Desovietizacijos komisija siūlo pervadinti V. Montvilos ir J. Gagarino gatves: dėl V. Krėvės ir T. Ivanausko dar lauks istorinių pažymų
Pirmadienį posėdžiavusi Desovietizacijos komisija siūlo keisti poeto Vytauto Montvilo gatvę Garliavoje, sovietų kosmonauto Jurijaus Gagarino gatvę Žiežmariuose bei pritarti Vilniaus generalinio gubernatoriaus vasaros rezidencijos pašalinimui iš Kultūros vertybių registro. Dėl dar ne vieno objekto įvairiuose miestuose kol kas nutarta sulaukti istorinių pažymų iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC).
„Apie Vytautą Montvilą informacijos užteko ir nusprendėme, kad reikėtų pakeisti gatvės pavadinimą Garliavoje. (…) Dėl J. Gagarino kartą jau buvome pripažinę, kad objektas atitinka įstatymo apibrėžimą ir turėtų būti pakeistas“, – pirmadienį Eltai po posėdžio teigė desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.
Kalbėdamas apie kitus komisijos aptartus objektus, V. Karčiauskas pripažino, jog darbotvarkėje atsiradęs Vilniaus generalinio gubernatoriaus vasaros rezidencijos pašalinimo iš Kultūros vertybių registro klausimas komisiją šiek tiek suglumino. Visgi, buvo sutarta, jog šio objekto laikyti Lietuvos kultūros vertybe nederėtų.
„Kadangi mūsų komisijos darbe dalyvauja ir Kultūros paveldo departamento apskaitos skyriaus vadovė Rita Kuncevičienė, ji mus informavo, kad jie pradeda to objekto išbraukimo iš Kultūros vertybių registro ir pašalinimo iš valstybės saugomų objektų sąrašo procedūrą“, – sakė komisijos pirmininkas.
„Generalgubernatorius yra carinės okupacinės valdžios vyriausiasis valdininkas. Tai, be abejo, jo atminimas neturėtų būti Lietuvoje kažkokia forma gerbiamas“, – pridūrė V. Karčiauskas.
Komisijoje klausimų sukėlė ir dar vienas objektas – „Sraigto“ paminklas Pravieniškėse, kuris, anot V. Karčiausko, apskritai abejotinai laikytinas paminklu.
„Ten 1944 metais vokiečių pilotas numušė sovietinį lėktuvą, kuris nukrito į mišką ir buvo rastas gerokai po karo. Tai toje vietoje pastatytas paminklas – vertikali gelžbetonio plokštė, prie jos pritaisytas „kukurūznyko“ propeleris. Viskas. Jokių užrašų, viskas apleista, apžėlę ir valstybinėje žemėje stovi.
Toks gelžbetonio gabalas su propeleriu nesimbolizuoja nei jokio režimo, nei santvarkos. Tai jau jų reikalas, kaip tą teritoriją tvarkyti, nes tai paminklu pavadinti sudėtinga“, – sakė V. Karčiauskas.
Dėl S. Nėries, V. Krėvės ir T. Ivanausko dar lauks istorinių pažymų
Tačiau kol kas dėl dalies objektų komisija sutarė sprendimus priimti tik gavus istorines pažymas iš LGGRTC.
„Pats sunkiausias posėdyje buvo Vinco Krėvės atvejis – butas Subartonyse ir Vilniuje. Tai sudėtinga asmenybė, sudėtingi įvykiai ir kaip tai traktuoti – ilgai diskutavę sutarėme, kad reikalinga išsami ekspertinė pažyma apie jo veiklą, tai prašome genocido centro ją parengti“, – sakė komisijos pirmininkas.
„Tikrai ilgai dėl to diskutavome, tai vienas sunkiausių klausimų, kokį nagrinėjame ar esame nagrinėję“, – pripažino V. Karčiauskas.
Taip pat istorinės LGGRTC pažymos komisija prašys ir dėl zoologo Tado Ivanausko paminklo Kaune. Be to, toliau laukiama LGGRTC pažymos dėl poetės Salomėjos Nėries, kurios vardo gatvės Vilniaus mieste, Joniškio ir Molėtų rajonuose vėl atsidūrė tarp komisijos nagrinėjamų klausimų.
„Dėl Nėries dar laukiame informacijos iš LGGRTC, vasario pradžioje greičiausiai jau bus ta pažyma parengta“, – sakė jis.
Komisija į LGGRTC taip pat kreipėsi dėl daug klausimų posėdyje sukėlusio Novosiolkos kaimo pavadinimo Molėtų rajone.
„Paprašėme LGGRTC pabandyti nustatyti, kada tas pavadinimas atsirado. Jei jis susijęs su carine okupacija – tai irgi yra okupacinis režimas. Tai dar diskutuosime, kaip elgtis“, – teigė V. Karčiauskas.
Sugrįžta ir prie Petro Stripeikos vardo gatvės Pakruojyje. Visgi, anot V. Karčiausko, dėl šio atvejo sprendimo komisija kol kas taip pat priimti negali.
„Vėl pritrūkome informacijos, nes savivaldybė mums atsiuntė pažymą apie Petrą Strepeiką. Apie Stripeiką mes nieko nerandame jokiuose informacijos šaltiniuose. Tai arba gatvė neteisingai pavadinta, arba enciklopedija, kuria jie remiasi, neteisingai parašyta ir kyla klausimas, ar tai tas pats asmuo“, – sakė komisijos pirmininkas.
Jis pažymėjo, jog komisija pastarajame posėdyje taip pat kreipėsi į Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijas bei Kultūros paveldo departamentą dėl nuomonių apie obeliskus Antrojo pasaulinio karo sovietų karių palaidojimo vietose Mažeikių ir Kupiškio rajonuose.
Nuo šių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.
