Alytaus rajone bus išbandomas klasės krepšelis
Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. klasės krepšelio metodika bus išbandoma Alytaus, Jonavos, Telšių, Raseinių ir Šalčininkų rajonų savivaldybių mokyklose. Eksperimento dalyves iš visų, kurios pareiškė tokį norą, atrinko Švietimo ir mokslo ministerija. Pagal naująją metodiką, ugdymo lėšos skaičiuojamos klasei, o ne kiekvienam mokiniui. Eksperimentui įgyvendinti nuo kitų metų skiriama 3,75 mln. eurų.
Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, parenkant savivaldybes pilotiniam projektui žiūrėta, kad jos būtų skirtingos – atsižvelgta į jų gyvenamosios vietos tipą, gyventojų skaičių, mokyklų tinklą, į tai, ar jose yra mokyklų tautinės mažumos kalba.
Ministrės teigimu, klasės krepšelio metodika užtikrins didesnį finansavimo skaidrumą, lygybę ir teisingumą: turėtų nelikti disproporcijų tarp realaus mokinių skaičiaus ir nustatyto standarto, atkristi daug išimčių, nelikti finansinių paskatų mokykloms turėti perpildytas klases, o mokymo lėšų paskirstymas mokykloms būti tolygesnis ir racionalesnis.
Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą eksperimentinę mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką Vyriausybė patvirtino lapkričio 18 d.
Atsižvelgiant į sąlyginės klasės dydį, kiekvienam srautui nustatyti trys klasės krepšelio dydžiai (1–10 kl.): mažiausias – kai yra 9–11 mokinių, vidutinis – kai yra 12–20 mokinių, ir didžiausias – kai yra 21 ir daugiau mokinių viename sraute. Metodikoje yra numatytas minimalus mokinių skaičius: 1–10 klasėse 9 mokiniai, 11–12 klasėse 15 mokinių.
Kaip sakė Alytaus rajono savivaldybės Finansų ir investicijų skyriaus vedėja Gintarė Jociunskaitė, savivaldybės administracija norėtų, kad į eksperimentą pakliūtų visos rajono mokyklos. „Bus skaičiuojamas kiekvienos mokyklos klasės krepšelis. Jeigu klasės krepšelis bus didesnis negu mokinio krepšelis, tose mokyklose ir bus išbandoma nauja mokyklų finansavimo metodika. Jeigu mokyklai bus mokinio krepšelis didesnis, jai skirtumas bus finansuojamas iš savivaldybės perskirstomos klasės krepšelio lėšų dalies. Galėsime skirti daugiau lėšų ugdymo planui įgyvendinti, nes dabar daugiausia lėšų naudojama mokytojų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, o mažiau lėšų jų kvalifikacijos kėlimui, mokinių pažintinei veiklai, informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti bei kitoms su ugdymu susijusioms veikloms“,– sakė savivaldybės Finansų ir investicijų skyriaus vedėja G. Jociunskaitė. Jos teigimu, klasės krepšelio įvedimas padėtų išsaugoti mažas rajono mokyklas, kurioms dėl mažo mokinių skaičiaus trūksta lėšų, skiriamų pagal mokinio krepšelio metodiką.
Atsižvelgus į tai, kaip atrinktose savivaldybėse pavyks eksperimentas ir kokie bus jo rezultatai, bus sprendžiama dėl naujos metodikos taikymo visoms šalies mokykloms.
Naujos metodikos finansavimo principas skiriasi nuo mokinio krepšelio – ugdymo lėšos apskaičiuojamos klasei, o kitos mokymo reikmės (švietimo pagalba, valdymas, mokymo priemonės ir kt.) – mokiniui.
Klasės krepšeliu grįsta metodika pagerintų mažų mokyklų finansavimą. Mokyklos turėtų gauti didesnį finansavimą, kadangi taikant eksperimentinę metodiką būtų siekiama užtikrinti adekvatų klasės ugdymo finansavimą, t. y. būtų stabilesnis ugdymo proceso aprūpinimas. Pavyzdžiui, finansuojant ugdymą pagal dabartinę metodiką, sumažėjus kiekvienoje klasėje po kelis mokinius, mokinio krepšelio lėšos gali gerokai sumažėti, nors klasių komplektų skaičius ir nekistų.
