balandžio 28, 2019
Egidijus Vareikis
Paminklas ar „balvonas“?

Politikai šmaikštauja, kad riba, kurią peržengus, gerbiamo herojaus paminklas virsta moliniu balvonu dažnai priklauso tik nuo valdančiosios koalicijos sudėties.

Gyvenime gal ir ne taip subtilu, bet aišku – paminklų (sinonimai – memorialų, mauzoliejų, triumfo arkų, obeliskų, kolonų, šventovių ir „šventovių“) statymas ir griovimas yra politikos dalis. Esame liudininkai vaizdų, kai sovietų mankurtai griovė kryžius kalne prie Šiaulių, vertė „vytautus“ ir „vyčius“, kaip mes demontavome „leninus“ ir kokius ten „išvaduotojus“.

Paminklų statyba atėjo nuo piramidžių epochos, ją stropiai kultivavo romėnai. Krikščionys daug dėmesio skyrė savotiškam šventųjų supasaulietinimui, kurdami jų žmogiškųjų pavidalų statulas.

Iki XIX amžiaus politikos paminklų baruose dominavo monarchai. Vienas pirmųjų pasauliečių, sulaukusių paminklų gausos, buvo Vokietijos kancleris Otto von Bismarckas, kuriam, skrupulingų vokiečių paskaičiavimais, pastatyta apie 250 paminklų. Suprantama, tai labai kuklus skaičius, lyginant su kokiais nors Atatiurko, Mao ar Lenino paminkliniais pasiekimais. Kiekvienam miestui po savą Leniną, nepralenkiamas modelis.

Pasaulis, tačiau nusėtas ir paminklais anonimams, bet ne anoniminei politikai. Po Pirmojo Pasaulinio karo britai su prancūzais sumanė Nežinomo Kareivio memorialus. Idėja greit apibėgo visą pasaulį. Sovietinė sistema pridėjo „išvaduotojus“, „motinas-tėvynes“, vėliau masiškai lipdė darbininkų, kolūkiečių, kalnakasių, komjaunuolių statulas, galiausiai ant pjedestalų kėlė tankus, artilerijos pabūklus ir kitą, dažniausiai priešų naikinimui skirtą techniką. Besikeičiant ideologinėms dogmoms kai kuriuos paminklus balvonais pavertė pati sistema – buvo nugriauti bent jau  „stalinai“.

Atrodė, kad sovietinės sistemos pabaiga bus ir paminklinės leninianos baigtis, tačiau, kaip žinome iš savo patirties, ne vis kas taip paprasta. Lietuviai, laimei, suskubo greitai suvežti daugelį balvonų į Grūto sąvartyną, kaimynams sekėsi kur kas sunkiau. Dėl paminklo Estijoje kilo rimtis riaušės. Bulgarai bandė sprogdinti Dimitrovo mauzoliejų, bet sprogmenys ne visai suveikė. Galiausiai šmaikštus dailininkas sovietinius karius nudažė mikimauzais ir kitais masinės kultūros personažais. Ukrainoje tik prieš keletą metų imtasi valyti viešąsias erdves nuo leniniados. Ir ne iki galo sėkmingai.

Su Leninu kaip su Leninu, bet ne viskas Ukrainoje taip paprasta. Štai Odesoje pūpso statula Kotrynai (Jekaterinai) II, kuri, neva yra miesto įkūrėja. Tačiau minėtoji ponia miestą įkūrė ne kaip Ukrainos uostą, o kaip tvirtovę Rusijos ekspansijai, be to ponia sunaikino visą Zaporožės kazokų bendruomenę, kuri yra ukrainietiško tautiškumo simbolis. Mylėti tad, ar versti?

Paminklai žymi istoriją, bet šiandien paminklais bandoma kurti istoriją, kurios iš tikro gal nebuvo. Šiaurės Makedonijos sostinė tiesiog prikimšta antikinės Graikijos reliktų – čia turėjo būti Aleksandro Didžiojo (Makedoniečio) gimtinė, čia suklestėjo tikra helenistinė kultūra, neseniai pasirodė, kad čia gimė ir olimpinės žaidynės – tam skirtas paminklas yra vietoje, kur, neva, kadaise buvo įžiebta olimpinė ugnis. Politika visiškai suprantama – slaviškoji Makedonija turėjo pateisinti savo vardą, tad kūrė istoriją pseudograikiškais paminklais. Suprantama, graikams nepatinka, kad viskas, kas graikiška yra … makedoniška. Pastaruoju metu piktinasi ir bulgarai, nes, pažvelgus į monumentus, gali susidaryti vaizdas, kad tai ne dabartiniai makedoniečiai kalba bulgariškai, o atvirkščiai – visa bulgarų kultūra yra… makedoniška.

Kitoje buvusios Jugoslavijos teritorijoje – Bosnijoje ir Hercegovinoje – įprastas karas baigėsi beveik prieš ketvirtį amžiaus. Bet simbolių ir paminklų karas tebesitęsia. Didele dalimi – religinių simbolių. Mostaro mieste ant kalvos prie musulmoniškų kapinių iškilo didelis didelis kryžius, simbolizuojantis jau ne tiek Kristaus kančią, kiek kroatų pergalę prieš bosnius, o netoli Srebrenicos, viena iš masinių tų pačių bosnių žudynių vietų „papuošta“ impozantiška serbiška cerkve. Tiesiog kad visi žinotų, kieno čia valdžia.

Kaip žinome tos pačios Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve prasidėjo Pirmasis Pasaulinis karas po to, kai smogikas Gavrila Principas nužudė Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį. Daugeliui šis jaunuolis – tiesiog teroristas, bet Bosnijos serbai pastatė jam paminklą. Kaip tautos didvyriui…

Taigi, ta riba tarp herojaus ir antiherojaus taip pat ne visada aiški. Atsargiai su tais paminklais.

 

Užsk. Nr. EV-112

Share Button


liepos 6, 2020

Minėdamas JAV nepriklausomybės šventę prisikroviau į galvą keistų minčių. Pirma ir paradoksalu pasirodė tai, kad Ameriką atrado tas, kuris visiškai […]

liepos 1, 2020

Rusija Faktas: Liepos 1- ją Rusijos rinkėjai dalyvauja referendume dėl Rusijos konstitucijos pataisų. Diagnozė: Svarbiausiomis ir pavojingiausiomis „pataisomis“ apžvalgininkai laiko […]

liepos 1, 2020

Artėjant rinkimams į Seimą, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo politinėms partijoms stiprinti savivaldos savarankiškumą ir skatinti lygiavertį bendradarbiavimą su centrine […]

birželio 29, 2020

Ketvirtadienį Seimas pritarė įstatymo pataisai dėl ekonominių sankcijų už perteklinę taršą ir netvarkomas atliekas; už pataisą balsavo 77 Seimo nariai, […]

birželio 25, 2020

Ketvirtadienį Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtintas draudimas įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias […]

birželio 24, 2020

Balkanai/JAV Faktas: Stiprėja amerikiečių diplomatinis aktyvumas Balkanuose. Diagnozė: Sakoma, kad visus rimtus karus Europoje galiausiai pabaigia amerikiečiai. Prieš ketvirtį amžiaus […]

birželio 23, 2020

Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-4966(2) dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kreditų įstaigos kapitale. Nutarimo […]

birželio 22, 2020

Tarp Indijos ir Kinijos karių vyksta ginkluoti susirėmimai. Tiesa, žuvusių nedaug ir pats konfliktas kažkur neprieinamuose Himalajuose – kam tas […]

birželio 19, 2020

Išmintingas žmogus planuojasi tiek savo išlaidas, tiek pajamas. Žinojimas, kokia situacija yra „piniginėje“, leidžia geriau įsivertinti savo finansines galimybes, o […]

birželio 17, 2020

Kinija  Faktai: Kinijos sostinės prekyvietėse pastebimas naujas viruso protrūkis, griežtas karantinas skelbiamas vis dažniau. O tuo pat metu valdžia nervingai […]

birželio 17, 2020

Nuo liepos 1 d. mažas pajamas gaunantys, sunkiai besiverčiantys senjorai ir turintieji negalią kompensuojamuosius vaistus ir jiems reikiamas medicinos pagalbos […]

birželio 17, 2020

Vilniaus miesto ugdymo įstaigoms nuo šiol bus paprasčiau nuomotis stadionus, sporto aikštynus, baseinus, sporto sales, kabinetus ir kitas sporto, kultūros, […]

birželio 12, 2020

Seimas po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines […]

birželio 11, 2020

Birželio 10 d. nuotoliniu būdu posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė rezoliuciją „Dėl balsavimo Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų […]

birželio 10, 2020

Vakar Seimas svarstymo stadijoje pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymui, kuriuo iš esmės keičiamos sankcijos už perteklinę taršą, teršimą, už […]

birželio 10, 2020

Filipinai Faktas: Šalies vyriausybė sustabdė bendradarbiavimo su JAV sutarties nutraukimo procesą. Diagnozė: Dar vienas Kinijos politinis pralaimėjimas. Filipinai buvo šalis, […]

birželio 8, 2020

Mano socialinių tinklų draugai pastebėjo, kad dar prieš pusmetį kas antras lietuvis buvo politologas, dabar visi persikvalifikavo į virusologus ir […]

birželio 4, 2020

Antradienį Seimas pritarė Seimo narės Virginijos Vingrienės parengtai ir kartu su Seimo nariu Simonu Gentvilu pateiktai Atliekų tvarkymo įstatymo pataisai […]

birželio 3, 2020

JAV Faktas: Sulaikymo metu nukentėjo ir vėliau mirė juodaodis George Floyd. Dėl jo netyčinio nužudymo kaltinamas baltaodis policininkas Derek Chauvin. […]