14 vasario, 2020

Dainininkas Rokas Laureckis: man patinka vaidinti „blogiukus“

Savimylos vaidmuo ir kova dėl patėvio meilės – naujas išbandymas dainininkui Rokui Laureckiui. Jis prisipažįsta, kad toks amplua – Martyno Mažvydo posūnio Kristupo vaidmuo koliažinėje operoje „Mažvydas“ jam labai patinka, o susigrumti teks su Mantu Jankavičiumi, įkūnijančiu tikrąjį Mažvydo sūnų Kasparą. Specialiai Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtoje premjeroje, kuri bus rodoma nuo kovo 11 d. Vilniaus „COZY by Siemens arenoje“ ir kituose Lietuvos miestuose, R. Laureckis taps ne tik vienu pagrindinių veikėjų kartu su kitais žinomais aktoriais ir atlikėjais, bet ir visiška savo priešingybe.

 „Kuriant šitą vaidmenį teko ne kartą perlipti per save, nes gyvenime esu visiškai kitoks. Man patinka vaidinti vadinamus „blogiukus“, bet turbūt artimesnis būtų buvęs Mažvydo sūnaus Kasparo vaidmuo“, – pasakoja žinomos vaikinų grupės „Pikaso“ narys. Skirtingai negu R. Laureckis, M. Jankavičius prijaučia Kasparo rolei ir turi jam artimų patirčių.

Kažkam reikia ir velnius vaidinti

Paklaustas apie projekto iššūkius, R. Laureckis šypsosi – dėl intensyvių repeticijų kiekvienas rytas prasideda ankstyva kelione iš Kauno į sostinę. Tačiau bene didžiausiu išbandymu jis vis tiek laiko darbą su Kristupo personažu.

„Kristupas turi labai daug spalvų, ir jas sunku perteikti, ypač kai pats taip nesielgi. Bet labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę daryti tai, kas nėra taip patogu ir man įprasta. Tai padeda tobulėti ir eiti į priekį, o po šio pastatymo bus galima pasiimti daug naujos patirties į savo bagažą“, – džiaugiasi dainininkas.

„Kristupas nėra jau toks blogiukas. Tiesiog kitaip mąstantis, save giriantis ir tikintis esą geresnis už kitus. Tokia situacija būtų sudėtinga kiekvienoj šeimoj, kadangi atsiranda konkurentas, su kasdieniškomis mintimis ir darbais, atsiranda baimė prarasti patėvio meilę. O Rokas, kaip žmogus, iš tikrųjų geras. Jis nesugedęs, labai šeimyniškas, stipriai atsiskleidžiantis. Tokia jau artisto duona – nepriklausomai nuo išauklėjimo, reikia paruošti tokį vaidmenį, kokio iš tavęs reikalauja. Kažkam reikia ir velnius vaidinti“, – R. Laureckio vaidmenį komentuoja koliažinės operos režisierius Kęstutis Jakštas.

Dainininkas iš tiesų jaučia empatiją kitiems „Mažvydo“ dramos veikėjams, ypač dėl mylimo žmogaus netekties. 

„Man meilė asocijuojasi su šeima. Šiame spektaklyje Mažvydas neteko savo mylimosios Marijos, kai turėjo ją palikti ir išvykti. Man didžiausia šeimos netektis buvo netekus savo močiutės, nes ji buvo lyg mama. Ir tas jausmas, kai to žmogaus nėra, bet jo labai ilgiesi… Galvoje sukasi labai gražūs prisiminimai“.

Pabandęs negali sustoti

Aktyviai koncertuojančiam dainininkui būtų sunku pasirinkti tarp grupės „Pikaso“ ir teatro scenos. Jis pats atvirauja, kad aplinkiniai nuolat stebisi dėl tokių skirtingų įvaizdžių.

„Labai sunku lyginti šias dvi veiklas ir pasakyti, kuri labiau patinka.  Abi jos skirtingos, bet man labai svarbios ir teikiančios didžiulį malonumą. Tiesiog vaidinti miuziklo spektaklyje – tai kurti kažką gražaus. Jaučiu, kad man reikia teatro scenos, ir tai traukia. Žinai, pabandęs vieną kartą negali sustoti. Norisi ten grįžti dar ir dar. Daugiau ar mažiau, kiekviena rolė yra dalelė tavęs“.

Mažvydo posūnį įkūnijantis R. Laureckis su nostalgija prisimena savo aktorystės pradžią.

„Kaip teatro aktorius, solinę karjerą pradėjau su daktaro Henrio Džekilo pagrindiniu vaidmeniu miuzikle „Džekilas ir Haidas“, su genialia ir nuostabia muzika. Žmonės kalba, kad tai įeina į vieną sunkiausių spektaklių trejetuką pasaulyje pagal savo apimtį. Bet man tai tiesiog mylimiausias spektaklis. Čia kaip su pirma meile. Šitas spektaklis padejo man susiformuoti kaip aktoriui ir apskritai suprasti, kas yra toji vaidyba“.

„Mažvydas“ – patikimose rankose

„Visada malonu, kai kviečia į projektus,  bet kai į tokį spektaklį kaip „Mažvydas“, tai pirmiausia didžiulė atsakomybė ir noras pasirodyti kuo geriau. Ir patirtis kitokia, nes šis spektaklis lietuviškas, apie Lietuvai svarbią asmenybę. Dar įdomu stebėti, kaip gali susijungti skirtingų muzikos stilių atlikėjai ir sukurti gražų produktą. Laukiau šito pastatymo, o dabar dar labiau laukiu premjeros, nes bus kažkas labai gražaus“, – nekantrauja R. Laureckis.

Kontroversišką vaidmenį įkūnijantis dainininkas be galo didžiuojasi koliažinės operos „Mažvydas“ kūrybine grupe.

„Su režisieriumi K. Jakštu dirbu ne pirmą kartą. Manau, jis vienas geriausių šiuo metu režisierių Lietuvoje, sukaupęs didžiulę patirtį statant spektaklius, turintis savo metodiką ir įsivaizdavimą. Jis kartu su žmona Viktorija Streiča-Jakštiene padarė mano pirmus žingsnius miuziklo kelyje – padėjo sukurti pirmą mano vaidmenį. Todėl labai gerbiu ir pasitikiu šiuo režisieriumi. Spektaklis „Mažvydas“ tikrai patikimose rankose, o ir surinkta komanda aukščiausio lygio“.

Režisieriaus K. Jakšto režisuojamame spektaklyje „Mažvydas“ pagrindinius vaidmenis atliks ir kiti žinomi veidai: Martyną Mažvydą – teatro legenda Vladas Bagdonas ir vėliau jį keisiantis Giedrius Arbačiauskas, Mažvydo mylimąją Mariją – dainininkė, šių metų „Eurovizijos“ atrankos finalininkė Monika Marija, sūnų Kasparą – Mantas Jankavičius, o Mažvydo žmonos Benignos vaidmenį pakaitomis atliks operos žvaigždės Jovita Vaškevičiūtė ir Joana Gedmintaitė. Kitus koliažinės operos veikėjus įkūnys projekto sumanytojai – valstybinio ansamblio „Lietuva“ atlikėjai.

Po valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ premjeros Vilniuje koliažinė opera „Mažvydas“ bus rodoma Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Mažeikiuose ir Palangoje. 2020 m. rudenį programa bus tęsiama ir kituose Lietuvos miestuose.

Projektą globoja J. E. Prezidentas Valdas Adamkus

 


27 balandžio, 2024

Šiandien oficialiai baigtas vienijančio kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ projekto II etapas. Rekonstruotoje poeto, aktyvisto, teisininko, visuomenės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje įsikūrusiame […]

27 balandžio, 2024

Palangos kurorto muziejaus kieme atidaryta skiautinių paroda „Jorės vėjyje“. Kiemelio šeimininkai, Palangos kurorto muziejaus direktorė Virginija Paluckienė, parodos atidarymo metu […]

26 balandžio, 2024

Lietingas balandžio 24 d. vakaras Panevėžio „Šaltinėlio“ bibliotekoje buvo neeilinis: kupinas džiaugsmingo šurmulio, ryškių spalvų, gėlių aromato. Ir viso to […]

26 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 25 d. Šiaulių kultūros centro Didžiojoje koncertų salėje vyko Motinos dienai skirtas renginys „Gerumo sparnai“. Pavasariu alsuojantis […]

25 balandžio, 2024

Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Tokiam komisijos sprendimui pritarė šią savaitę posėdžiavusi […]

25 balandžio, 2024

Lietuvos architektų rūmų Tarybos sprendimu šiais metais rūmų garbės ženklas „Žiedas“ skiriamas architektui, architektūros istorikui, profesoriui Jonui Minkevičiui. Apdovanojimas įteiktas […]

Vygaudo Juozaičio nuotr.
23 balandžio, 2024

Šiandien kultūros ministras Simonas Kairys pasveikino šalies bibliotekininkų bendruomenę Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga ir paskelbė geriausius 2023 metų bibliotekininkus. S. Kairys […]

23 balandžio, 2024

60-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės metu įvyko lietuvių režisieriaus Jono Meko paskutinio kino filmo „Requiem“ peržiūra. Videoinstaliacija buvo rodoma netoli […]

22 balandžio, 2024

Laukiamiausias rajono bibliotekininkų renginys įvyko. Balandžio 22 dieną paaiškėjo, kas tapo geriausia rajono metų bibliotekininkė. Ja išrinkta Jurbarko rajono savivaldybės […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 20 dieną Jurbarko kultūros centras buvo kaip niekad gyvas ir garsus – čia vyko repsublikinis šokių konkursas „Emocijos 2024“. […]

21 balandžio, 2024

60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristatė Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) ir Marijos Teresės […]

21 balandžio, 2024

Įspūdingu gala koncertu pasaulio publikai atsivėrė naujieji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai. Gala koncertas apjungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą, […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
20 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 19 d. prie Šiaulių miesto centrinio parko estrados vyko šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

19 balandžio, 2024

Šią savaitę 230-ąjį jubiliejų švenčiančiuose Druskininkuose atidengti skulptoriaus R. Inčirausko sukurti atminimo suoleliai Druskininkams nusipelniusiems žmonėms: M. K. Čiurlioniui, K. […]

18 balandžio, 2024

Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. Jaunimo darbuotojo diena […]

17 balandžio, 2024

Šiandien prie Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastato vyko šimtmetį šiemet mininčios Lietuvos dainų šventės įamžinimui skirto ąžuoliuko sodinimo akcija. Medelį […]

17 balandžio, 2024

Jubiliejinis festivalis Rokiškyje dovanojo emocijas ir puikų laiką ne tik žiūrovams, bet ir suteikė kūrybos džiaugsmo bei patirčių festivalio dalyviams. […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15 dieną Telšių kultūros centras tradiciškai atvėrė savo duris ne tik kultūros mylėtojams, bet ir visiems, norintiems šią dieną […]