28 vasario, 2024
Aplinkos apsaugos agentūra

Aplinkos apsaugos agentūra jungiasi prie tarptautinio projekto, skirto Baltijos jūroje nuskandintos karo amunicijos surinkimui

Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje, pavyzdžiui, netoli Bornholmo baseino, Gotlando gilumos, Gdansko gilumos, Flensburgo fiordo ir Mažojo Belto buvo išmesta apie 40 000 tonų cheminės amunicijos. Nežinomas kiekis į jūrą taip pat buvo išmestas pakeliui į sąvartynus, kurių tikslios vietos iki šiol nežinomos. 

Be to, Baltijos jūros dugne taip pat guli nežinomas, bet, spėjama, didelis kiekis įprastinės amunicijos ir nesprogusių šaudmenų, tokių kaip bombos ir minos. Ekspertai skaičiuoja, kad vien Vokietijos jūrų vandenyse skendi apie 300 000 tonų įprastinės ginkluotės.

Panardintų karinių medžiagų konteinerių korozijos būklė nėra žinoma, kyla reali rizika, kad jie ilgainiui suirs, nes kai kurie dabar yra po vandeniu daugiau nei 75 metus. Daugumos cheminių ginklų sudėtyje yra labai toksiškų garstyčių dujų ir kitų cheminio ginklo medžiagų.

Ši situacija kelia grėsmę visoms Baltijos jūros šalims ir besinaudojantiems jūros ištekliais – ne tik žmonių sveikatai ir jūrų ekosistemoms, taip pat kelia pavojų laivybai ir žuvininkystei.

Kadangi aktyvus pavojingų povandeninių objektų šalinimas yra sudėtingas ir brangus ir kelia tam tikrą nelaimingų atsitikimų riziką, daugelio nacionalinių institucijų numatytasis sprendimas buvo palikti šias medžiagas jūros dugne. Tačiau vis labiau sutariama, kad reikia kuo skubiau imtis veiksmų tvarkant paskendusią karo amuniciją.

Aplinkos apsaugos agentūra šiemet planuoja prisijungti prie tarptautinio Baltijos jūros šalių projekto MUNIMAP, kurio tikslas – koordinuoti ir kuo efektyviau spręsti Baltijos jūroje ir Skagerako sąsiauryje nuskandintos karinės amunicijos ir cheminio ginklo, kuris kelia grėsmę jūros ekosistemai ir ekonominei veiklai, klausimus.

Atsakingos Baltijos šalių institucijos susiduria su daugybe iššūkių, susijusių su karo amunicijos ir cheminio ginklo surinkimu, utilizavimu, neaiškiomis teisinėmis nuostatomis, reikalingais finansiniais ištekliais bei oficialiais įgaliojimais.

MUNIMAP siekia paskatinti, paspartinti ir koordinuoti šiuos procesus nacionaliniame lygmenyje, sudaryti modulinį veiksmų planą, pritaikytą kiekvienos šalies unikalių problemų sprendimams. Į planą įtraukti tokie svarbūs komponentai kaip teisinės bazės formavimas, administravimas, valymo vietovių atranka, stebėsena ir teritorijų valymo būdai.

Prie projekto jungiasi 17 partnerių iš  Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos. Tai įvairios mokslinių tyrimų institucijos, tarpvyriausybinės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos ir privačios bendrovės.

Projektas finansuojamas iš Interreg Baltijos jūros regiono programos (Interreg Baltic Sea Region) lėšų.


30 birželio, 2025

Pirmadienį Pietų Europą užklupo alinančio karščio banga, valdžios institucijos įspėjo apie pavojų sveikatai ir galinčius kilti miškų gaisrus. Prancūzijoje, Italijoje, […]

16 birželio, 2025

Siekiant atkurti retų paukščių – meldinių nendrinukių – populiaciją Žuvinto biosferos rezervate, gamtininkai čia augina šių paukščių jauniklius. Mažyliai atkeliavo […]

14 birželio, 2025

Sostinės Vilkpėdės rajone atidarytos socialinės dirbtuvės ir dienos užimtumo centras. Juose žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia ugdys ir tobulins […]

12 birželio, 2025

Vasario 1 dieną Anykščių rajone vyko įstaigos organizuotas automobilių renginys, per jį daugiau nei 90 dalyvių savo transporto priemonėmis važiavo […]

10 birželio, 2025

Paramos laukia visa Lietuva Nors saulės elektrinės Lietuvoje jau nebėra naujiena, kiekvienas naujas kvietimas gauti paramą sukelia tarsi tikrą sujudimą. […]

5 birželio, 2025

Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija […]

5 birželio, 2025

Ketvirtadienį Pasaulinės aplinkos dienos proga apdovanoti Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai, ne vienerius metus skyrę aplinkosaugai. Už ilgametę […]

3 birželio, 2025

Kanadoje liepsnojančių didelių miškų gaisrų dūmai per Atlantą pasiekė Europą. Ateinančiomis dienomis į žemyną atslinks daugiau dūmų debesų, Redinge pranešė […]

27 gegužės, 2025

Šalčininkų rajone antradienį pasieniečiai užfiksavo iš Lietuvos pusės prie sienos su Baltarusija atėjusią mešką. Gyvūną pasieniečiai pamatė per vaizdo stebėjimo […]

10 gegužės, 2025

Šeštadienį į Fabijoniškėse vykusią krūmų sodinimo talką susirinko kaip niekada daug talkininkų. Vilniečiai apie 2,5 tūkst. krūmų pasodino vos per […]

7 gegužės, 2025

Aplinkos ministerija informuoja, kad miško pažeidimai Vilniaus rajono savivaldybėje pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Daugiausiai naujų židinių nustatoma šalia buvusių žievėgraužio […]

Tomo Balžeko nuotr.
7 gegužės, 2025

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl didžiųjų kormoranų populiacijos griežtesnio kontroliavimo, Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad nepamatuotas šių paukščių […]

7 gegužės, 2025

Lietuva ir Latvija, pasaulinėje parodoje „EXPO 2025“ Osakoje prisistatančios bendrame Baltijos šalių paviljone, kviečia parodos lankytojus prisidėti prie unikalios aplinkosaugos […]

4 gegužės, 2025

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia rengsianti mokymus apie biosaugą. Pasak institucijos, užkrečiamų ligų klausimas šiame sektoriuje yra esminis, […]

29 balandžio, 2025

Septyniems Lietuvos paplūdimiams suteikta teisė šią vasarą iškelti Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius. Apie tokį sprendimą Lietuvą […]

M. Balsio nuotr.
29 balandžio, 2025

Uosialapiai klevai, lubinai, muilinės gubojos, meškėnai, kanadinės berniklės – tai tik dalis augalų ir gyvūnų, kuriuos dažnai galima pamatyti Lietuvoje […]

23 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija informuoja, kad miško pažeidimai Kazlų Rūdos savivaldybėje pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Minėtoje savivaldybėje pradedamos taikyti specialiosios apsaugos […]

Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Regionų naujienos