lapkričio 5, 2015
Vilma Skilandienė, Kalvarijos savivaldybės valstybinės kalbos tvarkytoja
Raštinės reikmenų pavadinimai

Dažnai tenka išgirsti netaisyklingai vadinamą vieną ar kitą kanceliarinę priemonę. Todėl pravartu po ranka turėti ir retkarčiais dirstelti į trumpą raštinės reikmenų ir prietaisų pavadinimų sąrašą:

aplankas (ne aplankalas) – viršelis be įtaiso raštams ir dokumentams sudėti (ne  papkė);

įmautė – peršviečiamas skaidrus aplankas, pro kurio vieną galą įkišamas dokumentas;

dėklas – įvairaus dydžio dėžutė (be dangtelio), į kurią įdedamas ar iš jos paimamas koks daiktas;

įsegėlė – iš plastikinės medžiagos pagaminta juostelė palaidiems lapams susegti;

išsegiklis – įrankis, kuriuo iš susegtų lapų išsegamos sąsagos;

klijajuostė – klijuojamoji juostelė, skirta įplyšusiems lapams, teksto atkarpoms suklijuoti ar banderolėms užklijuoti;

klijų pieštukas arba pieštukiniai klijai – į pieštuką panašūs klijai;

koreguoklis – prietaisėlis, uždažantis eilutes balta juostele (ne korektorius);

lipukai – įvairių spalvų lipnūs popierėliai laikinoms pastaboms užrašyti;

pjaustiklis – popieriaus pjaustymo įrankis;

sąsagėlės – metaliniai segtukai, kuriais segikliu susegami, o išsegikliu išsegami lapai;

segiklis – įrankis, sąsagėlėmis susegantis pluoštą lapų;

segtuvas – kietesnis viršelis su įtaisu dokumentams susegti (ne papkė);

skylmuša – raštinės prietaisas skylutėms popieriuje išmušti (skylamušis – šnekamosios kalbos žodis);

skirtukas – skiriamasis lapelis ar juostelė, įsegami į aplankus ir segtuvus;

spalviklis, žymiklis – rašiklis, kuriuo paryškinama tam tikra teksto vieta, kuriuo galima rašyti (žymėti) ant plėvelės, stiklo ar popieriaus (ne markeris);

tepiklis – baltos spalvos skystis, kuriuo užtepamos korektūros klaidos (ne korektorius);

spaudas – ne apskrita, bet trikampė, keturkampė ar kitokios formos ant dokumentų dedama žyma su specialiu įrašu ar vieta įrašui (ne štampas);

dokumentų naikiklis – prie­tai­sas ne­rei­ka­lin­giems do­ku­men­tams su­nai­kin­ti (ne šrederis);

skai­ty­tu­vas ar­ba ske­ne­ris (tarp­tau­ti­nis ž.) – įtai­sas, skai­tan­tis vaiz­dą nuo pa­vir­šiaus, pvz., nuo popieriaus la­po, ir per­ke­lian­tis jį į kom­piu­te­rio at­min­ti­nę (ne ska­ne­ris);

spaus­din­tu­vas – spaus­di­ni­mo įtai­sas (ne printeris);

da­žo­mie­ji mil­te­liai (ne to­ne­ris).

Parengta pagal D. Vainauskienė. Naujieji raštinės reikmenys ir jų pavadinimai // Kalbos kultūra, 1997, Nr. 69; www.vlkk.lt

Share Button


gruodžio 15, 2017

Artėjant  šventėms, vis dažniau pasitaiko sakinių, susijusių su tam tikrais, ne kasdien vartojamais, žodžiais, pvz., dažnas suabejoja, ar rašyti „Kalėdų […]

lapkričio 30, 2017

Apie Kūčias ir Kalėdas Rudeniui nueinant, į mūsų gyvenimą atkeliauja rimties, apmąstymų ir susikaupimo metas – adventas. Tai tarsi stabtelėjimas, […]

liepos 4, 2017

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas […]

birželio 28, 2017

Atrodytų smulkmena – ar brūkšnelis, ar brūkšnys, yra tarpeliai, nėra jų, tačiau… yra priimtos tam tikros taisyklės, nustatyti reikalavimai, tad […]

gegužės 31, 2017

Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei […]

gegužės 4, 2017

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių […]

balandžio 19, 2017

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai […]

balandžio 18, 2017

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo […]

balandžio 14, 2017

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos […]

balandžio 7, 2017

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau […]