Antradienį Kėdainių daugiakultūriame centre vyko renginys, skirtas Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 70-mečiui paminėti. Apie tai pasakoja Audronė Pečiulytė, Daugiakultūrio centro vadovė.
Šiais 2015-aisiais metais minėsime 70-ąsias II pasaulinio karo pabaigos metines. Karo, kuris buvo pats baisiausias ir nuožmiausias žmonijos istorijoje, nusinešęs daugiau kaip 50 mln. gyvybių. Jis išsiskyrė ir tuo, kad nacistinė Vokietija, remdamasi savo pačių sugalvota rasine teorija, siekė sunaikinti visus Europos žydus ir čigonus. Jiems naikinti naciai okupuotuose šalyse įkūrė net 39 mirties stovyklas – koncentracijos lagerius. Vienas didžiausių – Aušvico-Birkenau lageris okupuotos Lenkijos teritorijoje, kuriame 1940-1945 m. buvo nužudyta apie 1,5 mln. žmonių.
1945 m. sausio 27 d. sovietinė kariuomenė Aušvico-Birkenau lagerį išlaisvino. Jame buvo likę tik apie 7 tūkstančiai gyvų kalinių. 2005 m. Jungtinė Tautų Organizacija paskelbė sausio 27-ąją – tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Minėdami šią datą į Daugiakultūrį centrą sukvietėme Kėdainių miesto mokyklų mokinius.
Renginys prasidėjo nuo pokalbio su mokiniais. Istorikas Henrikas Vaicekauskas susirinkusiuosius pakvietė pagalvoti ir atsakyti į klausimą – kodėl turime prisiminti tai, kas buvo seniai? Juk turime žiūrėti į priekį…… Pamąstymui buvo parodyta nuotrauka iš paskutiniųjų įvykių Ukrainoje, kai separatistai tyčiojasi iš paimtų į nelaisvę Ukrainos karių. Kodėl tai vyksta vėl? Pasak lenkų sociologo Zigmunto Baumano „šiandien ideologija ir visa sistema, pagimdžiusi holokaustą, išliko nepakitusi“. Ir dabar diktatūrinės valstybės, naudodamos ideologinio poveikio priemones, siekia sukiršinti žmones, įdiegti neapykantą kitokiam. Tuomet ką galime padaryti šiandien? Prisiminti…. suprasti, kad neapykanta kitam yra aklavietė, suprasti, kad negalime būti abejingi. Tiesiog privalome ginti kiekvieną žmogų.
Po diskusijos buvo žiūrimas filmas „Ambulance“, kuris paskatino prisiminti žmones, kurie baisios tragedijos akivaizdoje neišsigando ir gelbėjo žydus. Tokiems žmonėms Izraelio valstybė suteikia Pasaulio Tautų teisuolio vardus. Šiuo metu tokius vardus yra gavę daugiau kaip 830 Lietuvos žmonių. Tarp jų ir 8 šeimos iš Kėdainių krašto. Apie juos ir žydų gelbėjimo sunkumus papasakojo Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Arnis Aleinikovas perskaitė jautrų S. Rapoporto eilėraštį „Tarp praeities ir ateities“.
Renginio pabaigoje mokiniai parašė savo mintis apie tai, ką sužinojo, suvokė ar pajautė. Ir štai keletas jų: ateityje pasakosime žmonėms apie dalykus, išgirstus šioje paskaitoje… supratau, kad abejingumas neprives prie gero…. supratau, kad holokaustas mūsų visų tragedija…. ištiest pagalbos ranką, jeigu kitam to reikia….
Renginį organizavo Kėdainių krašto muziejus, Kėdainių švietimo pagalbos tarnyba ir rajono istorijos mokytojų būrelis.
