu struktūra. Tokiai analizei pasirinkome simboliškai reikšmingus ir į kintančių socialinių ideologijų koliziją patenkančius pastatus – bibliotekas. Bibliotekos (bent Vakarų pasaulio šalyse) šiandien patiria lūžio momentą. Bibliotekų diskursas persmelktas idėjų, kad bibliotekos turi keistis, ir klausimų, kokia turi būti XXI a. biblioteka, koks turi būti jos vaidmuo. Įsitvirtinantys diskursai brėžia ankstesnės bibliotekos kaip dulkėtos ir tylios vietos įvaizdžius, o naujai bibliotekai siūlo atsiverti, išskleisti naudotojų kūrybingumą. Iš žinių infrastruktūros, atminties institucijos, archyvo virsti socialine infrastruktūra, bendruomenės erdve. Diskursą persmelkia idėjos: atvirumo, skaidrumo, prieinamumo, minimizuojamos lankytojų kontrolės, išplėstos bibliotekų paslaugų programos. Tokius pokyčius turi įsileisti ir fizinė institucijos erdvė – architektūra turi atspindėti ir įgalinti pokyčius. 

Bibliotekoms skiriama svarba ir Lietuvoje valstybiniu mastu: 2016-ieji buvo paskelbti bibliotekų metais. 2002 m. rugsėjo 17 d. LR Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta Lietuvos bibliotekų modernizavimo programa. Pavyzdžių analizei pasirinkome iš bibliotekų, atnaujintų pagal šią programą, atsižvelgdami į tai, kad visos nagrinėjamos bibliotekos atvėrė duris jau XXI a. ir į skirtingus sprendimus: nuo istorinio pastato pritaikymo, sprendimo statyti priestatą prie istorinio pastato iki radikalios rekonstrukcijos: 
• Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, architektas Saulius Juškys, atsidarė 2006 m. 
• Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, architektai Donaldas Trainauskas, Darius Baliukevičius,Virginija Bakšienė, atsidarė 2008.
• Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, architektė Vigilija Paulionienė, atsidarė 2012 m.
• Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, architektas Kęstutis Akelaitis, atsidarė 2015 m.

Bibliotekų analizė apėmė apsilankymus pastate, interviu su bibliotekų direktorėmis, pokalbius su jų darbuotojomis ir lankytojais, stebėjimą. Kėlėme klausimus apie bendrą bibliotekos įvaizdį – kokią bibliotekų paradigmą, jų vaidmenį išreiškia ir įgalina (ar tai prieštarauja vienas kitam, ar padeda?) pastatas, kaip jame organizuojama lankytojų patirtis, kuriamos skaitymo atmosferos, kaip priimamos skirtingos socialinės grupės ir tenkinami skirtingi poreikiai, kaip bibliotekoje apgyvendinamas garsas ir kokį žinojimo modelį jos išreiškia per skirtingos literatūros fondų pasiekiamumo organizavimą erdvėje? 

Asmeninė straipsnių autorių J. Dūdėno, D. Čiupailaitės, M. Šiušinsko patirtis besilankant bibliotekose ir rašant tekstus kartu patvirtina, koks nevienareikšmiškas reiškinys yra erdvinė patirtis, susidedanti iš ankstesnių patirčių, išankstinių lūkesčių, su institucija siejamų tikslų, specifinių ir specialybės žinių, net asmenybės tipų! Tad tekstai gimė iš ilgų diskusijų ir kompromisų paieškos, skirtingų požiūriu derinimo. Jie pateikiami kaip koliažas iš gautų žinių ir asmeninės patirties. Tad tikimės virtualiai paimti jus už rankos ir užsukti į bibliotekas, pasklidusias po Lietuvos miestus. 

Straipsnius skaitykite www.archmap.lt

Ciklo kuratorė D. Čiupailaitė

Share Button


gegužės 27, 2020

Šiandien miesto Garbės piliečio, vieno iš J. Miltinio dramos teatro įkūrėjų, aktoriaus ir režisieriaus Vaclovo Blėdžio atminimą pagerbė Panevėžio miesto […]

gegužės 27, 2020

Panevėžio Smėlynės bibliotekos kolektyvas dar ankstyvą pavasarį apsisprendė dalyvauti respublikiniame konkurse „Mano žalioji palangė“. Konkursą organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo […]

gegužės 27, 2020

56-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, eseistas, fotografas Alis Balbierius už eilėraščių knygą „Ekvilibriumas“. 2020 m. gegužės […]

gegužės 25, 2020

Aida Vasiliauskaitė – dziudo sportininkė, Raimundo Sargūno sporto gimnazijos auklėtinė – abiturientė. Šiandien jūsų dėmesiui pokalbis su ja. Kur gimei, […]

gegužės 22, 2020

Apie karantino sąlygomis išgyventą Didžiąją savaitę, be žmonių bažnyčioje švęstas Šv. Velykas ir gyvenimą karantino sąlygomis nuotoliniu būdu kreipėmės į […]

gegužės 21, 2020

Gegužės  26 d. sueina penkeri metai nuo kun. Vaclovo Aliulio mirties. Sutapo, kad šiemet pasirodė  ir dr. Dalios Čiočytės ir […]

gegužės 21, 2020

Prieš Verbų sekmadienį kiekvienas iš kadagio, sausų žolynų, ką tik išsprogusių medelių šakelių rišame savo verbą arba ieškome dailios, darbščių […]

gegužės 20, 2020

Paklaustas, kaip išgyvena ūmai pasiekusią baisią negandą, koronaviruso pandemiją, Pociūnėlių medžio drožėjas, muzikantas ir aktyvus vietos bendruomenės narys Zigmas PAULAUSKAS […]

gegužės 20, 2020

2020 m. gegužės 19 d. gidas Radvila Pabilionis organizavo pažintinę/bandomąją ekskursiją „Architektai Edmundai Emilijonas ir Alfonsas Frykai Kaune“. Edmundas Emilijonas […]

gegužės 18, 2020

Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdyba 2019 Metų muziejininko vardą suteikė ir premiją skyrė Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojai dr. Jolantai […]