Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė siūlymui keisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą ir biodegalais nelaikyti degalų, pagamintų iš cukranendrių, palmių, alyvpalmių, sojų ar kitų atogrąžų augalinių aliejų, kitų jų šalutinių produktų ar jų atliekų.
„Biodegalai turi būti gaminami iš tvarumo kriterijus atitinkančių žaliavų. Palmių aliejaus ir kitų neigiamą poveikį atogrąžų miškams turinčių žaliavų priskyrimas biodegalams yra nepateisinamas ir diskredituoja visus biodegalus“, – teigė pasiūlymą pateikusi Seimo narė Virginija Vingrienė.
Pasak siūlymo iniciatorės, dėl augančios biodegalų paklausos Europoje, Indonezijoje ir Malaizijoje yra naikinami atogrąžų miškai, o jų vietoje plečiamos alyvpalmių plantacijos. „Naikinant miškus deginami durpynai sukelia itin dideles klimato šilimą skatinančių dujų emisijas, naikinama bioįvairovė – kyla grėsmė atogrąžų miškų gyvūnų ir augalų išnykimui“, – komentavo ji. „Be to, tyrimai atskleidžia, kad daugelyje šalių kuriant alyvpalmių plantacijas ir vykdant jų veiklą dideliu mastu pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant priverstinius iškeldinimus, ginkluotą smurtą, vaikų darbą, vergavimą už skolas ar čiabuvių bendruomenių diskriminavimą“, – pabrėžė Seimo narė.
Siūlymą palaikiusio aplinkos ministro ir Seimo nario Kęstučio Mažeikos teigimu, Lietuva privalo solidarizuotis su šalimis, kurios ragina stabdyti palmių aliejaus naudojimą degaluose. Biodegalų gamybai Lietuvoje žaliavos, kurią teikia vietos ūkininkai, pakanka vietos reikmėms ir eksportui.
Draudimus ar ribojimus biodegalams iš palmių aliejaus ar jų šalutiniams produktams jau taiko Norvegija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Italija, Austrija, Danija, Vokietija, Olandija ir Lenkija. Europos Parlamentas 2017 m. priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Komisiją iki 2020 m. apriboti palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimą biodegalų gamyboje. 2019 metų kovą Europos Komisija patvirtino taisykles, apibrėžiančias darnumo biodegalų žaliavoms reikalavimus, kurias taikant absoliučiai didžioji dalis iš palmių aliejaus pagamintų biodegalų pateks tarp tų biodegalų, kurių vartojimo Europos Sąjunga (ES) numato atsisakyti iki 2030 metų.
Pastaraisiais metais 60 proc. ES alyvpalmių aliejaus importo teko energetikos sektoriui; iš jo – 45 proc. panaudota kaip transporto degalai – nuo 2010 m. šis skaičius padidėjo 6 kartus. Iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai sudaro mažiau nei 20 proc. visų Lietuvoje vartojamų biodegalų, todėl tokių biodegalų vartojimo apribojimas nepadarys žymesnės įtakos biodegalų rinkai.
