23-oji Juozo Tumo-Vaižganto premija – Gitanai Vanagaitei
23-oji Juozo Tumo-Vaižganto premija už J. Tumo-Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus monografijoje „Vaižganto asmuo ir kūryba: krikščionybės ir modernybės sąveika“ (Vytauto Didžiojo universitetas, 2023), kartu apmąstant ir šių dienų Lietuvos kultūrą, vertybių sistemą, raidos perspektyvas, skirta humanitarinių mokslų daktarei Gitanai Vanagaitei.
Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, minėdamos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, įsteigė kasmetinę Juozo Tumo-Vaižganto premiją. 2024 m. Anykščių rajono savivaldybė tapo šios premijos bendrasteigėja.
Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už atskleidžiamą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) sintezę, už kūryboje puoselėjamas vaižgantiškas idėjas ir vertybes bei jų raišką literatūrinėje ir publicistinėje kūryboje ir (arba) J. Tumo-Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus, vertinant praėjusių dvejų kalendorinių metų kūrybą. Premijos laureatais yra tapę Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Bagdonas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Gintautas Iešmantas, Liudvikas Jakimavičius, Loreta Jastramskienė, Aistė Kučinskienė, Juozas Kundrotas, Justinas Marcinkevičius, Alfas Pakėnas, Jurgita Žana Raškevičiūtė, Kazys Saja, Julius Sasnauskas, Laimonas Tapinas ir kiti.
Gitanos Vanagaitės kandidatūrą pasiūlė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Šiais metais premijai taip pat buvo pasiūlyti: Laimonas Inis (knyga „Aštuoni Kuršmarių vėjai: Mažoji Lietuva. Interpretacijos“), Aldona Dudonytė-Širvinskienė (romanas „Išdavystė“), Povilas Sigitas Krivickas (knyga „Šypsniai ir vypsniai“), Henrikas Giedrius Vaitiekūnas (knyga „Felčerio užrašai: sveikatos patarimai, proto mankšta ir gyvenimiški pamąstymai“).
Į Vertinimo komisiją Anykščių r. savivaldybė buvo delegavusi Daivą Goštautaitę-Oškeliūnienę ir Dangirą Nefienę, Rašytojų sąjunga – Alvydą Katiną, Antaną Šimkų ir Regimantą Tamošaitį, Žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija – Aureliją Arlauskienę, Audronę Nugaraitę ir Perpetuą Dumšienę.
Gitana Vanagaitė – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Moderniosios literatūros skyriaus vadovė, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros docentė.
Jau daugelį metų ji skiria žymiojo anykštėno Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimui ir kūrybai. Jos straipsniai apie Vaižganto kūrybos tyrinėjimus paskelbti mokslo leidiniuose, kultūrinėje ar profesinėje spaudoje, ji yra aptarusi Vaižganto recepciją mokyklinėse programose, tad jos darbų adresatas įvairus, o skaitytojų ratas tikrai platus.
J. Tumo-Vaižganto kūrybos tyrinėtoja dr. G. Vanagaitė ne viename pokalbyje yra pabrėžusi: „Iš vienos pusės, nuo Vaižganto laikysenos ir sąmoningų, kryptingų bei valingų jo gyvenimo pasirinkimų mus skiria šviesmečiai. Iš kitos pusės, šiuolaikinio žmogaus gyvenimas tiesiog privalo būti formuojamas, kreipiamas, jis nuolat kiekvieną akimirką turi rinktis ir apsispręsti, kelti sau vienokius ar kitokius reikalavimus. Tad, jei į savuosius gyvenimus žiūrime iš nuolatinės kūrimo ir konstravimo perspektyvos, – Vaižganto asmuo yra unikali galimybė iš arti pamatyti kasdienes pastangas kurti save ir savąją gyvenimą gramatiką. Ne tik. Galvoju, kad esminė Vaižganto gyvenimo nuostata – atsisakymas, gyvenimas atsisakius tam tikrų dalykų, užgniaužus tam tikras patirtis, apie kurias kunigui nevalia kalbėti. Bet tas atsisakymas nėra gniuždantis, jis atveriantis, pozityvus, nors ir labai sunkus, kartais tragiškai sunkus.“
Š. m. rugsėjo 14 d. 13 val. Vaižganto gimtajame Maleišių kaime (Anykščių r., Svėdasų sen.) laureatei bus įteiktas diplomas, medalis ir 1 300 eurų premija. Renginio organizatoriai: Anykščių r. savivaldybė, Svėdasų seniūnija, Anykščių kultūros centras, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus.
