26 birželio, 2017
Lina Lukošiūtė, Jurbarko rajono savivaldybės Tarybos ir mero sekretoriato specialistė viešiesiems ryšiams

Stasys Šimkus sugrįžo į Seredžių

Birželio 24 d. Seredžiuje (Jurbarko r.) įvyko Stasio Šimkaus chorų festivalis „Kur bakūžė samanota…“, skirtas kompozitoriaus, chorvedžio, dirigento, pedagogo, pirmosios lietuvių Dainų šventės organizatoriaus Stasio Šimkaus 130-osioms gimimo metinėms paminėti. Stasio Šimkaus gimtinės vietoje Motiškių kaime suskambo pirmoji kompozitoriaus daina, o parke prie jo vardu pavadintos mokyklos buvo atidengta liaudies meistro Algimanto Sakalausko medžio skulptūra, skirta šiems festivaliams įamžinti – smuiko raktas ir giedantys paukšteliai, simbolizuojantys jau aštuntą kartą vykstantį festivalį. Seredžiaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje chorinės dainos gerbėjai klausėsi jungtinio chorų kolektyvų „Lelija“ (Jurbarkas), „Vasara“ (Šiauliai), „Šaltinis“ (Šiaulių r.), „Šatrija“ (Raseiniai) bei solistų Sigutės Trimakaitės (Vilnius) ir Naglio Mačėno (Jurbarko r.) koncerto. 

„Jurbarko rajone rengiamų chorų festivalių, skirtų Stasio Šimkaus atminimui įamžinti sumanytoja ir organizatorė buvo chorvedė Marija Tautkuvienė. Anot M. Tautkuvienės, imtis šio projekto ją paskatino keletas sutapimų. Ji pati kilusi nuo Skirsnemunės, kurioje ir prasidėjo S. Šimkaus muzikinė veikla. Čia jis subūrė chorą, vadovavo jam, koncertavo. Skirsnemunėje dar gyvi prisiminimai apie gabų septyniolikmetį jaunuolį, galėjusį vadovauti dideliam chorui. M. Tautkuvienė mokėsi Klaipėdoje, Stasio Šimkaus vardą turinčioje konservatorijoje, kurios įkūrėjas ir direktorius buvo pats S. Šimkus. Studijuodama ji plačiau susipažino su S. Šimkaus muzikiniu palikimu, pamėgo jo dainas. Pirmoji M. Tautkuvienės darbovietė – Seredžius, kompozitoriaus gimtinė. Jauna mokytoja mokykloje subūrė ir vadovavo dviem chorams, kurių repertuare dažna daina – S. Šimkaus sukurta ar harmonizuota.

Pradėjusi dirbti Jurbarke, vadovaudama „Versmės“ ir „Barkūno“ chorams M. Tautkuvienė nepamiršo serediškio kompozitoriaus kūrybos. Gimė mintis – suburti Lietuvos, o vėliau ir užsienio chorus į bendrą šventę – Stasio Šimkaus chorų festivalį „Kur bakūžė samanota…“. Festivalio pavadinimas – poeto P. Vaičaičio ir kompozitoriaus S. Šimkaus sukurtos dainos žodžiais – tartum savaime kviečia atvykti į muziko gimtinę, Motiškių kaimą netoli Seredžiaus. Čia, prie paminklinio akmens S. Šimkaus gimtosios sodybos vietoje, 2007 metais, prisimenant dainos žodžius, buvo pasodinta obelaitė, čia susirinko choristai į festivalį „Kur bakūžė samanota…“, pirmą kartą vykstantį Seredžiuje. Antrojo, 2012 m. Seredžiuje vykusio festivalio metu prie mokyklos buvo atidengtas S. Šimkaus atminimui  skirtas stogastulpis (aut. A. Sakalauskas), o Seredžiaus mokyklai suteiktas garbingas Stasio Šimkaus vardas“, – mintimis apie šio festivalio atsiradimo istoriją dalinosi Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytoja-metodininkė Margarita Baršauskienė.

Šiuo metu Jurbarko rajone rengiamų chorų festivalių tradiciją tęsia Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcis centras. Už bendradarbiavimą vykdant bendrus projektus, bendruomeninę veiklą, tradicinės kultūros puoselėjimą, meilę ir pagarbą savo kraštui, žmogui, istorijai Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenei skirta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus padėka. Ją bendruomenei įteikė renginyje dalyvavusi skyriaus vyriausioji specialistė Zita Tytmonienė.

Taip jau sutapo, kad chorų festivalis įvyko per pačias Jonines, todėl surengta ir šiai dienai paminėti skirta šventė. Mokyklos stadione surengtos sportinės varžybos, aikštėje prie mokyklos Jonų ir Janinų pasveikinimas, kupoliavimas, vainikų pynimas bei kiti šventiniai ritualai. Joninių laužo šviesa subūrė šeimas, draugus, kaimynus, kuriems savo pasirodymus dovanojo Seredžiaus meno saviveiklos kolektyvai „Melodija“ ir „Aidija“, džiazo ir lengvosios muzikos atlikėjai Indrė Kapočiūtė (Kaunas), Eligijus Jukna (Kaunas), grupė „Dinamika“ (Kaunas).


27 balandžio, 2024

Šiandien oficialiai baigtas vienijančio kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ projekto II etapas. Rekonstruotoje poeto, aktyvisto, teisininko, visuomenės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje įsikūrusiame […]

27 balandžio, 2024

Palangos kurorto muziejaus kieme atidaryta skiautinių paroda „Jorės vėjyje“. Kiemelio šeimininkai, Palangos kurorto muziejaus direktorė Virginija Paluckienė, parodos atidarymo metu […]

26 balandžio, 2024

Lietingas balandžio 24 d. vakaras Panevėžio „Šaltinėlio“ bibliotekoje buvo neeilinis: kupinas džiaugsmingo šurmulio, ryškių spalvų, gėlių aromato. Ir viso to […]

26 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 25 d. Šiaulių kultūros centro Didžiojoje koncertų salėje vyko Motinos dienai skirtas renginys „Gerumo sparnai“. Pavasariu alsuojantis […]

25 balandžio, 2024

Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Tokiam komisijos sprendimui pritarė šią savaitę posėdžiavusi […]

25 balandžio, 2024

Lietuvos architektų rūmų Tarybos sprendimu šiais metais rūmų garbės ženklas „Žiedas“ skiriamas architektui, architektūros istorikui, profesoriui Jonui Minkevičiui. Apdovanojimas įteiktas […]

Vygaudo Juozaičio nuotr.
23 balandžio, 2024

Šiandien kultūros ministras Simonas Kairys pasveikino šalies bibliotekininkų bendruomenę Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga ir paskelbė geriausius 2023 metų bibliotekininkus. S. Kairys […]

23 balandžio, 2024

60-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės metu įvyko lietuvių režisieriaus Jono Meko paskutinio kino filmo „Requiem“ peržiūra. Videoinstaliacija buvo rodoma netoli […]

22 balandžio, 2024

Laukiamiausias rajono bibliotekininkų renginys įvyko. Balandžio 22 dieną paaiškėjo, kas tapo geriausia rajono metų bibliotekininkė. Ja išrinkta Jurbarko rajono savivaldybės […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 20 dieną Jurbarko kultūros centras buvo kaip niekad gyvas ir garsus – čia vyko repsublikinis šokių konkursas „Emocijos 2024“. […]

21 balandžio, 2024

60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristatė Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) ir Marijos Teresės […]

21 balandžio, 2024

Įspūdingu gala koncertu pasaulio publikai atsivėrė naujieji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai. Gala koncertas apjungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą, […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
20 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 19 d. prie Šiaulių miesto centrinio parko estrados vyko šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

19 balandžio, 2024

Šią savaitę 230-ąjį jubiliejų švenčiančiuose Druskininkuose atidengti skulptoriaus R. Inčirausko sukurti atminimo suoleliai Druskininkams nusipelniusiems žmonėms: M. K. Čiurlioniui, K. […]

18 balandžio, 2024

Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. Jaunimo darbuotojo diena […]

17 balandžio, 2024

Šiandien prie Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastato vyko šimtmetį šiemet mininčios Lietuvos dainų šventės įamžinimui skirto ąžuoliuko sodinimo akcija. Medelį […]

17 balandžio, 2024

Jubiliejinis festivalis Rokiškyje dovanojo emocijas ir puikų laiką ne tik žiūrovams, bet ir suteikė kūrybos džiaugsmo bei patirčių festivalio dalyviams. […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15 dieną Telšių kultūros centras tradiciškai atvėrė savo duris ne tik kultūros mylėtojams, bet ir visiems, norintiems šią dieną […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]