2 gruodžio, 2022

Apklausa atskleidė, ką gyventojai mano apie vaikų globos namų kaimynystę

Nors bendruomeniniai vaikų globos namai yra vertinami kaip geresnė alternatyva didelėms vaikų globos institucijoms, dalis šalies gyventojų išlieka skeptiški jų atžvilgiu. Labiausiai dvejojama dėl galimo ramybės drumstimo ir nesaugumo jausmo, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Specialistų nuomone, šios gyventojų baimės yra nepagrįstos ir greičiau nulemtos išankstinių nuostatų nei atspindinčios esamą situaciją.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, 52 proc. respondentai mano, kad žmonės nenori gyventi šalia vaikų globos namų dėl ramybės drumstimo, 49 proc. – dėl nesaugumo.

„Greičiausiai tokia neigiama nuostata susiformavo dėl viešosios informacijos, kai pranešama, jog globojamas vaikas netinkamai pasielgė. Mūsų smegenys tuomet automatiškai priskiria visai globojamų vaikų grupei, kad jie netinkamai elgiasi, mažiau svarstoma, smalsaujama ir turime neigiamos nuostatos rezultatą, kai trūksta žinių iš įvairių šaltinių. Žinoma, netinkamo elgesio priežastys slypi mumyse kaip nepatenkinti poreikiai. Turime suprasti, kad vaikui ypatingai reikia visos bendruomenės teigiamo prisilietimo, kad jo poreikiai būtų atliepti ir jis galėtų tvarkytis su patirtais išgyvenimais.

Kalbant apie triukšmą, juk jei mes gyvename šalia didelės, pavyzdžiui, 3 vaikų šeimos, puikiai suprantame, kad tie vaikai gali kelti triukšmą. Tai yra gyvybingas jų raidos poreikis bėgioti, žaisti, krykštauti iš džiaugsmo, ir mes neturėtume to stabdyti – juk vaikai džiaugiasi gyvenimu, vadinasi, yra laimingi. Mes negalime vaikams drausti bėgioti, juokauti, krykšti – tai būtų vaiko raidos poreikių nepatenkinimas. Turbūt tie žmonės, kurie nenori gyventi šalia bendruomeninių vaikų globos namų, nebūtų patenkinti ir gyvendami šalia daugiavaikės šeimos“, – komentuoja Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė.

Ramybės drumstimą dažniau minėjo vyriausi apklausos dalyviai, taip pat rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Tuo tarpu nesaugumo jausmą dažniau įvardijo aukštesnio išsimokslinimo ir kaimo vietovių gyventojai.

„Nesutarimų ar konfliktinių situacijų su kaimynais pasitaiko itin retai, tai priklauso nuo žmonių požiūrio ir tolerancijos, kaip ir bet kurioje kitoje kaimynystėje. Vaikai bendruomeniniuose globos namuose gyvena kartu su socialiniais darbuotojais kaip didelė šeima, todėl dažniau girdime pozityvias istorijas, kai globotiniai susidraugauja su kaimynais ir jų vaikais – to ir siekiame, kad į bendruomenę atėję vaikai jaustųsi jos dalimi ir nebūtų atstumti“, – sako pašnekovė.

Pasak Jonavos socialinių paslaugų centro vadovės Valentinos Demidenko, bendruomeniniuose vaikų globos namuose įprastai gyvena 6-8 vaikai, su kuriais dirba 2-3 socialiniai darbuotojai, vadinami individualios priežiūros specialistais.

„Stengiamasi išlaikyti šeimos modelį ir priartinti vaikų gyvenimą prie normalaus – jie lanko ir mokyklas, darželius, mokosi namų ruošos darbų, kartu gamina maistą, kaip ir visi kiti vaikai. Tokiuose namuose augantys vaikai vėliau turi pakankamai gerus socialinius įgūdžius ir būna pasirengę savarankiškam gyvenimui. Be to, kaip ir visos šeimos, bendruomeninių vaikų globos namų šeimynos išsiruošia į įvairias išvykas, leidžia laisvalaikį, tai itin svarbu ir emocinei vaikų būsenai“, – pasakoja V. Demidenko.

Apklausos duomenimis, 29 proc. respondentų mano, kad žmonės nerimauja ir dėl be tėvų globos likusių vaikų galimos neigiamos įtakos jų vaikams.

„Čia greičiausiai suveikia stereotipinis mąstymas – jei vaikai yra iš žalingų įpročių turinčių šeimų, vadinasi, jie patys jų turi. Vis dėlto matome, kad netinkamai pasielgti  gali visi vaikai, nesvarbu, kokioje šeimoje jie auga, tad reikėtų dar padirbėti keičiant išankstines visuomenės nuomones. Juo labiau, kad tinkamai auklėjami vaikai bus atsparesni aplinkos poveikiui, jie nepuls krėsti aibių vien dėl to, kad taip daro kaimynų vaikas“, – įsitikinusi R. Ladauskienė.

12 proc. respondentų nuomone, žmonės vengia vaikų globos būstų dėl kenkimo kaimynystės prestižui, o 10 proc. šiuo klausimu neturėjo jokios nuomonės. Tik 16 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad nėra daug žmonių, kurie vengtų tokios kaimynystės.

„Visuomenės požiūrį į be tėvų globos likusius vaikus gali pakeisti tik teigiamos asmeninės patirtys – jei žmonės susiduria su šiais vaikais kasdienėse situacijose, jų turimos išankstinės nuostatos keičiasi greičiau, nei tiesiog išgirdus kažkieno pasakojimą, kad jų vaiko klasėje ar tėvų kaimynystėje yra globotinių“, – sako V. Demidenko.

Pasak jos, siekiant keisti visuomenės nuomonę apie bendruomeninius vaikų globos namus organizuojami įvairūs susitikimai su bendruomene, atvirų durų dienos: „Tikros vaikų istorijos visada labiau paliečia ir sujaudina, žmonės tampa mažiau abejingi.“

Lietuvoje šiuo metu veikia 44 ES investicijų lėšomis finansuojami bendruomeniniai vaikų globos namai. Jie įkurti Utenos raj., Panevėžio raj., Kėdainių raj., Alytuje, Panevėžyje, Pagėgiuose, Rokiškio raj., Molėtų raj., Šilutės raj., Prienų raj., Elektrėnuose, Varėnos raj., Rietave, Zarasų raj., Šalčininkų raj., Vilniuje, Ignalinos raj., Anykščių raj., Vilkaviškio raj., Ukmergės raj., Šiaulių raj., Pakruojo raj., Radviliškio raj.

Liepos 18-28 d. CPVA inicijuotoje apklausoje, kurią vykdė „Spinter tyrimai“, dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų.


MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė
2 vasario, 2023

Vasario 1 dieną Mykolo Romerio universiteto (MRU) atstovai lankėsi Marijampolėje, kur pristatė studijų ir mokslo šioje aukštojoje mokykloje naujoves bei […]

2 vasario, 2023

Dirbtinis intelektas ir mašininio mokymosi algoritmai jau kurį laiką yra daugelio technologinių inovacijų vystymosi priešakyje, tačiau iki šiol turbūt nei […]

1 vasario, 2023

Šiemet į profesinio mokymo įstaigas iš viso numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – tiek pat, kiek ir pernai. Tai šiandien […]

1 vasario, 2023

Sausio 31 d. įvyko jau trečiasis „Skaidrumo akademija“ programos mokytojams renginys „Antikorupcinio sąmoningumo ugdymas mokykloje: galimybės ir gerosios patirtys“. Renginyje […]

31 sausio, 2023

Sausio 27 d. Kauno technologijos universiteto, Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) aktų salėje vyko diplomų įteikimo šventė. Iškilmingame […]

27 sausio, 2023

Didžiulio mokyklų susidomėjimo sulaukęs lauko klasių projektas bus tęsiamas ir šiemet. Startavus projektui pernai savivaldybei pavaldžiose ugdymo įstaigose įrengtos 35 […]

Žemaitijos kaimo ekspozicija. Muziejusalka.lt nuotr.
25 sausio, 2023

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. […]

25 sausio, 2023

Šiandien Vyriausybė nusprendė skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 38 mln. Eur į Lietuvą dėl karo atvykusių ukrainiečių švietimo reikmėms […]

24 sausio, 2023

Prieš 23 trejus metus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė pradėjo organizuoti […]

23 sausio, 2023

2023 m. švietimo pagalbai teikti mokyklose ir savivaldybių pedagoginėse psichologinėse tarnybose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skiria 136 mln. Eur. […]

21 sausio, 2023

Tėvų skyrybos neišvengiamai paliečia vaikus, keičia jų santykius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, seneliais, draugais, artimaisiais. Skyrybų proceso metu […]

21 sausio, 2023

Panevėžys nuo 2019-ųjų įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Kokybės krepšelis“. Šiame projekte dalyvauja per 250 šalies ugdymo […]

19 sausio, 2023

Nauji metai Klaipėdos rajono antrokėliams prasidėjo ir naujų įgūdžių mokymusi – jiems startavo plaukimo pamokos. Jų metu netoli 600 moksleivių […]

19 sausio, 2023

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo edukologijos krypties doktorantūrai stiprinti skirtą priemonę, kuri edukologijos studijas geriausiuose pasaulio universitetuose pasirinkusiems doktorantams […]

Eitvydo Kinaičio nuotr.
18 sausio, 2023

Vilnius mokymąsi iš uždarų klasių kelia į atviras miesto erdves – skverus, gatves, muziejus, įmones. Šiandien oficialiai pristatyto projekto „Vilnius […]

17 sausio, 2023

Lietuvos investicijos į skaitmenines mokymo priemones ir visą švietimo skaitmenizaciją skaičiuojamos dešimtimis milijonų eurų. Mokykloms lėšų tam skiria valstybė, savivaldybės, […]

17 sausio, 2023

2022-ųjų vasarą VDU Švietimo akademijoje Vilniuje įsikūręs Ukrainos centras per nepilnus metus tapo ukrainiečių antraisiais namais. Pasak Centro vadovo, buvusio […]

Habil. dr. Katarzyna Molek-Kozakowska
13 sausio, 2023

Populizmą galima tirti dviem būdais. Vienas iš jų remiasi politikos mokslų perspektyva, nagrinėjant, kaip kai kuriems politikams ir partijoms pavyksta […]

12 sausio, 2023

Lietuvos sporto universitetas (LSU) naujausiame Šanchajaus sporto mokslo institucijų reitinge (angl. Shanghai Ranking’s Global Ranking of Sport Science Schools and […]

11 sausio, 2023

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atsižvelgdama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią nevienareikšmišką informaciją, susijusią su vadovėlių turiniu, atliko antikorupcinį vertinimą dėl Bendrojo […]