spalio 9, 2018
LKDK išsirinko naują viceprezidentę

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijoje (LKDK) išrinkta ir patvirtinta nauja viceprezidentė. Ja tapo Vilniaus kolegijos direktorė doc.dr. Žymantė Jankauskienė, kuri būsimos kadencijos metu kelia sau tikslus labiau sutelkti koleginį sektorių bei pasiruošti aukštesniems kokybiniams reikalavimams.

Laukia sunkūs iššūkiai

Naujai išrinktos LKDK viceprezidentės teigimu, kiekvienos asociacijos idėja yra vieno bendro tikslo siekimas ir asociacijos stiprinimas. Tai ir bus vienu iš pagrindinių doc. dr. Ž. Jankauskienės tikslų.

„LKDK esu naujas žmogus ir prie šios organizacijos prisijungiau tik prieš kelis mėnesius, tapusi Vilniaus kolegijos direktore. LKDK sudaro labai įvairi ir mišri narių grupė. Turime 21 narį – 12 valstybinių ir 9 nevalstybines kolegijas, kurios visos šiandien susiduria su demografiniais iššūkiais, aukštojo mokslo reforma, besikeičiančia rinka ir daugeliu kitų faktorių, kurie vienaip ar kitaip daro įtaką jų veiklai.

Natūralu, kad kiekvienas narys siekia to, kas geriausia jo kolegijai, o žvelgiant į 21 narį matome labai skirtingas situacijas: vienos kolegijos mažesnės, kitos didesnės, vieni turi regionų iššūkius, kiti nori augti ir konkuruoti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Visi esame savo laisva valia susirinkę po LKDK vėliava, todėl turime turėti vieningus ir sektoriui naudingus tikslus, deramai atstovauti ir stiprinti koleginį sektorių.

Vieningą mūsų balsą turi girdėti Švietimo ir mokslo ministerija, kuri, būdama kolegijų steigėja, siunčia mums žinutę, kad situaciją reikia vertinti kritiškai, ji yra komplikuota ir nelengva. Akivaizdu, kad reikia konsoliduotis, bendradarbiauti ir sutelkti finansinius bei žmogiškuosius resursus, siekiant gerinti aukštojo mokslo kokybę.

Šiame kontekste vieninga LKDK pozicija yra svarbi, dalyvaujant politinių sprendimų priėmimo procese, formuojant pasitikėjimą bei kuriant tinkamą įvaizdį viešoje erdvėje“, – sako ji.

Reikalingi aiškūs veiklos vertinimo rodikliai

Doc. dr. Ž. Jankauskienės teigimu, Švietimo ir mokslo ministerija mato kolegijų potencialą tapti taikomųjų mokslų universitetais, kokie yra visoje Europoje.

„Žinoma, kaip ir Vakarų Europos kolegijos, mes orientuojamės į praktinę veiklą, kuri sudaro apie 30% visų studijų, vykdome aukštos kokybės studijas, įrenginėjame ir modernizuojame praktinių įgūdžių laboratorijas, labai glaudžiai dirbame su verslu, darbdaviais, kurie yra pagrindiniai mūsų vykdomų studijų programų konsultantų.

Tačiau reikia pripažinti, kad mokslo taikomoji veikla kolegijose yra fragmentinė. Nėra planuojama sisteminė veikla, tad, norint kopti kokybiniais laiptais aukštyn, reikės nemažai darbo. Taip pat pirmiausia kartu su Švietimo ir mokslo ministerija turime apsibrėžti, kas tai yra mokslo taikomoji veikla mūsų šalies ir švietimo sistemos kontekste, kokiais rodikliais, parametrais galėsime tą veiklą išmatuoti bei kaip ir kiek ji bus finansuojama, kadangi universitetai mokslo veiklai finansuoti gauna ženklias lėšas.

Šioje vietoje matau galimą didelį LKDK indėlį. Mūsų asociacijos Mokslo taikomosios veiklos komiteto nariai ir komiteto pirmininkė dr. Nijolė Zinkevičienė, atstovaujanti LKDK Europos taikomųjų mokslų universitetų tinkle, gali kartu su Švietimo ir mokslo ministerija diskutuoti ir tiesiogiai dalyvauti, kuriant mokslo taikomosios veiklos Lietuvoje prioritetus bei vertinimo rodiklius“, – tvirtina Ž. Jankauskienė.

Laukia tolimesnės reformos vizijos

Pasak LKDK viceprezidentės, ji yra patenkinta konstruktyviu dialogu su Švietimo ir mokslo ministerija, kuri atsižvelgia į mūsų išsakomus lūkesčius ar pastebėjimus.

„Ministerijos keliami reikalavimai yra pamatuoti, su tuo mes sutinkame, tačiau šiame etape jau norėtųsi aiškesnės vizijos, ryžtingesnio politikos formavimo, projektinio rodiklių pristatymo. Šįmet ministerija pasiūlė didesnį valstybės finansuojamų vietų skaičių į kolegijas stojantiems pretendentams. Deja, pasitvirtino prognozės ir nemaža dalis šių lėšų liko nepanaudotos. Iš ministerijos tai buvo ženklas jaunimui, kur link sukti, kokiose srityse valstybei reikės specialistų. Tačiau tuo pačiu, kaip ir LKDK posėdyje pastebėjo LAMA BPO prezidentas prof. dr. Pranas Žiliukas, šis ministerijos žingsnis atskleidė ir labai dideles švietimo sistemos problemas bendrojo ugdymo institucijose.

Į aukštąsias mokyklas ateina studijoms nepasirengę jaunuoliai, kurie studijų metu pradeda investuoti į save, tačiau jiems reikia labai daug pastangų ir laiko, kad pasivytų geriau pasiruošusius. Ne visiems užtenka motyvacijos taip elgtis iki studijų pabaigos. Dėstytojai susiduria su iššūkiais, kaip taikant skirtingus studijų metodus, padėti skirtingo pasirengimo studentams, pasiekti numatytų studijų rezultatų“, – sako ji.

„Remiantis statistika, papuolame į top5 šalių, kuriose yra daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių 25-34 m. žmonių. Tačiau pagal skiriamas lėšas vienam studentui esame sąrašo apačioje. Svarbu palaikyti tinkamą studijų kokybę, kad neįvyktų aukštojo mokslo išsilavinimo devalvacija.

Malonu matyti, kad šiandien situacija keičiasi. Vis daugiau jaunų žmonių, šimtukininkų renkasi kolegijas. Žmonės siekia žinių, o ypač praktinių įgūdžių, norėdami kuo greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje. Kolegijų misija yra suteikti jiems šią galimybę“, – dėsto LKDK viceprezidentė Ž. Jankauskienė.

Share Button

birželio 20, 2019

Pagreitinti kelią nuo idėjos iki rinką pasiekiančio produkto – to siekia ne vienas verslo akceleratorius ir rizikos kapitalo fondas, ieškantis […]

birželio 11, 2019

Šiandien, birželio 11 d., Latvijos universiteto „Aula Magna“ centre iškilmingos ceremonijos metu bus apdovanotos septynios „L`ORÉAL Baltic“ „Moterims moksle“ stipendininkės. […]

birželio 11, 2019

Medicinos specialistai iš Europos Sąjungos (ES) šalių, tarp jų ir Lietuvos, darbui užsienyje pagal išsamią programą rengiami Piasečno miestelyje netoli […]

birželio 7, 2019

Birželio 12 d. Šiaulių valstybinėje kolegijoje vyks ketvirtajai pramonės revoliucijai skirta konferencija „Pramonė 4.0: Lietuvos įmonėse realizuoti robotizavimo, skaitmenizavimo sprendimai […]

gegužės 30, 2019

Gytis Kuliešius, vienos Panevėžio įmonių vadovas, prieš 13 metų baigė KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetą (PTVF). Jo optimizmas yra […]

gegužės 30, 2019

Netylant kalboms apie Kauno vaikų socializacijos centre „Saulutė“ vyraujančią sudėtingą situaciją, kurią iliustruoja dažni mergaičių nusižengimai, Kauno miesto vaiko teisių […]

gegužės 27, 2019

Gegužės 23 dieną, Klaipėdos valstybinės kolegijoje, Technologijų fakultete vyko jau 11-oji Respublikinė mokslinė–praktinė studentų konferencija „Verslas, technologijos, biomedicina: inovacijų įžvalgos […]

gegužės 26, 2019

Studijų kokybės vertinimo centro įsakymu patvirtinta ir akredituota nauja Šiaulių valstybinės kolegijos studijų programa Programų sistemos, vadinasi, aukštoji mokykla 2019 m. […]

gegužės 20, 2019

Ingrida Lipnickienė, prieš 7 metus pabaigusi įmonių valdymo magistro studijas KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (PTVF), įkūrė nuosavą verslą. […]

gegužės 13, 2019

Drąsutė Burbienė – Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) alumnė, prieš aštuonerius metus su pagyrimu baigusi […]