22 vasario, 2018
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje.

Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, atsirastų mokesčio laiptai. Atlyginimo dalis, viršijanti 1267 eurus „į rankas“ būtų apmokestinama 16 proc. dydžio GPM, 1892 eurus – 17 proc. GPM, 2508 eurus – 20 proc. dydžio GPM.

Ką tai reiškia? Tai, ko politikai žada nedaryti, bet daro nuolatos – mokesčių didinimą. Mokestinė našta išaugtų beveik kas dešimtam dirbančiajam.

Negi kažkam dar atrodo, kad sumokame per mažai? Darbo apmokestinimo našta gaunantiems vidutines pajamas Lietuvoje ne tik siekia Europos Sąjungos šalių narių vidurkį, bet lenkiame ir labiausiai išsivysčiusias valstybes – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalis nares. 2016 m. duomenimis, EBPO narėse reali mokesčių našta vidutiniškai siekė 36 proc., Lietuvoje – daugiau kaip 41 proc.

Jei atrodo, kad priėmus šį siūlymą mokesčiai didės nedaug – neapsigaukime. Būtų sukuriama tokia mokestinė sistema, kurioje mokestinė našta užprogramuota didėti. Ateityje kylant atlyginimams, žemiausiu – 15 proc. dydžio tarifu – bus apmokestinta vis mažesnė gyventojų pajamų dalis, todėl mokestinė našta tik sunkės.

Progresiniai mokesčiai atnešė gerovę Šiaurės šalių gyventojams – sako progresinių mokesčių fanai. Tačiau pamiršta paminėti, kad palyginti su jomis, Lietuvoje mokesčius siūloma didinti nuo ypač mažos sumos – 20 tūkst. eurų „ant popieriaus“ per metus. Pavyzdžiui, Švedijoje aukštesnis tarifas įsijungia ties 63 tūkst. eurų metinių pajamų. Kartu egzistuoja galimybė nuo apmokestinamųjų pajamų atskaityti palūkanas ar vykimo į darbą išlaidas, taip mažinant gyventojo mokestinę naštą. Danijoje didesnis GPM tarifas taikomas pasiekus 67 tūkst. eurų metinių pajamų ribą. Čia taip pat galioja galimybė atskaityti palūkanas ir vykimo į darbą išlaidas.

Pamirštama paminėti ir tai, kad pagal dabartinę sistemą Lietuvoje jau dabar egzistuoja mokesčių progresyvumas. Visų pirma, taip yra dėl neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD), kuris yra didesnis mažas pajamas gaunantiems asmenims. Dėl NPD taikymo daugiau uždirbantys asmenys šiuo metu moka didesnius mokesčius ir absoliučia suma, ir procentais. Progresyvumas atsiranda ir todėl, kad dešimtis kartų didesnes „Sodros“ įmokas mokantieji gali tikėtis vos kelis kartus didesnės pensijos.

Projekto rengėjai vertina, kad per metus į biudžetą būtų surenkama papildomai 105 mln. eurų. Tačiau tokios prognozės gali būti pernelyg optimistinės. Tikėtina, kad gali išaugti mokesčių vengimas ar sumažėti gyventojų paskatos užsidirbti daugiau. O kur dar papildomos išlaidos mokesčių administravimui. Daug uždirbantys asmenys yra mobilesni – jų ir užsienyje laukia patrauklios veiklos galimybės. Pajutę, kad ore sklando didėjančių mokesčių dvasia, jie bus linkę savo pajamas perkelti į žemesnio apmokestinimo šalis, todėl biudžeto lėšų galėtų netgi sumažėti.

2015 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto tyrimo duomenimis, „šešėlis“ darbo rinkoje sudarė apie 22 proc. Įvedus progresinius mokesčius, šešėline veikla užsiimančių ūkio subjektų dalis bei šešėlinė ekonomika neabejotinai išaugtų dar labiau. Didėtų motyvacija nelegaliai mokėti algas, viršijančias 1267 eurus „į rankas“. Kitaip tariant, atlyginimo dalis iki šios sumos galėtų būti mokama legaliai, o kita dalis būtų mokama nelegaliai arba ne darbo santykių pagrindu – vaišinant darbuotojus pietumis, gerinant jų darbo vietas ar organizuojant pramogas.

Progresinio tarifo modeliui kritiką galima tęsti ir tęsti. Poveikis investicinei aplinkai būtų tragiškas – investuotojai jau keiksnoja valdžią dėl niekaip nesulaukiamų „Sodros“ lubų. Užuot pagaliau jas įvedusi valdžia vėl ruošiasi krauti didesnę mokesčių kuprą. Visa tai  turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos konkurencingumui ir ekonominio augimo perspektyvoms.

Maža to, neigiamą poveikį turi jau vien kalbos apie tai. Mokestinės politikos nenuoseklumas yra signalas įmonėms, kad ekonominė politika šalyje nėra stabili, dažnai keičiama ir sunkiai prognozuojama.


27 balandžio, 2024

Nevienareikšmiškai sutiktas totalitarinių režimų simbolius iš viešųjų erdvių šalinantis desovietizacijos įstatymas aistras visuomenėje kels dar ne vienerius metus, įsitikinęs Lietuvos […]

27 vasario, 2024

Komikas Artūras Orlauskas nesutinka su visuomenininko Andriaus Tapino ieškiniu, kuriuo jis prašo teismo pripažinti Šeimų sąjūdžio aktyvisto teiginius apie lėšų […]

9 sausio, 2024

Grupė Nepriklausomybės akto signatarų bei visuomenininkų viešu laišku kreipėsi Seimą, politines partijas, Vyriausybę ir prezidentą, ragindami kuo greičiau priimti esminius […]

27 gruodžio, 2023

Išlaužo parapijos klebonas Vilius Sikorskas, Kūčių vakaro mišiose įvardijęs advokatą Igną Vėgėlę favoritu prezidento rinkimuose, sako neturėjęs jokių agitacinių intencijų. […]

17 gruodžio, 2023

Į galimybę boikotuoti Paryžiaus olimpines žaidynes skeptiškai žiūrinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė teigia sieksianti įtikinti tarptautines […]

Vytautas Bruveris. ELTA / Karolina Gudžiūnienė
12 gruodžio, 2023

Beliko iš esmės du scenarijai – blogas ir dar blogesnis. Tai galima konstatuoti, žvelgiant į padėtį, kuri metų pabaigoje klostosi […]

Vytautas Bruveris. ELTA / Karolina Gudžiūnienė
14 lapkričio, 2023

Europos sąjunga (ES) priima šalį, kuri nekontroliuoja dalies savo teritorijos ir kariauja pilno masto karą su kaimynine Rusija? Išties, sunkiai […]

Elena Leontjeva
13 lapkričio, 2023

Prezidento pasiūlymą leisti žmonėms išsiimti ketvirtadalį pensijai sukauptų lėšų Seimas atmetė. Visgi mainais bus svarstomas kitas, panašus siūlymas. Politikus, žinoma, […]

Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių minėjimas Seime. ELTA / Dainius Labutis
21 rugsėjo, 2023

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad antisemitiniai pasisakymai iš valdžios tribūnų kelia ne baimę, bet pasišlykštėjimą ir pyktį. […]

Laurynas Gerikas
7 rugsėjo, 2023

Artėjant 2024 m. ir numatytam referendumui, nori nenori tenka grįžti prie Lietuvos ir kitos pilietybės klausimo. Nors tema jau čiupinėta […]

ELTA vyr. redaktorius Vytautas Bruveris. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
4 rugsėjo, 2023

Esame labai greiti ir griežti reikalauti iš kitų atsakomybės. Bet nors ir būname teisūs, visada pravartu prisiminti, kad patys jos […]

ELTA vyr. redaktorius Vytautas Bruveris. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
21 rugpjūčio, 2023

Tai kas toliau ir koks planas, jei iš tiesų bus blogai? Ar to plano tiesiog nėra? Šiuos klausimus, tarsi kirvį, […]

Edgaras Savickas, ELTA nuotr.
19 liepos, 2023

NATO ekonominiams santykiams su Kinija apibrėžti naudojama retorika panašėja į tai, kaip kalbama apie Rusiją. Tačiau Aljanso ryšiai su komunistų […]

ELTA vyr. redaktorius Vytautas Bruveris. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
3 liepos, 2023

Kas bus, jei banditui bei teroristui uoliai ir net karštligiškai rodysi, jog tai, ko labiausiai nenori ir net bijai – […]

Miglė Maniušytė
27 birželio, 2023

Šiandien, aplinkosaugos krizių akivaizdoje, svarbiu tapo vienas faktas – turime iš naujo išmokti veikti  bendruomenėse, atgaivinti kaimynystę. Tyrimai rodo, kad […]

Bronis Ropė
30 kovo, 2023

Matant, kad rinkoje elektros kainos stabilizavosi ir netgi sumažėjo, tačiau elektros tiekėjų planų kainos žmonės ženkliai neatpigo, kreipiausi į Prezidentūrą […]

Mindaugas Sinkevičius
1 gruodžio, 2021

Šalies merai palaiko prezidento Gitano Nausėdos siūlymą įtvirtinti galimybę savivaldybėms vykdyti daugiau investicinių projektų, kuriais būtų gerinama viešųjų paslaugų kokybė […]

Česlovas Iškauskas
1 liepos, 2021

Jau ne kartą rašyta, kad, prisidengdama strateginės partnerystės idėja, Lietuva palaiko itin draugiškus ir net nuolankius santykius su Lenkija. Šiaip […]

Guoda Burokienė
18 gegužės, 2021

Šiandien turėti savo nuomonę, vertybes, laikytis įsitikinimų ir nebijoti apie tai kalbėti garsiai – drąsu. Nežiūrint į tai, jog savo […]

Bronis Ropė / EP archyvo nuotr.
18 gegužės, 2021

Valdantieji paruošė bendrojo lavinimo „kokybės stiprinimo“ siūlymus, su kuriais susipažinus tikrai galima gerokai sunerimti ieškant atsakymo: ar tai visiškos nekompetencijos […]