Aplinkos apsaugos agentūra jungiasi prie tarptautinio projekto, skirto Baltijos jūroje nuskandintos karo amunicijos surinkimui
Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje, pavyzdžiui, netoli Bornholmo baseino, Gotlando gilumos, Gdansko gilumos, Flensburgo fiordo ir Mažojo Belto buvo išmesta apie 40 000 tonų cheminės amunicijos. Nežinomas kiekis į jūrą taip pat buvo išmestas pakeliui į sąvartynus, kurių tikslios vietos iki šiol nežinomos.
Be to, Baltijos jūros dugne taip pat guli nežinomas, bet, spėjama, didelis kiekis įprastinės amunicijos ir nesprogusių šaudmenų, tokių kaip bombos ir minos. Ekspertai skaičiuoja, kad vien Vokietijos jūrų vandenyse skendi apie 300 000 tonų įprastinės ginkluotės.
Panardintų karinių medžiagų konteinerių korozijos būklė nėra žinoma, kyla reali rizika, kad jie ilgainiui suirs, nes kai kurie dabar yra po vandeniu daugiau nei 75 metus. Daugumos cheminių ginklų sudėtyje yra labai toksiškų garstyčių dujų ir kitų cheminio ginklo medžiagų.
Ši situacija kelia grėsmę visoms Baltijos jūros šalims ir besinaudojantiems jūros ištekliais – ne tik žmonių sveikatai ir jūrų ekosistemoms, taip pat kelia pavojų laivybai ir žuvininkystei.
Kadangi aktyvus pavojingų povandeninių objektų šalinimas yra sudėtingas ir brangus ir kelia tam tikrą nelaimingų atsitikimų riziką, daugelio nacionalinių institucijų numatytasis sprendimas buvo palikti šias medžiagas jūros dugne. Tačiau vis labiau sutariama, kad reikia kuo skubiau imtis veiksmų tvarkant paskendusią karo amuniciją.
Aplinkos apsaugos agentūra šiemet planuoja prisijungti prie tarptautinio Baltijos jūros šalių projekto MUNIMAP, kurio tikslas – koordinuoti ir kuo efektyviau spręsti Baltijos jūroje ir Skagerako sąsiauryje nuskandintos karinės amunicijos ir cheminio ginklo, kuris kelia grėsmę jūros ekosistemai ir ekonominei veiklai, klausimus.
Atsakingos Baltijos šalių institucijos susiduria su daugybe iššūkių, susijusių su karo amunicijos ir cheminio ginklo surinkimu, utilizavimu, neaiškiomis teisinėmis nuostatomis, reikalingais finansiniais ištekliais bei oficialiais įgaliojimais.
MUNIMAP siekia paskatinti, paspartinti ir koordinuoti šiuos procesus nacionaliniame lygmenyje, sudaryti modulinį veiksmų planą, pritaikytą kiekvienos šalies unikalių problemų sprendimams. Į planą įtraukti tokie svarbūs komponentai kaip teisinės bazės formavimas, administravimas, valymo vietovių atranka, stebėsena ir teritorijų valymo būdai.
Prie projekto jungiasi 17 partnerių iš Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos. Tai įvairios mokslinių tyrimų institucijos, tarpvyriausybinės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos ir privačios bendrovės.
Projektas finansuojamas iš Interreg Baltijos jūros regiono programos (Interreg Baltic Sea Region) lėšų.
