19 sausio, 2016
Dalia Radzevičienė,Veprių seniūnijos vyresnioji specialistė

Paminėjome skulptoriaus Viktoro Žentelio jubiliejų

Gražus mūsų kraštas. Gražus kiekvienas Lietuvos kampelis, tačiau natūralu, kad kiekvieno rajono, kaimo ar seniūnijos patriotas į savo regioną žiūri su ypatinga meile žemei, to krašto istorijai, papročiams, kultūrai. Skulptorius Viktoras Žentelis, kurio Jubiliejų paminėjome sausio 15 dienos popietę Veprių seniūnijos salėje, puikus to pavyzdys. Renginio metu pristatyta jo darbų paroda.

Viktoras Žentelis gimė 1956 m. Širvintų r. Šešuolėlių k. 1961 m. drauge su tėvais persikėlė gyventi į Veprius ir po metų pradėjo lankyti mokyklą. Atsiskleidus gabumams muzikai, mokėsi M. Čiurlionio meno mokykloje Vilniuje. Besimokydamas šioje mokykloje, Viktoras pajuto, kad jis jaučia ypatingą meilę dailei.

Pabaigęs Veprių vidurinę mokyklą, 1974 m. įstojo į Vilniaus valstybinį Dailės institutą, skulptūros specialybę.

Po studijų Viktoras grįžo į Veprius ir padovanojo miesteliui savo diplominį darbą – Veprių simboliu tapusią „Geldutę“ (daugeliui žinoma legenda apie nepaprasto grožio mergaitę, laumių nuskandintą Veprių ežere, į ežero paviršių iškylančią ant kraičio skrynios ir graudžiai kankliuojančią…).

Viktoras Žentelis dešimtmetį dirbo S. Nėries kolūkyje dailininku ir skulptoriumi. Per tą laiką Veprius ir Sližius papuošė įvairaus pobūdžio darbai – skulptūros „Rytas“, „Skaitančioji“, Paukščiai“, „Medėja“, „Motinystė“, bareljefai muzikavimo temomis Veprių kultūros namuose, Sližių kultūros namuose – bareljefas „Besišypsančios saulės“ ir t.t. Atgimimo laikotarpiu Viktoras Žentelis svariai prisidėjo prie religinės krašto tradicijos atkūrimo: padarė techninius brėžinius atstatomoms Veprių Kalvarijų koplytėlėms ir vartams, išdrožė ne vieną kryžių ar koplytstulpį. 2001 m. iš ąžuolo išdrožė žmogaus ūgio Nukryžiuotojo figūrą Veprių Baro konfederacijos paminklui, kūrė memorialines lentas Veprių bažnyčios statytojams, reljefus Veprių Kalvarijų koplytėlėms.

Amžių sandūroje buvo įkurtas Tūkstantmečio parkas, kurį papuošė Viktoro Žentelio skulptūros.

Neapsiribojo Viktoras Žentelis vien savo gyvenamosios aplinkos puoselėjimu ir gražinimu. Ukmergės miestui padovanota skulptūra „Jaunystė“, 2014 m. Ukmergės senamiestis pasipuošė linksmais katinais. Viktoras Žentelis sutiko atstatyti Laisvės paminklą Siesikuose, sukurti šiam miesteliui Prezidento Antano Smetonos skulptūrą. Iškilo Viktoro Žentelio kūriniai Šešuolių 670 metų, Pabaisko mūšio 570 metinėms ir kt. Grožėtis Viktoro skulptūromis galime ir užsukę į Krekenavą („Bičiulystė“ ir „Kermošius“), Radviliškio r. Alksniupius (paminklas karo ir pokario kovose žuvusiems, „Liepa“), Kėdainius (Kristaus skulptūra, skirta Lietuvos kankinių atminimui).

Dalyvavo Viktoras įvairiuose pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Jo sukurti darbai „Bangos“, „Liepa“, „Burės“ puošia svečias šalis.

Vepriams tapus mažąja Lietuvos kultūros sostine, Viktoras suskubo sukurti dar kažką labai ypatingo. Artimiausiu metu planuojama įrengti šviesos instaliaciją prie Veprių ežero, kuri primins kosmologinius įvykius, nutikusius šioje vietoje prieš milijoną metų. Veprius turėtų nušviesti meteoritas…

Už indėlį puošiant ir garsinant savo kraštą Viktorui Ženteliui dėkojo Ukmergės savivaldybės mero pavaduotoja K. Stepanova, savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja L. Gerulskienė ir pavaduotojas J. Zareckas, Seimo nario A. Dudėno patarėja I. Kižienė, savivaldybės tarybos narys A. Lyška, Veprių seniūnė D. Urbonienė, Pabaisko seniūnas G. Lapukas, VO „SOS Vepriuose“ direktorius R. P. Šaulys, Lyduokių k. bendruomenės pirmininkė A. Pusvaškienė, ūkininkas St. Jankeliūnas, Sližių k. bendruomenės atstovai R. Vasiliauskienė ir K. Verenius, klasės draugai ir kt.

Pažvelgus į Viktoro Žentelio nuveiktus darbus, jo indėlį į krašto kultūros puoselėjimą, matome, kad labiausiai jam miela prosenelių žemė. Kokia didelė įtaka padaryta jo tėvų – mokytojos Elenos Žentelienės, tėvo Jono Žentelio – Ukmergės garbės piliečio, skulptoriaus, mokytojo, muziejininko. Svarbiausia, kad Viktoras visada išliko savimi, apsuptas darnios šeimos, kur įkvėpimą kūrybai ir surado. Jo įkvėpėjais buvo ir tebėra jaunystė, žmona Laimutė, vaikai ir anūkai.

Linkime Viktorui naujų idėjų, minčių ir gražių darbų!


27 balandžio, 2024

Šiandien oficialiai baigtas vienijančio kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ projekto II etapas. Rekonstruotoje poeto, aktyvisto, teisininko, visuomenės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje įsikūrusiame […]

27 balandžio, 2024

Palangos kurorto muziejaus kieme atidaryta skiautinių paroda „Jorės vėjyje“. Kiemelio šeimininkai, Palangos kurorto muziejaus direktorė Virginija Paluckienė, parodos atidarymo metu […]

26 balandžio, 2024

Lietingas balandžio 24 d. vakaras Panevėžio „Šaltinėlio“ bibliotekoje buvo neeilinis: kupinas džiaugsmingo šurmulio, ryškių spalvų, gėlių aromato. Ir viso to […]

26 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 25 d. Šiaulių kultūros centro Didžiojoje koncertų salėje vyko Motinos dienai skirtas renginys „Gerumo sparnai“. Pavasariu alsuojantis […]

25 balandžio, 2024

Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Tokiam komisijos sprendimui pritarė šią savaitę posėdžiavusi […]

25 balandžio, 2024

Lietuvos architektų rūmų Tarybos sprendimu šiais metais rūmų garbės ženklas „Žiedas“ skiriamas architektui, architektūros istorikui, profesoriui Jonui Minkevičiui. Apdovanojimas įteiktas […]

Vygaudo Juozaičio nuotr.
23 balandžio, 2024

Šiandien kultūros ministras Simonas Kairys pasveikino šalies bibliotekininkų bendruomenę Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga ir paskelbė geriausius 2023 metų bibliotekininkus. S. Kairys […]

23 balandžio, 2024

60-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės metu įvyko lietuvių režisieriaus Jono Meko paskutinio kino filmo „Requiem“ peržiūra. Videoinstaliacija buvo rodoma netoli […]

22 balandžio, 2024

Laukiamiausias rajono bibliotekininkų renginys įvyko. Balandžio 22 dieną paaiškėjo, kas tapo geriausia rajono metų bibliotekininkė. Ja išrinkta Jurbarko rajono savivaldybės […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 20 dieną Jurbarko kultūros centras buvo kaip niekad gyvas ir garsus – čia vyko repsublikinis šokių konkursas „Emocijos 2024“. […]

21 balandžio, 2024

60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristatė Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) ir Marijos Teresės […]

21 balandžio, 2024

Įspūdingu gala koncertu pasaulio publikai atsivėrė naujieji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai. Gala koncertas apjungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą, […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
20 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 19 d. prie Šiaulių miesto centrinio parko estrados vyko šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

19 balandžio, 2024

Šią savaitę 230-ąjį jubiliejų švenčiančiuose Druskininkuose atidengti skulptoriaus R. Inčirausko sukurti atminimo suoleliai Druskininkams nusipelniusiems žmonėms: M. K. Čiurlioniui, K. […]

18 balandžio, 2024

Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. Jaunimo darbuotojo diena […]

17 balandžio, 2024

Šiandien prie Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastato vyko šimtmetį šiemet mininčios Lietuvos dainų šventės įamžinimui skirto ąžuoliuko sodinimo akcija. Medelį […]

17 balandžio, 2024

Jubiliejinis festivalis Rokiškyje dovanojo emocijas ir puikų laiką ne tik žiūrovams, bet ir suteikė kūrybos džiaugsmo bei patirčių festivalio dalyviams. […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15 dieną Telšių kultūros centras tradiciškai atvėrė savo duris ne tik kultūros mylėtojams, bet ir visiems, norintiems šią dieną […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]