Centriniai paštai – vieni svarbiausių miestų simbolių, reprezentuojantys ne tik patį miestą, bet ir valstybę. Jau ne pirmą mėnesį viešojoje erdvėje netyla kalbos dėl planuojamų privatizuoti didžiųjų Lietuvos miestų – Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos centrinių paštų. Valstybinė kultūros paveldo komisija, manydama, kad šie trys pastatai galėtų būti naudojami visuomenės poreikiams, bent iš dalies išsaugant pirminę jų paskirtį, kreipėsi į atsakingas institucijas ir AB „Lietuvos paštas“ vadovybę.   

Kauno centrinio pašto rūmai yra vienas reikšmingiausių tarpukario laikotarpio Kauno modernizmo architektūros objektų, kuris išsiskiria modernizmo architektūros bei tautinio stiliaus derme ir architektūros tyrėjų yra laikomas etaloniniu pavyzdžiu. Šis objektas yra vienas iš pagrindinių elementų, sudarančių Kauno modernizmo architektūros nominacinę bylą, siekiant šią vertybę įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kauno centrinių pašto rūmų vertingąja savybe yra pripažinta pirminė ir istoriškai susiklosčiusi paskirtis, t. y. I aukšto pašto, kultūrinė funkcija.

Klaipėdos centrinis paštas yra įsikūręs Klaipėdos pašto stoties statinių komplekso pašto stotyje. Tai vienas svarbiausių Klaipėdos istorinės dalies akcentų, pasižymintis šiam regionui būdingu neogotikos stiliumi, vidaus patalpų unikaliu interjeru ir įranga. Pastato bokšte yra veikiantis kariljonas, todėl privatizavimo metu būtina spręsti dėl šio varpų skambinimo įrenginio saugojimo ir naudojimo.

Vilniaus centrinio pašto pastatas yra dviejų epochų – XIX–XX a. istorizmo-neorenesanso ir XX a. antros pusės modernizmo – kūrinys. 1969 m. atliekant pastato rekonstrukciją, vieni žymiausi Lietuvos architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai išsaugojo istorinį fasadą, o viduje sukūrė naują erdvę, pritaikytą pašto funkcijai.

Visgi centrinių paštų mažėjimas nėra išimtinis atvejis modernėjančiame pasaulyje, todėl dažnais atvejais tenka galvoti, kokiais būdais išsaugoti pirminę funkciją ar įamžinti jų istorinę atmintį. Pavyzdžiui, Wałbrzych centriniame pašte Lenkijoje pirmame pastato aukšte išlaikyta pašto funkcija, o kitur įrengti informacinių technologijų biurai.

Nepasinaudojus galimybe išsaugoti pirminę tokių objektų paskirtį, užsienyje neretai pasirenkamas kitas kelias – įamžinti istorinę atmintį arba palikti tokius objektus laisvai prieinamus visuomenei, išlaikant kultūrinę funkciją. Pavyzdžiui, neogotikiniame Gento pašte Belgijoje įkurtas viešbutis su „pašto antspaudo“, „laiško“ ir „atvirutės“ dydžio kambariais. Jungtinėse Amerikos Valstijose Ajovos valstijoje esančiame centriniame pašte buvo įkurta  „paveldo galerija“ istorinių artefaktų ekspozicijoms.

Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama atkreipti dėmesį į parduodamų valstybei svarbių pastatų problematiką, kreipėsi į atsakingas institucijas ir AB „Lietuvos paštas“ vadovybę, prašydama dar kartą apsvarstyti ir ieškoti galimybių dalį pašto pastatų patalpų naudoti pagal pirminę istorinę paskirtį – pašto reikmėms, suteikiant visuomenei teisę susipažinti su vertinga pastatų istorija ir interjeru. Tuo tarpu Kultūros paveldo departamento prašoma parengti minėtų objektų individualius apsaugos reglamentus prieš įtraukiant juos į privatizuojamų objektų sąrašą.

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija taip pat yra išreiškusi susirūpinimą dėl planų parduoti Kauno centrinį paštą ir kreipėsi į aukščiausias valdžios institucijas. Pabrėžta, kad pradinės pastato funkcijos išlaikymas, I a. interjeras ir Kauno centrinio pašto rūmų prieinamumas visuomenei turės labai didelę reikšmę vertinant Kauno modernizmo architektūros galimybes būti įrašytai į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

2017 m. Kauno modernizmo architektūra buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos šalių narių Preliminarųjį sąrašą, išreiškiant valstybės ketinimus siekti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Lietuvos restauratorių sąjunga, sunerimusi dėl centrinių paštų likimo taip pat kreipėsi į atsakingas institucijas. Anot jų, pardavus pastatus, šie liktų be turinio, istorinės ir simbolinės vertės, o naujoje vietoje įkurtas centrinis paštas būtų miesto atminties praradimas.

Visų trijų didžiųjų Lietuvos miestų centriniai pašto pastatai yra unikalūs architektūros bei istorijos požiūriu. Jie atstovauja ir trijų skirtingų Lietuvos regionų pastarųjų šimtmečių istorines aplinkybes bei architektūrines tradicijas. Tačiau, šių pastatų vertę sudaro ne tik architektūrinė raiška, bet ir pirminė paskirtis, nes jie buvo projektuoti ir pritaikyti konkrečiai – pašto funkcijai.

Šiandieną jie reprezentuoja valstybę, yra vieni iš Lietuvos didžiųjų miestų simbolių ir nusipelno akylesnio, ne vienadienio žvilgsnio, – reziumuojama Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešime spaudai.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos informacija