Lietuvos miesteliai – ar jų muziejai gali tapti kultūros lopšiu?
Didžiuosiuose šalies miestuose nuolatos vyksta įvairūs kultūros, meno renginiai, festivaliai. Daug sudėtingiau kultūrą puoselėti regionuose, ypač mažesniuose miesteliuose. Ne kiekviename jų ir nuolatos dirbančią biblioteką ar muziejų rasi. Nors pastarieji drauge su miestelio bažnyčia galėtų tapti kultūros skleidėju ir puoselėtuoju. Tuo įsitikinusi menotyrininkė dr. Aurelija Rusteikienė.
Vienas tokių miestelių be savo muziejaus – Dubingiai (Molėtų r.), kurį XVI-XVII a. išgarsino didikų Radvilų giminė. Šiandien atvykti į Dubingius vilioja nuostabi gamta, istorinė piliavietė ir ilgiausias šalyje Asvejos ežeras.
Minint tarptautinę mokytojų dieną susitikusi Dubingių bendruomenė prisiminė, kad anksčiau miestelyje veikė vietos pedagogės Lionginos Giedrytės įkurtas kraštotyros muziejus, kuriame buvo surinkta gausi istorinės kultūrinės vertės kolekcija. Nors šiuo metu muziejus neveikia, tačiau ekspozicija yra išlikusi, tad jau ne pirmus metus miestelyje puoselėjama viltis atkurti Dubingių krašto muziejų.
„Mokytoja L. Giedrytė yra istorinė Dubingių asmenybė, be galo mylėjusi savo kraštą ir siekusi, kad jos surinkta informacija būtų perduota ateities kartoms“, – renginio metu kalbėjo Dubingių seniūnas Kęstutis Kaminskas. Į Mokytojų dienos minėjimą susirinkę dubingiškiai vieningai sutarė, kad muziejaus atkūrimas būtų ir mokytojos L. Giedrytės, kuri visą save atidavė mokiniams ir savo kraštui, įamžinimas. Pasak pedagogės sesers Kristinos Giedrytės-Lyndienės, Liongina nuo vaikystės norėjo būti mokytoja ir visą laiką siekė savo atsidavimu ir darbais įprasminti mokytojos profesiją.
Atkurti muziejų Dubingiuose palaiko ir atstatytos Dubingių Šv. Jurgio bažnyčios mecenatai verslininkai Aurelija ir Aurelijus Rusteikos. Menotyrininkė dr. Aurelija Rusteikienė susirinkimo metu ragino žiūrėti į priekį, nepasilikti praeityje, ir ieškoti vietų, kur muziejus galėtų atgimti. Ji iškėlė keletą idėjų, kokiu būdu galėtų atsikurti šis bendruomenės savasčiai svarbus reiškinys. Viena jų – kadaise sudegusios prezidento Antano Smetonos vasaros rezidencijos atstatymas, ant Dubingių piliavietės yra išlikę tik jos pamatai. „Tai būtų prasmingas istorijos grąžinimas. Suprantama, reikia daug įdirbio, pastangų ir pasiruošimo, reikėtų ieškoti finansavimo iš Europos Sąjungos“,– įsitikinusi A. Rusteikienė.
Aktyvūs dubingiškiai neabejoja, kad atkurtas kraštotyros muziejus drauge su pastatyta ir šiuo metu įrenginėjama bažnyčia taptų miestelio kultūros skleidėjais, padėtų pritraukti daugiau lankytojų, sezoninių turistų. Diskusijoje dalyvavę Dubingių bendruomenės nariai nusprendė inicijuoti oficialų kreipimąsi ir parengti medžiagą, būtiną tolesniam idėjos vystymui.
Renginio nuotraukų rasite ČIA
