14 sausio, 2025
VGTU

Architektė dr. D. Traškinaitė: „Lietuvoje trūksta aiškios paveldo sampratos“

Lietuvoje neretai nauji ar rekonstruojami pastatai sukelia aštrių diskusijų ne tik tarp įvairių sričių profesionalų, bet ir visuomenėje, tačiau dar daugiau skandalų sulaukia projektai UNESCO paveldo teritorijose, ypač Vilniuje ir Kuršių Nerijoje.

„Pavyzdžiui, galime prisiminti „Misionierių sodų“ Vilniuje daugiabučių statybas arba nesibaigiančias ir rezultatų neduodančias diskusijas dėl Nidos kultūros, turizmo ir informacijos centro „Agila“ projekto. Visi šie pastatų ar kraštovaizdžio pokyčiai tampa vietos identiteto dalimi ir turi tiesioginę įtaką bei reikšmę tarptautiniu mastu saugomiems kultūriniams kraštovaizdžiams“, – sako ypatingą architektūros tyrimą atlikusi dr. Dalia Traškinaitė.

Mokslininkė savo disertacijos tyrimo metu nagrinėjo teisinių dokumentų nuostatų ir architektūrinės estetikos sąsają bei naujus ir pritaikytus (rekonstruotus) pastatus Vilniaus ir Kuršių Nerijoje nuo jų įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą iki šių dienų. Taip pat ir šių pastatų architektūrinę raišką, tarptautinių bei nacionalinių paveldo apsaugos dokumentų naujai, pritaikomai ir atstatomai architektūrai reikalavimus.

„Komplikuotas, painus teisinis reguliavimas, tarptautinių paveldo apsaugos dokumentų bei vyraujančių bendrų urbanistinių tendencijų neįveiklinimas kelia nemažai iššūkių naujų pastatų ar rekonstravimo darbų planavimui ir realizavimui mano tirtose teritorijose. Be to, atsiradusi nemenka takoskyra tarp jau realizuotos architektūros su UNESCO vietovėmis susijusio teisinio reguliavimo aktų ir reglamentų vykdymu bei naudojimu ne tik sukuria painumą šiose vietovėse projektuojantiems architektams, bet ir apsunkina tokių architektūros objektų atsiradimo galimybę“, – pasakoja mokslininkė.

Trūksta estetinio vertinimo kriterijų

Rašydama šią disertaciją, VILNIUS TECH alumnė nagrinėjo naujos architektūros genezę ir raidos kryptis bei šiuolaikines koncepcijas apie naują architektūrą saugomose teritorijose, daugiausia dėmesio skirdama estetiniams aspektams. Jaunoji mokslininkė nagrinėjo bei lygino tarptautinius ir nacionalinius teisinius paveldo apsaugos dokumentus, atliko estetinės raiškos analizę, ir, pasitelkusi rezultatus, išanalizavo Kuršių nerijos bei Vilniaus istorinio centro charakteringiausius skirtingų tipų – naujus, rekonstruotus ir atstatytus – objektus.

„Viena gautų išvadų – Lietuvoje trūksta aiškios paveldo sampratos, kurioje tarptautinės paveldo apsaugos dokumentai būtų integruoti į valstybės teisinę sistemą. Tai padėtų sumažinti esamos sistemos komplikuotumą, dėl kurio ir kyla nemažai teisinių nesusipratimų, nulemiančių naujų pastatų architektūrines, urbanistines, estetines problemas saugomose teritorijose.

Taip pat, dėl susidariusio teisinio statybos reikalavimų naujai architektūrai painumo,  reikalingi strateginiai dokumentai – valdymo planai. Jų pagrindu, įvertinus vertybių pažeidžiamumo statusą, būtų galima koreguoti esamus teritorijų planavimo bei kitus kultūros paveldo apsaugą apibrėžiančius dokumentus, ir vėliau tęsti stebėseną bei ekspertinį vietovės vertinimą. Žinoma, ne tik pačių planų parengimas, bet ir jų vykdymas – nuolat peržiūrint ir tikslinant – padėtų šias Pasaulio paveldo vietoves saugoti ir suvaldyti potencialiai grėsmingus procesus“, – pasakoja D. Traškinaitė.

Be to, svarbu užtikrinti praktikoje veiksmingų žinių perkėlimą į teisinius reglamentus. Tiek teorinių bei praktinių, tiek stebėsenos žinių pildymas ir mainymasis jomis padėtų nuosekliau daryti kokybinį pokytį Vilniaus ir Kuršių nerijos teritorijose, įvertinant ir kiekvieno proceso dalyvio indėlį siekiant bendro tikslo – gyvybingų, harmoningiausių šių kultūrinių kraštovaizdžių, tęsia architektė.

„Kadangi disertacijoje nagrinėjama dviejų sričių – teisinių dokumentų nuostatų ir architektūrinės estetikos sąsaja, atliekant teisinių dokumentų tyrimą paaiškėjo, kad tiriamų saugomų vietovių teisiniuose dokumentuose yra stokojama estetinio vertinimo kriterijų, apimančių etinius, juslinius, emocinio patyrimo, psichologinio poveikio parametrus, taikytinus naujos architektūros kūrime, kurie ir formuoja architektūros estetikai reikšmingą vietos tapatumą“, – paaiškina dr. D. Traškinaitė.

Kalbant apie Vilniaus istorinį centrą ir Kuršių neriją, reikšmingiausia statybos rūšis čia yra rekonstrukcijos (kapitalinis remontas, priestatai, pritaikymai rekonstruojant), šiek tiek mažiau – nauja architektūra. Šių tirtų teritorijos kaitos kryptis, įveiklinant Istorinio urbanistinio kraštovaizdžio rekomendacijas, yra taikyti tvarumo principus pakartotinai pritaikant ir panaudojant paveldo pastatus.

Be to, XX a. II p. pastatai šiose vietovėse turėtų būti įvertinti sprendžiant, kurie iš jų yra unikalūs ir verti saugoti su nustatytomis jų vertėmis ir kurių, neapdairiai rekonstruojant, gali neišlikti. Sunaikintų paveldo vertybių atstatymo galimybė šiose vietose galima tik tada, kai jis yra paremtas šaltiniais ir apsvarstytas ne tik ekspertų, bet ir paveldosauginį mąstymą išsiugdžiusios bendruomenės, taip išvengiant neargumentuotų sprendimų bei abejonių tokio sprendimo tinkamumu.

„Pritaikius šio tyrimo išvadas, būtų galima užtikrinti planingą vietovių kaitą, gyvybingumą bei toliau išlaikyti šias vietoves saugomas tarptautiniu mastu. Manau, kad šių tyrimų rezultatai gali būti naudingi architektūros sferoje veikiantiems specialistams – kuriantiems pastatus ir jų kompleksus arba rekonstruojantiems esamus architektūros objektus UNESCO pasaulio paveldo vietovėse Lietuvoje architektams ir urbanistams.

Taip pat šios įžvalgos gali būti naudingos projektuojantiems specialistams ir kitose Lietuvos saugomose teritorijose, nes jos gali padėti jiems atidžiau bei kompleksiškiau įsigilinti į aplinkos problematiką ir praktikoje nuosekliau taikyti  estetinius kriterijus bei kurti kokybišką architektūrą. Be abejo, ne tik jiems, bet ir paveldosaugos tema ugdandiems visuomenę, kuri yra tiesiogiai atsakinga už šių Pasaulio paveldo vietovių gyvavimą“, – reziumuoja dr. D. Traškinaitė.


8 liepos, 2025

Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl premjero Gintauto Palucko verslo ryšių ir neatsakytų klausimų, antradienio pavakarę Vilniuje į protestą „Sureikšminkim“ prieš Vyriausybės […]

8 liepos, 2025

Jau nuo liepos 5 d. Kauno rajono gyventojai gali parsisiųsti visiškai naują ir modernią mobiliają programėlę „Kauno rajonas“. Ji leis […]

8 liepos, 2025

Baigiantis „Žalgirio“ baseino nuomos terminui su „Kauno arena“, Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį nusprendė perduoti sporto komplekso valdymą Kauno plaukimo […]

Vystomos karinės infrastruktūros Lietuvoje pristatymas Rūdninkuose. ELTA / Julius Kalinskas
8 liepos, 2025

Rūdninkų karinio miestelio pirmo etapo statybas prognozuojama užbaigti pusmečiu anksčiau nei buvo planuota, teigia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) infrastruktūros valdymo […]

7 liepos, 2025

Vilniaus rajono Pagirių bendruomenės „Medeina“ pirmininkas Vytautas Vyskupaitis kritikuoja Vokietijos kapitalo įmonės „Homanit Lietuva“ komunikaciją po to, kai Pagirių teritorijoje iš […]

7 liepos, 2025

Minint Lietuvos valstybės dieną, iškilmingos ceremonijos metu Kaune, apdovanoti miestui nusipelnę piliečiai. Tūkstančių žiūrovų akivaizdoje pagerbti sportininkai, medikai, rašytojai, kultūros […]

7 liepos, 2025

Prie Druskininkuose atidengtos skulptūros poeto Justino Marcinkevičiaus atminimui visą savaitgalį būriavosi žmonės. Skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio sukurtas […]

6 liepos, 2025

Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus […]

4 liepos, 2025

Strateginiam „Rail Baltica” projektui trijose Baltijos šalyse skirta dar 295,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų pagal „Connecting Europe Facility” […]

Muziejininkė, Žeimelio bendruomenės pirmininkė Daiva Skrupskelytė / Daivos Červokienės nuotr.
4 liepos, 2025

ŽEIMELIS. 525-ąsias įkūrimo metines minintis Šiaurės Lietuvos miestelis šiemet yra viena iš šalies mažosios kultūros sostinių. Šv. apaštalų Petro ir […]

4 liepos, 2025

Lenkijai paskelbus, kad nuo kitos savaitės pasienyje su Lietuva bus taikomos sustiprintos patikros, Lietuvos pasieniečiai skelbia, jog vykstantieji į Lenkiją […]

3 liepos, 2025

Šį pavasarį trijose Šalčininkų rajono mokyklose vykusiuose kūrybiniuose užsiėmimuose 12–18 metų jaunuoliai bendradarbiavo su profesionaliais aktoriais. Projekto „Receptas kultūrai“ dalyviai […]

3 liepos, 2025

Birželio 27 d. posėdyje Valstybinė kultūros paveldo komisija nepritarė siūlymui išbraukti Apytalaukio dvarą iš Neprivatizuojamų kultūros paveldo objektų – buvusių […]

3 liepos, 2025

Lietuvos muitinė sako, kad nors atostogos egzotiškuose kraštuose yra puikus metas pailsėti ir parsivežti prisiminimų, tačiau kai kurie jų gali […]

2 liepos, 2025

Edukologė dr. Vesta Vančugovienė, ilgametė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo edukacijų kūrėja, pelnė vieną prestižiškiausių įvertinimų pasaulio botanikos sodų […]

2 liepos, 2025

Vilniaus rajono savivaldybė, reaguodama į birželio 27–28 d. UAB „Homanit Lietuva” gamykloje, esančioje Pagirių gyvenvietėje, įvykusį technologinį incidentą, kurio metu […]

2 liepos, 2025

Nacionalinis plėtros bankas ILTE skyrė kiek daugiau nei pusę milijono eurų paskolą Kėdainių rajone esančio Kalnaberžės dvaro atnaujinimui. Pasak projektą […]

2 liepos, 2025

Priėmus mokesčių reformos paketą, Lietuvos savivaldybės prarado vieną esminių galimybių didinti savarankiškąsias pajamas, todėl savivaldybės ragina pagrindines centrinės valdžios institucijas […]

Nuotr. Aurelija Kimsa
2 liepos, 2025

Dalyvaujamasis biudžetas atveria naujas galimybes gyventojams. Pirmadienį, birželio 30 d., Lavoriškių kaime oficialiai pristatytas 2024 metų Vilniaus rajono dalyvaujamojo biudžeto […]

1 liepos, 2025

Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu paskirtos Kultūros centrų premijos už pastarųjų penkerių metų aktyvią ir kryptingą veiklą. „Kultūros centrai yra […]

Regionų naujienos