A. Klišonis: Finansų ministerija neatsižvelgė į visus savivaldybių siūlymus – sieksime korekcijų
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis kritiškai vertina Vyriausybės patvirtintą nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį. Pasak jo, Finansų ministerija neatsižvelgė į visus savivaldybių siūlymus, o LSA siūlys, kad savivaldybės galėtų nustatyti mokestį ne tik pagrindiniam, bet ir visam NT.
„Paskutiniame variante, kurį Vyriausybė patvirtino, atsižvelgta į savivaldybių siūlymus, bet tik iš dalies. Mano nuomone, tai kelia sumaištį“, – Eltai sakė A. Klišonis.
„Mes, kaip savivaldybių asociacija, turėsime valdybos posėdį, kalbėsime ir veikiausiai inicijuosime pokalbį su Seimo frakcijų atstovais, su komitetais, su savivaldybių vienmandatininkais ir sieksime, kad modelis būtų kitoks“, – teigė LSA prezidentas.
LSA siūlo, kad savivaldybės mokestį galėtų nustatyti visam NT
A. Klišonis teigiamai vertina tai, kad savivaldybės galėtų pačios nustatyti NT mokesčio „grindis“ ir skirtingoms vertėms nustatyti tarifus nuo 0,1 iki 1 proc. Tačiau, jo manymu, savivaldybės turėtų turėti mokestines „žirkles“, kuriomis galėtų mažinti naštą gyventojams tais atvejais, kai Registrų centrui pervertinus NT vertes, mokesčio suma drastiškai didėtų.
„Mes siūlome, kad savivaldybės galėtų visam NT, ne tik pagrindiniam, nustatyti mokesčio „grindis“ ir dydį. Tada, turėtume visiškai vienodas sąlygas visam turtui, kuris yra nekomercinis. (…) Tada būtų praktiškai neįmanoma išvengti mokesčio, bet tai būtų aišku ir vienoda visiems savivaldybių gyventojams“, – argumentavo A. Klišonis.
„Su kolegomis net juokavome, kad šis mokesčio variantas gali iššaukti dar vieną aštrią visuomenės reakciją, kadangi darniai gyvenanti šeima, bet turinti du būstus, matys mokestinę naudą skirtis ir tada individualiai tuos būstus deklaruoti kaip pagrindinius, taip mokant mažesnius mokesčius“, – pasakojo LSA prezidentas.
Anot jo, panašios situacijos gali susidaryti ir tada, kai asmeniui priklauso du būstai skirtingose savivaldybėse.
„Pavyzdžiui, jei žmogus turi butą Plungėje ir kitą butą Palangoje ar Neringoje, jis gali matyti naudą fiktyviai persiregistruoti iš vienos savivaldybės į kitą, kad pagrindinis būstas būtų „pigesnėje“ savivaldybėje ir bendra mokesčių suma būtų mažesnė“, – dėstė LSA prezidentas.
„Tokie finansų ministro siūlymai kelia visišką sumaištį“, – darkart pakartojo A. Klišonis.
Naujausi NT mokesčio siūlymai numato pokyčius apmokestinant pirmąjį būstą. Savivaldybės savo nuožiūra galėtų nustatyti NT kartelę, nuo kurios būtų skaičiuojamas mokestis, o mokesčio tarifus – intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
Tarifas būtų nustatomas atsižvelgiant į Registrų cento nustatomas būsto vertes – anksčiau turto vertinimas buvo atliekamas kas 5 metus, dabar Vyriausybė siūlo tai daryti kas 3 metus.
Pokyčiai kartu reiškia, kad savivaldybės galėtų nuo mokesčio savo biudžeto sąskaita gyventojus atleisti išvis, jeigu nustatytų, pavyzdžiui, gerokai aukštesnę kartelę nei savivaldybėje esančio NT vidurkis.
Nuo 20 iki 200 tūkst. eurų suminei tokio NT vertei būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, 200-400 tūkst. eurų – 0,2 proc., 400-600 tūkst. eurų – 0,5 proc., virš 600 tūkst. eurų – 1 proc.
Galutiniame variante siūloma visas pajamas iš pirmojo būsto apmokestinimo nukreipiant į savivaldybių biudžetus, o likusio nekomercinio gyventojų NT – gynybai, šios iš viso siektų 13,7 mln. eurų.
Pirmajam iki 450 tūkst. eurų vertės būstui ir toliau siūloma 50 proc. mokesčio lengvata, taip pat 75 proc. lengvata tris ar daugiau vaikų arba vaiką su negalia auginantiems gyventojams.
