16 balandžio, 2015
Prof. Romualdas Juknys, Lietuvos ekologas, aplinkotyrininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros vedėjas

Aplinkos problemos kelia visuotinės ekologinės krizės grėsmę

Aktyvūs globalizacijos procesai kol kas neatsiejami nuo sparčios gamtinės aplinkos ir klimato kaitos. Nors daugelyje išsivysčiusių šalių pastebėtas poveikio aplinkai sumažėjimas, jo nepakanka, norint kompensuoti sparčiai augančios besivystančių šalių ir visų pirma didžiausių pasaulio valstybių (Kinijos, Indijos, Brazilijos) ekonomikos ir jos įtakos aplinkai. Nežiūrint aktyvių tarptautinių pastangų, vis didėja pasaulinis išmetamų į aplinką teršalų ir šiltnamio reiškinį skatinančių junginių kiekis. Per pastaruosius kelis dešimtmečius aplinkos problemos iš lokalių peraugo į regionines ir jau pasiekė pasaulinį mastą, keldamos visuotinės ekologinės krizės grėsmę.

Lietuvos mokslininkai ir doktorantai bei vyresniųjų kursų studentai aktyviai dalyvauja aplinkos ir klimato pokyčių bei jų poveikio gyvajai gamtai ir žmonių sveikatai tyrimuose. Viena iš visame pasaulyje aktualių tyrimų temų – įvairių aplinkos veiksnių poveikis žmonių sveikatai.

Prof. R. Gražulevičienės vadovaujama mokslininkų ir doktorantų grupė nuo 2006 m. aktyviai dalyvauja ES 6-osios ir 7-osios bendrosios programos (6BP ir 7BP) projektuose, kuriuos įgyvendinant  sukurta darni žmogaus biomonitoringo sistema Europoje ir  Europos kohortinių tyrimų bendra duomenų bazė, ištirtas geriamojo vandens dezinfekcijos pašalinių junginių ilgalaikės ekspozicijos (buvimo aplinkoje – red. past.) poveikis sveikatai bei sukurta šiuolaikinė tyrimo metodologija aplinkos kokybės stebėsenai ir individualiai ekspozicijai vertinti.

Šiuo metu vykdant projektą „Gamtinės aplinkos teigiamas poveikis sveikatai įvairių Europos regionų tipinėms populiacijoms (PHENOTYPE)“ tiriamas įvairių aplinkos veiksnių ir žmonių sveikatos ryšys kontroliuojant individualų fizinį aktyvumą, elgseną bei socialinius veiksnius. Iki šiol vienas pagrindinių aplinkos epidemiologinių tyrimų metodologinių sunkumų buvo tas, kad bendras aplinkos veiksnių poveikis (suminė ekspozicija) buvo vertinama tik pagal gyvenamosios vietovės aplinkos būklę, nebuvo atsižvelgiama į poveikį, kurį suaugusieji ir vaikai patiria vykdami į darbą ar mokyklą, pačiame darbe ar mokykloje, aktyviai ilsėdamiesi ir pan.

Siekiant pašalinti šį trūkumą ir patikslinti bendro aplinkos veiksnių poveikio vertinimą, Lietuvoje bei kitose ES šalyse vykdomas pirmas kompleksinis tyrimas pagal JAV Berklio universitete sukurtą aplinkos kokybės ir fizinio aktyvumo vertinimo sistemą. Naudojantis specialia programine įranga, mobiliomis ryšio priemonėmis, globalios geografinės padėties nustatymo sistemos (GPS)  bei geoinformacinių sistemų (GIS) galimybėmis, kaupiami duomenys apie tiriamų asmenų geografinę padėtį bei jų fizinį aktyvumą. Šios sistemos dėka apibūdinamas ne tik nenutrūkstantis aplinkos poveikio (ekspozicijos) kitimas laike ir erdvėje, bet ir elgsena, nuotaika, socialiniai ryšiai  ir fizinė būklė bei jos pokyčiai.

Tyrimų duomenys rodo, kad artimas ryšys su gamta ir gyvenimas šalia parkų bei dažnesnis lankymasis juose mažina astmos, alergijų, nutukimo paplitimą, nepalankių nėštumo baigčių riziką bei gerina psichologinę būklę suaugusiems ir ypač ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vaikščiojimas parke  pagerina širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų kraujotaką.

Kito vykdomo 7BP projekto „Žmogaus ankstyvojo gyvenimo ekspozomas – naujos priemonės ir metodai integruoti ankstyvojo gyvenimo aplinkos ekspoziciją ir poveikį vaikų sveikatai Europoje (HELIX)“ tikslas – įvertinti suminę aplinkos ekspoziciją, nustatyti ryšius su vaikų psichologinės ir emocinės raidos sutrikimais, nutukimu, alergijomis ir pagrįsti „Ankstyvojo gyvenimo ekspozomo“ svarbą. Tyrimai rodo, kad kai kenksmingų aplinkos veiksnių poveikis pasireiškia kritiniais vaisiaus vystymosi (nėštumo metu) ar ankstyvojo gyvenimo etapais, pasekmės gali pasireikšti vėlesniame gyvenime.

Pastaruoju metu ypatingo mokslininkų susidomėjimo susilaukė  heliofizinės aplinkos, kuri  apima Saulėje vykstančių procesų, perduodamų per tarpplanetinę erdvę, įtaką magnetosferai, jonosferai bei atmosferai, poveikis žmonių sveikatai. Saulės žybsniai, Saulės vainiko išmetimai, energetinių dalelių pliūpsniai, Saulės vėjo šuorai ir dėl to atsirandantys geomagnetinio lauko svyravimai bei kosminiai spinduliai veikia atmosferoje vykstančius reiškinius, sukeldami magnetines audras. Daugelis tyrėjų konstatuoja geomagnetinių audrų  ir kitų heliofizinių reiškinių neigiamą įtaką žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemai.

Prof. J. Venclovienė, bendradarbiaudama su Kardiologijos instituto mokslininkais, tiria kompleksinį heliofizinės aplinkos poveikį žmonių sveikatai atskirais Saulės aktyvumo laikotarpiais. Nustatyta, kad Saulės protonų lietus didina miokardo infarkto riziką. Geomagnetinės audros didina ūmių koronarinių sindromų tikimybę didesnės rizikos ligoniams, o kilusios pirmomis ūmaus koronarinio sindromo dienomis, blogina tolesnę ligos eigą. Ypač stipriai žmogų veikia geomagnetinės audros, vykstančios kartu su Saulės žybsniais ar protonų lietumi.

Šiuos ir kitus tyrimus aktyviai vykdo Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros mokslininkai, doktorantai. Neatsitiktinai neseniai paskelbtuose Lietuvos universitetinių studijų krypčių reitinguose, kur didelis dėmesys skirtas mokslinėms publikacijoms, VDU Aplinkotyros krypties studijos yra pirmoje vietoje.


R. Gustaičio nuotr.
29 lapkričio, 2022

Šiandien, po daugiau kaip dviejų metų pertraukos, duris atvėrė renovuota Birštono meno mokykla. Po rekonstrukcijos patalpos tapo energiškai efektyvesnės, labiau […]

29 lapkričio, 2022

Lapkričio 25 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (PTVF) įvyko 22-oji studentų mokslinė konferencija „Technologijų ir […]

29 lapkričio, 2022

„Veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje gražiausia?“, –  tikriausiai visi prisimenate Brolių Grimų pasakos, plačiai žinomos visame pasaulyje, žodžius. Baigiantis šokiui ir […]

25 lapkričio, 2022

Sostinės gyventojai stebisi, kad krūmai ir medžiai vis dar sodinami ir iškritus. Tačiau arboristai teigia – medžius ir krūmus sodinti […]

25 lapkričio, 2022

Vilnius kviečia miestiečius per šventes nepamiršti tvarumo, tęstinumo ir rinktis gyvą vazone augančią eglutę arba namus papuošti miškų urėdijų nemokamai […]

„Dekoratyvi stiklo medžiaga „Cinivitro“ (aut. Airidas Skublickas, projektą kuruoja antrepreneris doc. Marius Norkus)
18 lapkričio, 2022

Spalį Eindhovene surengta „Nyderlandų dizaino savaitė“ (angl. Dutch Design Week), garsėjanti naujausiomis dizaino idėjomis ir didžiule dizainerių koncentracija viename mieste. […]

13 lapkričio, 2022

2022 m. lapkričio 12 d. Panevėžio robotikos centre „RoboLabas“ jau trečiąjį kartą vyksta tarptautinės robotikos varžybos „Robotų fiesta 2022“. Ji […]

Kęstutis Pocius
10 lapkričio, 2022

Besikeičiantis vartotojų požiūris, griežtėjantis politinis reguliavimas atliekų tvarkymo srityje,  Europos Sąjungos keliami tikslai pereiti prie žiedinės ekonomikos, milžiniška konkurencija bei […]

10 lapkričio, 2022

UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ siūlo naują paslaugą Telšių regiono (Plungės, Telšių, Mažeikių raj. ir Rietavo sav.) gyventojams – daiktų […]

8 lapkričio, 2022

Vidutinė temperatūra pasaulyje kyla greičiau nei planuota. Mokslininkai įspėja, kad kai kurie klimato kaitos padariniai lems vis didesnius praradimus ir […]

8 lapkričio, 2022

Siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro plitimą mūsų šalyje, mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas. Tai padeda suaktyvinti kritusių šernų paieškas […]

7 lapkričio, 2022

Draugiškesnį aplinkai šilumos gamybos būdą Alytaus rajono savivaldybei pasiūlė Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. Projektą savivaldybės merui Algirdui Vrubliauskui, direktorei Gintarei […]

7 lapkričio, 2022

Spalio pabaigoje pagal 2021 m. birželio mėn. Utenos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą „Utenos rajono savivaldybės studentų rėmimo programos tvarkos aprašą“ […]

4 lapkričio, 2022

Spalio 27 d. vykusiame Alytaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta 1,5 karto padidinti studijų paramą studentams. Savivaldybės studijų rėmimo fondui 2022 […]

Arvydo Šlausto diplominis darbas „Saulėlydis“ (1997 m.)
4 lapkričio, 2022

Neretai, pabaigus studijas, sulaukiama klausimų: „O kas po to?“, „O kur padėsi savo baigiamąjį darbą?“, „O ką veiksi?“ Atsakome: vienų […]

E. Mališausko nuotr.
29 spalio, 2022

Penktadienį Lietuvos sporto universiteto (LSU) garbės daktaro atributais – toga ir kepure –  pasipuošė žymus krepšininkas, buvęs ilgametis Lietuvos krepšinio […]

Alfonso Mažūno nuotr.
26 spalio, 2022

Lietuvos jūrų muziejuje kartu su Aplinkos ministerija spalį surengta konferencija ,,Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir […]

Prof. Jonas Grigas, Rūtos Averkienės nuotr.
23 spalio, 2022

Trūkstant elektros energijos, pasaulyje kuriami neišsenkamos energijos branduolių sintezės reaktoriai. Pagrindinis branduolių sintezės tikslas yra sulieti lengvų atomų branduolius į […]

Jurgita Šiugždinienė
18 spalio, 2022

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitikime „Švietimo pažanga savivaldybių rankose“ su savivaldybių merais aptarė švietimo pažangos programą „Tūkstantmečio […]

14 spalio, 2022

Ketvirtadienį nuotoliniu būdu vykusioje tiesioginėje transliacijoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ukrainiečių šeimoms, atvykusioms į Lietuvą kartu su vaikais, pristatė, […]