liepos 31, 2018
M. Katleris ir Lietuvon.lt rekomenduoja: atradimai aplink Sartų ežerą

Kelionių laidos vedėjo rolėje šią vasarą debiutavęs Mantas Katleris ir kelionių projektas Lietuvon.lt dalijasi savo atradimais ir rekomendacijoms kelionėms po mūsų vasarišką šalį. Filmuodami antrąją savo internetinės laidos seriją Mantas su kolega Dominyku Klajumu darsyk pasuko Aukštaitijos, Aludarių krašto, kryptimi.

„Šįkart Aukštaitijos pažinimas vyko važiuojant beveik aplink visą Sartų ežerą, vieną gražiausių ežerų Lietuvoje. Tai vienas retų maršrutų, kur pakeliui nėra nė vieno dvaro, bet jame labai daug gamtos ir istorinių įdomybių. Ir būtina nepamiršti vieno aukščiausių apžvalgos bokštų Lietuvoje, kuris sukelia didžiulę baimę bijantiems aukščio, bet padovanoja nuostabų vaizdą iš viršaus. Iki „Kalnapilio-Tauro grupės“ pasiūlymo užsiimti turizmo populiarinimu Lietuvoje tokio grožio Lietuvoje nesitikėjau“, – sako M. Katleris.

Maršrutas aplink ežerą, todėl mėgaukitės gamta ir neskubėkite – paskirkite kelionei visą dieną. Ar net visą savaitgalį, jeigu dar turite atvykti iš toliau. Nuoroda į aktyvų maršrutą Google Maps: https://goo.gl/DnL6xF.

Visame maršrute galimybę pavalgyti rasite tik Dusetose – įsidėkite maisto piknikui. Tam labai tiks vienas iš piliakalnių ar aikštelė prie Sartų apžvalgos bokšto. Kaip ir bet kur Aukštaitijoje – problemų rasti kaimo turizmo sodybą aplink Sartų ežerą neturėtų būti. Viešbučių mėgėjai turės nakvynės ieškoti aplinkiniuose miestuose – Utenoje, Zarasuose, Rokiškyje. Taip pat  Aludarių krašte daug mažųjų aludarių, kur galima susitarti dėl asmeninių vizitų ir išgirsti bei pamatyti daug netikėtų istorijų ir  susipažinti su autentiškais gamybos būdais.

Dėmesio verti objektai:

Vieniša be kaimo: Bobriškio sentikių cerkvė (55.8335, 25.8052)

Yra kaimų ar miestelių, kur bažnyčios sugriuvusios, tačiau turime nemažai tokių vietovių, kur religinės šventovės pergyveno kaimus – pastarieji išnyko, o bažnyčios ar cerkvės liko. Viena iš tokių – medinė Bobriškio sentikių cerkvė prie Sartų ežero. Ši cerkvė buvo svarbi 19 a. visame regione, vėliau dar veikė ir per karą, ir per sovietų okupaciją, tačiau dėl sumažėjusio sentikių skaičiaus cerkvė 1992 m. buvo uždaryta. O visai neseniai ir naujai sutvarkyta.

Drąsiuosius apdovanoja vaizdu: Sartų apžvalgos bokštas (55.8409, 25.8385)

Norite pamatyti Sartų ežero vingius ir salas iš paukščio skrydžio? 2006 m. privačiomis lėšomis pastatytas Sartų ežero apžvalgos bokštas yra net 33 m aukščio ir tikrai neskirtas tiems, kas turi bent menkiausią aukščio baimę – siauri, stati ir sukti laiptai gali ne juokais susukti galvą. Tačiau įveikus visas laiptų pakopas, nuo viršutinės apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabus vaizdas į Sartų ežerą ir apylinkes.

Ant mirusių kalno: Marimonto vandens malūno griuvėsiai (55.8219, 25.8986)

Kadaise čia buvo gražus vandens malūnas – apie jo svarbą sufleruoja ir akmenimis grįstas kelias, vedantis link jo. Marimontas, verčiant iš lotynų kalbos (Mori Mont) – reiškia mirusiųjų kalną. Sakoma, kad pavadinimas kilęs nuo gretimo didelio kalno, kur žiemą ne vienas kritęs ir neatsargiai paaukojęs gyvybę. O iš malūno, kuris anksčiau priklausė netoliese esančiam Antazavės dvarui, likę tik fragmentai ir tiltelis – tačiau aplinkinė gamta vis tiek šią vietą daro patrauklia aplankymui.

Beveik pusiasalyje: Velikuškių II piliakalnis (55.8264, 25.8687)

Kodėl piliakalnių pavadinimus reikia numeruoti – nežinia, bet jei yra antrasis, yra ir pirmasis Velikuškių piliakalnis, kurį gal jums pavyks surasti. O Velikuškių II piliakalnis kartais dar pavadinimas Salos piliakalniu, kadangi iš trijų pusių jį supa vanduo – piliakalnis įsikūręs tarp Sartų ir Zalvės ežerų, prie pat kelio.

Miško viduryje: Pakačinės piliakalnis (55.8134, 25.8852)

Antazavės šilo viduryje stūksantis Pakačinės piliakalnis apgyvendintas buvo prieš gerus 3000 metų, o jį tyrinėjant rasta įvairių akmens amžiaus daiktų. Gražus, bet ne daug pasakojantis apie save – toks yra Pakačinės piliakalnis. Dėmesio dėl kito objekto: „Google Maps“ rodo aplinkinį maršrutą (grįžtant iki Marimonto malūno) – to nedarykite, ieškokite keliuko per mišką link partizanų bunkerio. Iki jo – vos keli šimtai metrų. Ieškokite medinio ženklo Šilo mūšiui – bunkeris yra beveik iškart už jo. Kitas nuotykis: visai greta, galima net pėsčiomis arba vos pavažiuoti su automobiliu.

Lendame po žeme: Partizanų bunkeris prie Šilo mūšio vietos (55.8155, 25.8943)

Šiame miške per Antrąjį pasaulinį karą aktyviai veikė Zarasų ir aplinkinių kraštų partizanai. Svarbiausias mūšis su sovietų okupantais čia buvo 1944 m. gruodžio 26 d., dėl to ir pavadintas Šilo mūšiu. Visai greta mūšio vietos atkurtas partizanų bunkeris – į jį galima įlįsti ir apžiūrėti partizanų nakvojimo ar žiemojimo vietą.

Per pušyną ir palei ežerą: Jaskoniškių pažintinis takas (55.7738, 25.8231)

1,6 km ilgio Jaskoniškių pažintinis takas, sukdamas ratą, sujungia 14 pažintinių stotelių, kurios padės sužinoti įvairių įdomių dalykų apie mišką, augmeniją ir jo gyvūnus ar net iš kur atsiranda šaltinis. Dalis tako vingiuos palei Sartų ežerą – čia galima paieškoti ir vietelės atsivėsinimui ežero vandenyje.

Interaktyviai vilioja turistus: Sartų regioninio parko ekspozicijos centras (55.7473, 25.8411)

Nors regioninių parkų lankytojų centrai yra visuomet geras būdas pradėti kelionę, šįkart čia ją beveik užbaigsime. Sartų parko centras pateikia gausybę informacijos apie parką, ir tai daro įdomia, interaktyvia forma. O jei pavargote – galite išbandyti „supimąsi“ parko pastate stovinčioje valtyje. Žinoma, prieš lankantis, internete įsitikinkite, ar lankytojų centras dirba.

Saugo Sartų lenktynes: Sartų žirgynas (55.7506, 25.8244)

Jei dar liko jėgų – paskutinis objektas bus skirtas akims arba sportui. Sartai yra neatsiejami nuo žirgų lenktynių, Sartų lenktynės turi senas tradicijas, manoma, kad prasidėjo dar 19 amžiuje, o nuo 1905 m. rengiamos kasmet. Tiesa, dėl oro sąlygų pastaraisiais metais Sartų lenktynės nuo ežero ledo iškeltos į Dusetų hipodromą. O buvusio dvaro teritorijoje prie ežero įsikūrusiame žirgyne auginami dviejų veislių žirgai – žemaitukai ir sunkieji. Jei norite išbandyti jodinėjimą, derinkite iš anksto.

Gero kelio namo!

Share Button

rugpjūčio 22, 2019

Zarasų viešoji biblioteka rugpjūčio 17 dieną, Zarasų miesto šventės dalyvius – zarasiečius ir svečius, pakvietė į kūrybines dirbtuves / laboratorijas […]

rugpjūčio 22, 2019

„Jeigu esi nelaimingas, tada net mėnulis tave erzina, sentimentalūs dalykai kelia pasibjaurėjimą, o muzika trukdo. Kai viduje esi ramus ir […]

rugpjūčio 21, 2019

Dusetų K. Būgos biblioteka jau kelintą kartą pasipuošia Gintės Abukauskaitės-Mažiulienės išraiškingais paveikslais. Šį kartą paroda vadinasi „Gamtos ažūras“ ir kviečia […]

rugpjūčio 20, 2019

Rugpjūčio 15-17 dienomis, kartu su gražia Žolinių švente, buvo švenčiamas penki šimtai tryliktasis Zarasų miesto gimtadienis. Įvairiose miesto erdvėse Zarasų […]

rugpjūčio 17, 2019

Rugpjūčio 10 d. Turmanto seniūnija, Lietuvos lenkų sąjungos ir rusų bendruomenės aktyvistai, kultūros namų, bibliotekos darbuotojai surengė nuostabią šventę, skirtą […]

rugpjūčio 13, 2019

Prieš 150 metų, 1869 metų rugsėjo 20 dieną Malaišiuose, Svėdasų valsčiuje (Anykščių raj.) gimė rašytojas, literatūros istorikas ir kritikas, visuomenės […]

rugpjūčio 5, 2019

„Su Lietuva širdy“ – sąskrydis, jau dvidešimt devintąjį kartą sukvietęs įvairaus amžiaus žmones iš visos Lietuvos kampelių. Raseinių rajone, Ariogaloje, […]

liepos 30, 2019

Turmante vyko jau penkioliktąjį kartą Lietuvos lenkų kultūros festivalis, kurio tikslas ne tik puoselėti ir saugoti Lietuvos lenkų tautos tradicijas […]

liepos 29, 2019

Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo parapijoje vyko Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugijos XV kongresas: „Marija – vilties Mokytoja“. […]

liepos 22, 2019

Šeštadienį Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje vėl gaudė vargonai. Bažnyčios istorija pradedama nuo 1600 m., kai Breslaujos žemės teismo […]