Poezija, kuri gydo: Pauliaus Širvio atminimui
Liepos 10 d. Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko ypatingas vakaras – poezijos ir muzikos renginys „Neklauskit meilės vardo“, skirtas poeto Pauliaus Širvio metams paminėti. Vakaro programą atliko du išskirtiniai kūrėjai, aktoriai Andrius Bialobžeskis ir Giedrius Arbačiauskas. Džiaugiamės, kad šiam jautriam susitikimui susirinko tiek daug žmonių.
Pauliaus Širvio kūryba – tai širdies poezija.
Paulius Širvys – Zarasų krašto poetas. Jo eilės jaudina kiekvieną iki pat gelmių. Jo eilėraščiai – tarytum dainos, užgimusios iš sielvarto, meilės ir netekčių. Jie pilni žmogiško trapumo, liūdnos šviesos, gilios vienatvės ir ilgesio – ne tik žmogaus, bet ir tėvynės, vaikystės, gamtos.
Širvys sugebėjo įprastais žodžiais perteikti pačias sudėtingiausias emocijas. Jis rašė apie meilę – tikrą, skaudžią, kartais be atsako, bet niekada nebanalią. Rašė apie karą, kurį pats patyrė, apie išgyvenimo kainą ir prarastą ramybę. Jo eilėse dažnai jaučiamas skausmingas artumas gamtai – kaip prieglobsčiui, draugui, liudytojui.
Tai poezija, kuri nekelia pretenzijų būti sudėtinga, bet išlieka gyva, nes yra tikra. Širvys nemėgo puošnumo ar intelektualinių paradų – jo žodis gimdavo iš patirties ir išjausto gyvenimo. Gal todėl jis toks savas daugeliui? Nes kalbėjo tai, ką tyliai jaučia kiekvienas, bet retas sugeba pasakyti.
Scenoje – du išskirtiniai kūrėjai.
Andrius Bialobžeskis – gerai pažįstamas aktorius, kuris ne kartą įrodė, kad poezija scenoje gali būti tokia pat gyva ir paveiki kaip teatras. Nuo pirmųjų pasirodymų su Sigito Gedos eilėmis iki šio vakaro – Andrius nuosekliai neša meilę žodžiui, kurią neabejotinai jautėme kiekvienas. Pauliaus Širvio poeziją jis ne skaitė – jis ją išgyveno. Kiekvienas jo ištartas žodis, kiekviena intonacija – paliesdavo jautriausias vidinės tylos stygas ir tiesiogiai sklido į širdį.
Zarasiškiams jau gerai pažįstamas aktorius, dainų kūrėjas ir atlikėjas Giedrius Arbačiauskas – ne kartą puošęs bibliotekos renginius savo jautriu atlikimu. Giedriui žodis ir muzika – neatskiriami, o kūryba jį lydi nuo paauglystės, kai pirmoji gitara tapo brangiausiu lobiu. Nuo tada jis nuosekliai ėjo menininko keliu, jungdamas poeziją su garsais. Šį vakarą Giedrius scenoje sukūrė ypatingą atmosferą, kuri paliko pėdsaką kiekvieno širdyje. Skambėjo dainos Pauliaus Širvio tekstais, o taip pat ir autorinės Giedriaus dainos, alsuojančios nuoširdumu, ramybe ir giliu jausmu.
Vakaro metu aktoriai neapsiribojo vien Pauliaus Širvio kūryba – programoje skambėjo ir poeto Jono Strielkūno eilės. Kaip pažymėjo aktorius Andrius Bialobžeskis, Jonas Strielkūnas gyveno Pauliaus Širvio „vaišinguose namuose“ – matė iš arti tiek jo pragarą, tiek rojų, ir turėjo galimybę rinktis savo kelią. Širvys tarsi pasėjo jame paprasto, jautraus ir skausmingo žodžio sėklą, kurią Jonas puoselėjo visą gyvenimą – išpureno į didelį, brandų poezijos lauką. Strielkūnas tęsė Pauliaus Širvio poetinę tradiciją, liko ištikimas paprastumui ir žmogiškumui, nepasidavė modernizmo pagundoms. Jo kūryboje, kaip ir Širvio, skamba meilė, ilgesys, sielvartas – tos pačios žmogaus širdies būsenos, išreikštos aiškiai ir jaudinančiai.
Renginyje dalyvavo ir padėkos žodį tarė Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė. Merė pasidžiaugė kiekvienu, kuris vakarą pasirinko praleisti klausantis muzikos, poezijos ir savo širdies virpesių. Žodžiai ir muzika susiliejo į vieną jautrią visumą, kuri įtraukė, nuramino, sujaudino. Merė dėkojo Giedriui Arbačiauskui ir Andriui Bialobžeskiui už profesionalumą, už jautrų ir gilų žodį bei akordą. „Šįvakar naujai pažinome ir išjautėme mūsų krašto poetą Paulių Širvį“, – džiaugėsi N. Guobienė.
Poezijos ir muzikos vakarą „Neklauskit meilės vardo“, skirtą poeto Pauliaus Širvio metams paminėti finansavo Zarasų rajono savivaldybė. Dėkojame.
