Anykštėnams – Antano Baranausko moralės kodeksas

Anykščiuose naujai pastatyti ženklai Antanui Baranauskui atminti kainavo šimtą tūkstančių litų. Tai sukėlė anykštėnų pasipiktinimą. Labiausiai žmonės piktinosi dėl kainos ir išvaizdos. Praeiviai atvirai peikė naujuosius ženklus, vadino juos metalo laužu, parodija ir kitais epitetais. Keli vertintojai stabdė mane gatvėje ir išsiliejo: „Ar matei kokią nesąmonę pastatė? Iš šono jie atrodo lyg paršeliai, matosi kojos ir kūnas, tik snukis labai smailas.“ Kitam praeiviui naujieji ženklai atrodė lyg plūgo noragas. Keletas praeivių tik mojo ranka ir sakė „nesąmonė“. Abejojo ar „iš didelio rašto, neišeita iš krašto“. Nesuprasdami tokio meno žmonės jį vadina „mianu“. Istorikas Tomas Baranauskas vertina: „Manyčiau, šio kūrinio pasirodymas kartu su Vilniaus Vamzdžiu bei „Puskalniu“ galutinai suformuoja lietuviškosios surūdijusio miAno mokyklos kontūrus.“

Buvo keli nedrąsūs anykštėnų balsai naujuosius ženklus vertinantys palankiai, bet dauguma – neigiamai. Ar viskas taip blogai? Išsakyti savo nuomonę apie šiuos ženklus paprašėme specialistų.

Anykščių rajono savivaldybės Investicijų ir projektų valdymo skyriaus specialistė Loreta Pesliakienė:

„Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje veikia Vietos bendruomenių taryba (toliau VBT). Anykščių VBT nariams kilo idėja pažymėti A.Baranausko gimimo ir A.Vienuolio-Žukausko vaistinės vietas bei Anykščių miestu tekančius upelius. 2014 metų gegužės 21 dieną įvyko susirinkimas, kuriame dalyvavo visų Anykščių rajono seniūnijų ir Anykščių miesto VBT atstovai. Susirinkime priimtas sprendimas šiam tikslui skirti 4550,00 litų iš Vietos bendruomenių savivaldos programos lėšų. VBT sprendimui įgyvendinti Anykščių rajono savivaldybės direktorius pasirašė įsakymą. Už paslaugos pirkimą ir darbų priežiūrą atsakingu paskirtas Investicijų skyrius. Projektinius pasiūlymus pateikti įpareigota savivaldybės Vyr. architektė Daiva Gasiūnienė.“

Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė:

„Šių metų sausio 17 dieną suėjo 180 metų kai gimė lietuvių literatūros klasikas Antanas Baranauskas. Šios datos paminėjimui Anykščių VBT siūlė pažymėti A.Baranausko gimimo vietą. Pasaulio anykštėnų bendrija man ne vieneri metai kalbėjo apie tai, kad reikia anykštėnus supažindinti su A.Baranausko moralės kodeksu. Šį dešimties punktų kodeksą jaunasis A.Baranauskas pasirašė sau ateičiai kai jam buvo 18 metų. Manau kad šis kodeksas – neišvengiama būtinybė šių dienų anykštėnams, nes mieste pradeda jaustis vandalizmo, neapykantos, nesusikalbėjimo atvejų. A.Baranausko mieste tokių dalykų neturėtų būti. Reikėjo padaryti kažkokį vizualų dalyką, kuris priverstų sustoti ir susimąstyti. Tam labai tinka šventa vieta tarp bažnyčios ir paminklo A.Baranauskui. Norėjau kad abu šie A.Baranauską primenantys ženklai būtų vieningo stiliaus. Juos projektuoti reikėjo kartu.

Projektavimui konkurso neskelbėme. Norėdami sutaupyti laiko statybų ir projektavimo darbus sujungėme ir paskelbėme konkursą jiems atlikti. Laimėjo UAB Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas. Ši įstaiga Anykščiuose dirba pirmąjį kartą. Projektavo jauna, bet atestuota architektė Justina Padvarskaitė. Ji pateikė daug eskizų variantų. Buvo siūlyti ženklai panašūs į krepšinio lentas, buvo panašių į prieštankinius ežius. Pasirinkome šį variantą, nes jis atrodė geriausias.

Ženklai pastatyti jubiliejaus dienai, bet žmonės vertina nebaigtą darbą. Dar bus įrengtas apšvietimas, atsisėsti bus pridėtos lentos, atsiras asociacijos su šiame skvere esančiais bibliotekos suolais. Bus gražu.

Visi projektavimo ir statybos darbai kainavo apie 100 tūkstančių litų. Iš kurių apie 21 tūkstantį savivaldybė susigrąžins kaip PVM. Dar 4,5 tūkstančio pravedė VBT, todėl savivaldybei teko tik apie 75 tūkstančių litų suma.

Prieš kelias dienas mačiau kaip grupė jaunuolių su kuprinėmis sustoję skaitė ant šių ženklų išgraviruotą A.Baranausko moralės kodeksą. Toks tikslas ir buvo.“

Dailininkė apipavidalintoja, keramikė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos, Anykščių skyriaus pirmininkė Skaidrė Račkaitytė naujuosius statinius vertino santūriai:

„Idėja yra gera. Gerai kad tekstas išpjautas ažūru plieno lakštuose. Tik kad plokštumos pasvirusios, tad ant jų laikysis sniegas. Bet jei praeiviai domėsis kas ten parašyta, sniegą galės nubraukti patys. Aš truputį abejoju ar gerai, kad skvere atsirado trečios rūšies suolai. Senieji buvo pastatyti ant akmeninių kojų ir derinti prie paminklo postamento. Kiti derinti prie bibliotekos. Kas ruošiasi juos visus apjungti? A.Baranausko skvere pastatyti ženklai, ant kurių surašytas moralės kodeksas gal ne labai dera prie bažnyčios. Bet kur pažymėta A.Baranausko gimimo vieta, toje vietoje – blogiau. Prie mažo medinio namelio pastatytas ženklas per didelis. Atrodo, kaip žmogaus kieme sukrautas metalo laužas. Nesutampa proporcijos. Šioje vietoje reikėjo daryti žymiai mažesnį.

Jeigu tokie modernūs statiniai stovėtų kažkur prie stiklinių dangoraižių, sakyčiau, kad labai gerai. Bet senamiestyje šalia bažnyčios? Tikiuosi, kad žmonės, atsakingi už tokių darbų įgyvendinimą, žino ką daro.“

Dizaineris, architektas Kęstutis Indriūnas:

„Man patinka, kad Anykščiuose atsirado nauja medžiaga. Šie ženklai, kaip mažosios architektūros elementai skvere atrodo neblogai. Jų ir dydis, ir proporcijos neblogos. To negaliu pasakyti apie vieną dalį pastatytą Vilniaus gatvėje. Prie namelio ženklas per didelis. Tai parodo kūrėjo neišmanymą ir proporcijų nejautimą. Šiai vietai reikėjo kurti mažesnį tokio stiliaus ženklą. Dabar atrodo, kad liko viena dalis nuo skvero, tai pastatė čia prie namuko. Neatsakingai pažiūrėta į konstruktyvą. Tokie suolai vibruos, o ilgainiui išlinks. Galėjome patarti, bet savivaldybė dirba kaip uždara bendrovė. Idėjų konkurso neskelbia, viską daro paslapčia.

Gerai kad nors medžiagą gerą panaudojo. Tokia medžiaga yra sudėtinga, tad su ja dirbti reikia atsakingai. Seniai svajoju apie tokios medžiagos panaudojimą. Iš tokių surūdijusių plieno lakštų pastatysime paminklą G. ir V. Germanavičiams. Medžiagos kiekis bus panašus kaip čia, šriftas bus išpjaustytas, dar prisidės daug iš bronzos lietų detalių. Kai buvau savivaldybėje apsiginti paminklo projekto, meras sakė, kad 50 tūkstančių litų tokio paminklo statybai yra labai brangu. Dabar pasistatė panašų daiktą už 100 tūkstančių. Reiškia mūsų projektuotas paminklas nėra jau toks brangus.“

Dailininkas apipavidalintojas, scenografas Valentinas Žalkauskas:

„Mačiau tuos ženklus, kasdien pro juos praeinu pietauti. Kad labai susižavėjau, tai nepasakyčiau. Tas, žymintis gimimo vietą, atrodo prasčiau. Labai peikti irgi negaliu. Visuma nei labai gera, nei labai bloga – kažkur per vidurį.“

Architektė Dalė Vileitienė:

„Man tai patinka. Šiuolaikiškas dizainas. Tinka aplinkoje. Stovi nuo paminklo atokiau. Su bažnyčia nekonkuruoja. Gal ir ne tobulybė, bet link to.“