5 lapkričio, 2015
Vilma Skilandienė, Kalvarijos savivaldybės valstybinės kalbos tvarkytoja

Raštinės reikmenų pavadinimai

Dažnai tenka išgirsti netaisyklingai vadinamą vieną ar kitą kanceliarinę priemonę. Todėl pravartu po ranka turėti ir retkarčiais dirstelti į trumpą raštinės reikmenų ir prietaisų pavadinimų sąrašą:

aplankas (ne aplankalas) – viršelis be įtaiso raštams ir dokumentams sudėti (ne  papkė);

įmautė – peršviečiamas skaidrus aplankas, pro kurio vieną galą įkišamas dokumentas;

dėklas – įvairaus dydžio dėžutė (be dangtelio), į kurią įdedamas ar iš jos paimamas koks daiktas;

įsegėlė – iš plastikinės medžiagos pagaminta juostelė palaidiems lapams susegti;

išsegiklis – įrankis, kuriuo iš susegtų lapų išsegamos sąsagos;

klijajuostė – klijuojamoji juostelė, skirta įplyšusiems lapams, teksto atkarpoms suklijuoti ar banderolėms užklijuoti;

klijų pieštukas arba pieštukiniai klijai – į pieštuką panašūs klijai;

koreguoklis – prietaisėlis, uždažantis eilutes balta juostele (ne korektorius);

lipukai – įvairių spalvų lipnūs popierėliai laikinoms pastaboms užrašyti;

pjaustiklis – popieriaus pjaustymo įrankis;

sąsagėlės – metaliniai segtukai, kuriais segikliu susegami, o išsegikliu išsegami lapai;

segiklis – įrankis, sąsagėlėmis susegantis pluoštą lapų;

segtuvas – kietesnis viršelis su įtaisu dokumentams susegti (ne papkė);

skylmuša – raštinės prietaisas skylutėms popieriuje išmušti (skylamušis – šnekamosios kalbos žodis);

skirtukas – skiriamasis lapelis ar juostelė, įsegami į aplankus ir segtuvus;

spalviklis, žymiklis – rašiklis, kuriuo paryškinama tam tikra teksto vieta, kuriuo galima rašyti (žymėti) ant plėvelės, stiklo ar popieriaus (ne markeris);

tepiklis – baltos spalvos skystis, kuriuo užtepamos korektūros klaidos (ne korektorius);

spaudas – ne apskrita, bet trikampė, keturkampė ar kitokios formos ant dokumentų dedama žyma su specialiu įrašu ar vieta įrašui (ne štampas);

dokumentų naikiklis – prie­tai­sas ne­rei­ka­lin­giems do­ku­men­tams su­nai­kin­ti (ne šrederis);

skai­ty­tu­vas ar­ba ske­ne­ris (tarp­tau­ti­nis ž.) – įtai­sas, skai­tan­tis vaiz­dą nuo pa­vir­šiaus, pvz., nuo popieriaus la­po, ir per­ke­lian­tis jį į kom­piu­te­rio at­min­ti­nę (ne ska­ne­ris);

spaus­din­tu­vas – spaus­di­ni­mo įtai­sas (ne printeris);

da­žo­mie­ji mil­te­liai (ne to­ne­ris).

Parengta pagal D. Vainauskienė. Naujieji raštinės reikmenys ir jų pavadinimai // Kalbos kultūra, 1997, Nr. 69; www.vlkk.lt


Kazimieras Garšva / manokrastas.lt nuotr.
10 gegužės, 2021

Gegužės 5 d. ministrės A. Armonaitės siūlymu Vyriausybė neteisėtai patvirtino konstitucinio Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio, Civilinio kodekso […]

15 gruodžio, 2017

Artėjant  šventėms, vis dažniau pasitaiko sakinių, susijusių su tam tikrais, ne kasdien vartojamais, žodžiais, pvz., dažnas suabejoja, ar rašyti „Kalėdų […]

30 lapkričio, 2017

Apie Kūčias ir Kalėdas Rudeniui nueinant, į mūsų gyvenimą atkeliauja rimties, apmąstymų ir susikaupimo metas – adventas. Tai tarsi stabtelėjimas, […]

4 liepos, 2017

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas […]

28 birželio, 2017

Atrodytų smulkmena – ar brūkšnelis, ar brūkšnys, yra tarpeliai, nėra jų, tačiau… yra priimtos tam tikros taisyklės, nustatyti reikalavimai, tad […]

31 gegužės, 2017

Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei […]

4 gegužės, 2017

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių […]

19 balandžio, 2017

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai […]

18 balandžio, 2017

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo […]

14 balandžio, 2017

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos […]

7 balandžio, 2017

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau […]

8 kovo, 2017

Šiandien Vyriausybė patvirtino Lietuvių kalbos kultūros metų minėjimo 2017-aisiais planą. Jame numatytos įvairios veiklos, kurios populiarins taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą […]

31 sausio, 2017

Valstybinis lietuvių kalbos statusas Lietuvos Respublikoje įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 14 straipsnyje. 1995 m. sausio 31 […]

26 sausio, 2017

Lietuviška abėcėlė, kurios skirtumai nuo kitų pasaulio kalbų raidynų daugeliui krenta į akis, šiemet atsidūrė ir Vilniaus knygų mugės organizatorių […]

25 sausio, 2017

Valgiaraštis yra viešoji informacija, kuri turi būti rengiama ir platinama laikantis Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. […]

19 gruodžio, 2016

Jau šį savaitgalį švęsime Kalėdas. Ar žinote, kad tuo žodžiu vadinta ne tik Kristaus gimimo šventė. Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ […]

14 lapkričio, 2016

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) atsižvelgdama į tai, kad universitetinių studijų kalbos taisyklingumas turi įtakos ne tik mokslo kalbos raidai, […]

26 liepos, 2016

Liepos 26-oji – Onìnės – šv. Onos šventė, Onos vardo diena. Gal kiek ir keista, bet senovėje labai stengdavosi iki […]

7 liepos, 2016

Šiais metais  Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja daug dėmesio skiria kavinių bei restoranų valgiaraščių bei viešųjų užrašų kalbai. Šios įstaigos […]

1 liepos, 2016

Šiandien, liepos pirmą dieną, – Liepos vardadienis ir Tarptautinė architektų diena. O kokios kitos šio mėnesio šventės ir atmintinos dienos, ką […]