2 gruodžio, 2022

Apklausa atskleidė, ką gyventojai mano apie vaikų globos namų kaimynystę

Nors bendruomeniniai vaikų globos namai yra vertinami kaip geresnė alternatyva didelėms vaikų globos institucijoms, dalis šalies gyventojų išlieka skeptiški jų atžvilgiu. Labiausiai dvejojama dėl galimo ramybės drumstimo ir nesaugumo jausmo, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Specialistų nuomone, šios gyventojų baimės yra nepagrįstos ir greičiau nulemtos išankstinių nuostatų nei atspindinčios esamą situaciją.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, 52 proc. respondentai mano, kad žmonės nenori gyventi šalia vaikų globos namų dėl ramybės drumstimo, 49 proc. – dėl nesaugumo.

„Greičiausiai tokia neigiama nuostata susiformavo dėl viešosios informacijos, kai pranešama, jog globojamas vaikas netinkamai pasielgė. Mūsų smegenys tuomet automatiškai priskiria visai globojamų vaikų grupei, kad jie netinkamai elgiasi, mažiau svarstoma, smalsaujama ir turime neigiamos nuostatos rezultatą, kai trūksta žinių iš įvairių šaltinių. Žinoma, netinkamo elgesio priežastys slypi mumyse kaip nepatenkinti poreikiai. Turime suprasti, kad vaikui ypatingai reikia visos bendruomenės teigiamo prisilietimo, kad jo poreikiai būtų atliepti ir jis galėtų tvarkytis su patirtais išgyvenimais.

Kalbant apie triukšmą, juk jei mes gyvename šalia didelės, pavyzdžiui, 3 vaikų šeimos, puikiai suprantame, kad tie vaikai gali kelti triukšmą. Tai yra gyvybingas jų raidos poreikis bėgioti, žaisti, krykštauti iš džiaugsmo, ir mes neturėtume to stabdyti – juk vaikai džiaugiasi gyvenimu, vadinasi, yra laimingi. Mes negalime vaikams drausti bėgioti, juokauti, krykšti – tai būtų vaiko raidos poreikių nepatenkinimas. Turbūt tie žmonės, kurie nenori gyventi šalia bendruomeninių vaikų globos namų, nebūtų patenkinti ir gyvendami šalia daugiavaikės šeimos“, – komentuoja Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė.

Ramybės drumstimą dažniau minėjo vyriausi apklausos dalyviai, taip pat rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Tuo tarpu nesaugumo jausmą dažniau įvardijo aukštesnio išsimokslinimo ir kaimo vietovių gyventojai.

„Nesutarimų ar konfliktinių situacijų su kaimynais pasitaiko itin retai, tai priklauso nuo žmonių požiūrio ir tolerancijos, kaip ir bet kurioje kitoje kaimynystėje. Vaikai bendruomeniniuose globos namuose gyvena kartu su socialiniais darbuotojais kaip didelė šeima, todėl dažniau girdime pozityvias istorijas, kai globotiniai susidraugauja su kaimynais ir jų vaikais – to ir siekiame, kad į bendruomenę atėję vaikai jaustųsi jos dalimi ir nebūtų atstumti“, – sako pašnekovė.

Pasak Jonavos socialinių paslaugų centro vadovės Valentinos Demidenko, bendruomeniniuose vaikų globos namuose įprastai gyvena 6-8 vaikai, su kuriais dirba 2-3 socialiniai darbuotojai, vadinami individualios priežiūros specialistais.

„Stengiamasi išlaikyti šeimos modelį ir priartinti vaikų gyvenimą prie normalaus – jie lanko ir mokyklas, darželius, mokosi namų ruošos darbų, kartu gamina maistą, kaip ir visi kiti vaikai. Tokiuose namuose augantys vaikai vėliau turi pakankamai gerus socialinius įgūdžius ir būna pasirengę savarankiškam gyvenimui. Be to, kaip ir visos šeimos, bendruomeninių vaikų globos namų šeimynos išsiruošia į įvairias išvykas, leidžia laisvalaikį, tai itin svarbu ir emocinei vaikų būsenai“, – pasakoja V. Demidenko.

Apklausos duomenimis, 29 proc. respondentų mano, kad žmonės nerimauja ir dėl be tėvų globos likusių vaikų galimos neigiamos įtakos jų vaikams.

„Čia greičiausiai suveikia stereotipinis mąstymas – jei vaikai yra iš žalingų įpročių turinčių šeimų, vadinasi, jie patys jų turi. Vis dėlto matome, kad netinkamai pasielgti  gali visi vaikai, nesvarbu, kokioje šeimoje jie auga, tad reikėtų dar padirbėti keičiant išankstines visuomenės nuomones. Juo labiau, kad tinkamai auklėjami vaikai bus atsparesni aplinkos poveikiui, jie nepuls krėsti aibių vien dėl to, kad taip daro kaimynų vaikas“, – įsitikinusi R. Ladauskienė.

12 proc. respondentų nuomone, žmonės vengia vaikų globos būstų dėl kenkimo kaimynystės prestižui, o 10 proc. šiuo klausimu neturėjo jokios nuomonės. Tik 16 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad nėra daug žmonių, kurie vengtų tokios kaimynystės.

„Visuomenės požiūrį į be tėvų globos likusius vaikus gali pakeisti tik teigiamos asmeninės patirtys – jei žmonės susiduria su šiais vaikais kasdienėse situacijose, jų turimos išankstinės nuostatos keičiasi greičiau, nei tiesiog išgirdus kažkieno pasakojimą, kad jų vaiko klasėje ar tėvų kaimynystėje yra globotinių“, – sako V. Demidenko.

Pasak jos, siekiant keisti visuomenės nuomonę apie bendruomeninius vaikų globos namus organizuojami įvairūs susitikimai su bendruomene, atvirų durų dienos: „Tikros vaikų istorijos visada labiau paliečia ir sujaudina, žmonės tampa mažiau abejingi.“

Lietuvoje šiuo metu veikia 44 ES investicijų lėšomis finansuojami bendruomeniniai vaikų globos namai. Jie įkurti Utenos raj., Panevėžio raj., Kėdainių raj., Alytuje, Panevėžyje, Pagėgiuose, Rokiškio raj., Molėtų raj., Šilutės raj., Prienų raj., Elektrėnuose, Varėnos raj., Rietave, Zarasų raj., Šalčininkų raj., Vilniuje, Ignalinos raj., Anykščių raj., Vilkaviškio raj., Ukmergės raj., Šiaulių raj., Pakruojo raj., Radviliškio raj.

Liepos 18-28 d. CPVA inicijuotoje apklausoje, kurią vykdė „Spinter tyrimai“, dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų.


22 liepos, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį Kalvarijos savivaldybėje apsilankė Kvietkinės kaimo bendruomenės vaikų stovykloje. 2008 metais įkurta bendruomenė įgyvendina įvairias kultūrines […]

15 liepos, 2024

Š.m. liepos 6–14 d. Astanoje, Kazachstane, vykusioje 35-ojoje Tarptautinėje biologijos olimpiadoje Lietuvos komanda iškovojo vieną sidabro ir tris bronzos medalius. […]

Žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas
15 liepos, 2024

Šių metų liepos 15 d. minima jau 10-oji Pasaulinė jaunimo įgūdžių diena. 2014 m. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) paskelbta proga […]

15 liepos, 2024

Siekiant ekologinių ūkių plėtros ir kokybiškesnės vaikų mitybos, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad į remiamų produktų sąrašą įtrauks ir […]

Teisės firmos „Sorainen“ advokatė Erika Žigutė
10 liepos, 2024

Dirbtinio intelekto sąvoka pasauliui žinoma jau daugiau nei 60 metų, tačiau su ChatGPT atėjimu, apie dirbtinio intelekto technologijas pradėta kalbėti […]

VU MIF superkompiuteris Justino Auskelio nuotr.
10 liepos, 2024

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete esantis superkompiuteris jau daugelį metų sėkmingai naudojamas atliekant mokslinius tyrimus ir priimant praktinius verslo sprendimus. […]

5 liepos, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad vietų ugdymo įstaigose yra pakankamai. Visgi, kaip pabrėžia savivaldybės bendrojo ugdymo skyriaus vedėja Diana Petkūnienė, […]

5 liepos, 2024

Liepos 6-ąją, Valstybės ir Mindaugo karūnavimo dieną, tautiška giesmė skambės ne tik Lietuvoje, tačiau ir kituose pasaulio kraštuose, kur tik […]

1 liepos, 2024

Nuo pirmadienio pradedant veikti trims atsinaujinusioms aukštosioms mokykloms, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) akcentuoja, kad šie pokyčiai leis stiprinti […]

28 birželio, 2024

Tvarią kultūros ir švietimo sąveiką per valstybės finansuojamą kultūrinės edukacijos programą „Kultūros pasas“ skatinęs projektas ir jo sėkmingai įgyvendintos veiklos […]

28 birželio, 2024

VILNIUS TECH Tvarumo centras – pirmasis šalyje universiteto įsteigtas centras, kurio tikslas – jungti edukaciją, mokslą, verslą. Laboratorijos moksliniams tyrimams […]

27 birželio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę švietimo, mokslo ir sporto ministre ir Vytautą Šilinską socialinės apsaugos ir darbo ministru. Kaip […]

26 birželio, 2024

„Telia Lietuva“ autoritetingame „RiskRecon 2024“ kibernetinio saugumo reitinge pelnė 9,7 taško iš 10 galimų Bendrovės įvertinimas nuo praėjusių metų pakilo […]

25 birželio, 2024

Per kelerius paskutinius metus ženkliai sumažėjo chemijos valstybinį brandos egzaminą laikančiųjų skaičius. Atitinkamai kasmet mažėja ir susidomėjimas tiek maisto technologijų, […]

18 birželio, 2024

Taškeliai, trikampėliai, rombai ir apskritimai, linijos ir zigzagai – paslaptingi archajiniai dirbinių ornamentai šiandien mums mena sunkiai įmenamas priešistorės paslaptis. […]

13 birželio, 2024

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba nusprendė perleisti Baisogaloje esantį sklypą Vokietijos amunicijos gamyklai „Rheinmetall“. Toks sprendimas patvirtintas ketvirtadienį vykusiame […]

11 birželio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bandymų stotyje birželio 5 d. įvyko jubiliejinė, 25 kartą rengiama mokslinė praktinė […]

6 birželio, 2024

Šiandien, birželio 6 d., atidaryta atnaujinta Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto sporto salė. Salė unikali tuo, kad […]

5 birželio, 2024

Nuo liepos 1 d. reorganizuojamos kolegijos Vilniuje ir Kaune pagal Vyriausybės jau anksčiau patvirtintą valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą. Kaip […]

5 birželio, 2024

Antradienį Vilniuje šventine apdovanojimų ceremonija baigėsi jau antrasis „Nacionalinio IT iššūkio“ projektas. Vasario mėnesį startavusi programavimo žinių ir IT karjeros […]