14 sausio, 2025
VGTU

Architektė dr. D. Traškinaitė: „Lietuvoje trūksta aiškios paveldo sampratos“

Lietuvoje neretai nauji ar rekonstruojami pastatai sukelia aštrių diskusijų ne tik tarp įvairių sričių profesionalų, bet ir visuomenėje, tačiau dar daugiau skandalų sulaukia projektai UNESCO paveldo teritorijose, ypač Vilniuje ir Kuršių Nerijoje.

„Pavyzdžiui, galime prisiminti „Misionierių sodų“ Vilniuje daugiabučių statybas arba nesibaigiančias ir rezultatų neduodančias diskusijas dėl Nidos kultūros, turizmo ir informacijos centro „Agila“ projekto. Visi šie pastatų ar kraštovaizdžio pokyčiai tampa vietos identiteto dalimi ir turi tiesioginę įtaką bei reikšmę tarptautiniu mastu saugomiems kultūriniams kraštovaizdžiams“, – sako ypatingą architektūros tyrimą atlikusi dr. Dalia Traškinaitė.

Mokslininkė savo disertacijos tyrimo metu nagrinėjo teisinių dokumentų nuostatų ir architektūrinės estetikos sąsają bei naujus ir pritaikytus (rekonstruotus) pastatus Vilniaus ir Kuršių Nerijoje nuo jų įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą iki šių dienų. Taip pat ir šių pastatų architektūrinę raišką, tarptautinių bei nacionalinių paveldo apsaugos dokumentų naujai, pritaikomai ir atstatomai architektūrai reikalavimus.

„Komplikuotas, painus teisinis reguliavimas, tarptautinių paveldo apsaugos dokumentų bei vyraujančių bendrų urbanistinių tendencijų neįveiklinimas kelia nemažai iššūkių naujų pastatų ar rekonstravimo darbų planavimui ir realizavimui mano tirtose teritorijose. Be to, atsiradusi nemenka takoskyra tarp jau realizuotos architektūros su UNESCO vietovėmis susijusio teisinio reguliavimo aktų ir reglamentų vykdymu bei naudojimu ne tik sukuria painumą šiose vietovėse projektuojantiems architektams, bet ir apsunkina tokių architektūros objektų atsiradimo galimybę“, – pasakoja mokslininkė.

Trūksta estetinio vertinimo kriterijų

Rašydama šią disertaciją, VILNIUS TECH alumnė nagrinėjo naujos architektūros genezę ir raidos kryptis bei šiuolaikines koncepcijas apie naują architektūrą saugomose teritorijose, daugiausia dėmesio skirdama estetiniams aspektams. Jaunoji mokslininkė nagrinėjo bei lygino tarptautinius ir nacionalinius teisinius paveldo apsaugos dokumentus, atliko estetinės raiškos analizę, ir, pasitelkusi rezultatus, išanalizavo Kuršių nerijos bei Vilniaus istorinio centro charakteringiausius skirtingų tipų – naujus, rekonstruotus ir atstatytus – objektus.

„Viena gautų išvadų – Lietuvoje trūksta aiškios paveldo sampratos, kurioje tarptautinės paveldo apsaugos dokumentai būtų integruoti į valstybės teisinę sistemą. Tai padėtų sumažinti esamos sistemos komplikuotumą, dėl kurio ir kyla nemažai teisinių nesusipratimų, nulemiančių naujų pastatų architektūrines, urbanistines, estetines problemas saugomose teritorijose.

Taip pat, dėl susidariusio teisinio statybos reikalavimų naujai architektūrai painumo,  reikalingi strateginiai dokumentai – valdymo planai. Jų pagrindu, įvertinus vertybių pažeidžiamumo statusą, būtų galima koreguoti esamus teritorijų planavimo bei kitus kultūros paveldo apsaugą apibrėžiančius dokumentus, ir vėliau tęsti stebėseną bei ekspertinį vietovės vertinimą. Žinoma, ne tik pačių planų parengimas, bet ir jų vykdymas – nuolat peržiūrint ir tikslinant – padėtų šias Pasaulio paveldo vietoves saugoti ir suvaldyti potencialiai grėsmingus procesus“, – pasakoja D. Traškinaitė.

Be to, svarbu užtikrinti praktikoje veiksmingų žinių perkėlimą į teisinius reglamentus. Tiek teorinių bei praktinių, tiek stebėsenos žinių pildymas ir mainymasis jomis padėtų nuosekliau daryti kokybinį pokytį Vilniaus ir Kuršių nerijos teritorijose, įvertinant ir kiekvieno proceso dalyvio indėlį siekiant bendro tikslo – gyvybingų, harmoningiausių šių kultūrinių kraštovaizdžių, tęsia architektė.

„Kadangi disertacijoje nagrinėjama dviejų sričių – teisinių dokumentų nuostatų ir architektūrinės estetikos sąsaja, atliekant teisinių dokumentų tyrimą paaiškėjo, kad tiriamų saugomų vietovių teisiniuose dokumentuose yra stokojama estetinio vertinimo kriterijų, apimančių etinius, juslinius, emocinio patyrimo, psichologinio poveikio parametrus, taikytinus naujos architektūros kūrime, kurie ir formuoja architektūros estetikai reikšmingą vietos tapatumą“, – paaiškina dr. D. Traškinaitė.

Kalbant apie Vilniaus istorinį centrą ir Kuršių neriją, reikšmingiausia statybos rūšis čia yra rekonstrukcijos (kapitalinis remontas, priestatai, pritaikymai rekonstruojant), šiek tiek mažiau – nauja architektūra. Šių tirtų teritorijos kaitos kryptis, įveiklinant Istorinio urbanistinio kraštovaizdžio rekomendacijas, yra taikyti tvarumo principus pakartotinai pritaikant ir panaudojant paveldo pastatus.

Be to, XX a. II p. pastatai šiose vietovėse turėtų būti įvertinti sprendžiant, kurie iš jų yra unikalūs ir verti saugoti su nustatytomis jų vertėmis ir kurių, neapdairiai rekonstruojant, gali neišlikti. Sunaikintų paveldo vertybių atstatymo galimybė šiose vietose galima tik tada, kai jis yra paremtas šaltiniais ir apsvarstytas ne tik ekspertų, bet ir paveldosauginį mąstymą išsiugdžiusios bendruomenės, taip išvengiant neargumentuotų sprendimų bei abejonių tokio sprendimo tinkamumu.

„Pritaikius šio tyrimo išvadas, būtų galima užtikrinti planingą vietovių kaitą, gyvybingumą bei toliau išlaikyti šias vietoves saugomas tarptautiniu mastu. Manau, kad šių tyrimų rezultatai gali būti naudingi architektūros sferoje veikiantiems specialistams – kuriantiems pastatus ir jų kompleksus arba rekonstruojantiems esamus architektūros objektus UNESCO pasaulio paveldo vietovėse Lietuvoje architektams ir urbanistams.

Taip pat šios įžvalgos gali būti naudingos projektuojantiems specialistams ir kitose Lietuvos saugomose teritorijose, nes jos gali padėti jiems atidžiau bei kompleksiškiau įsigilinti į aplinkos problematiką ir praktikoje nuosekliau taikyti  estetinius kriterijus bei kurti kokybišką architektūrą. Be abejo, ne tik jiems, bet ir paveldosaugos tema ugdandiems visuomenę, kuri yra tiesiogiai atsakinga už šių Pasaulio paveldo vietovių gyvavimą“, – reziumuoja dr. D. Traškinaitė.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


14 vasario, 2025

Penktadienį Kaune oficialiai atidarytas naujas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės padalinys – Ortopedijos traumatologijos klinika. Anot Kauno ligoninės, naujosios […]

14 vasario, 2025

Vyriausybei užsimojus švelninti esamą reikalavimą ir leisti formuoti vienuoliktokų klases nuo 12-os moksleivių, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis tikina – dėl šių sprendimų kylančią […]

14 vasario, 2025

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė keturios tradicijos: Grūšlaukės Užgavėnės, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku šeimose […]

13 vasario, 2025

Reaguodama į aplinkosaugos aktyvistų protestą prieš perteklinį druskos barstymą, žiemą prižiūrint Vilniaus gatves, sostinės savivaldybė tvirtina – šiemet gatvių ir […]

13 vasario, 2025

Ketvirtadienį Prezidentūroje apdovanoti 2024 m. Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatai.  Nacionalinės kultūros ir meno premijos įteiktos […]

13 vasario, 2025

Šiandien Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose buvo oficialiai pristatytas pasaulinės parodos „EXPO 2025 Osaka“ Baltijos šalių paviljonas, kurį drauge kurti pakviesti ir […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
13 vasario, 2025

Vilniaus regiono buitines ir maisto atliekas tvarkanti UAB „Energesman” pradėjo musių lervų auginimo bandymus. Nyderlanduose pagaminta musių lervų įranga kainavo […]

13 vasario, 2025

2025 m. vasario 12 d. Šiaulių kultūros centre vyko jauki ir nuotaikinga folklorinių šokių vakaronė, skirta Vieversio dienai paminėti bei […]

12 vasario, 2025

Savaitgalį Lietuvai atsijungus nuo rusiškų elektros tinklų ir prisijungus prie Vakarų, o savaitės pradžioje biržoje pradėjus augti elektros kainoms, premjeras […]

12 vasario, 2025

Prieš keletą savaičių policijai girta prie vairo įkliuvo Neringos mero patarėja Natalija Mogučaja-Vaineikienė, skelbia naujienų portalas „Atvira Klaipėda“. Portalo duomenimis, […]

Gabrielius Landsbergis. ELTA / Dainius Labutis
12 vasario, 2025

Penktadienį prasidėsiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje Ukraina gerų žinių nesulauks, sako buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Jokios NATO narystės, jokių […]

12 vasario, 2025

Kėdainių mokyklose trūksta apie 14 tūkst. vadovėlių. Nors jų įsigijimui lėšų pakanka, tačiau įsigyti jų neįmanoma dėl stringančios leidybos, skelbia […]

12 vasario, 2025

Šventosios gyventojas, tvarkydamas namų palėpę, rado XIX amžiuje išleistą Motiejaus Valančiaus veikalą. Šį leidinį radęs vyras, knygą padovanojo Kretingos rajono […]

12 vasario, 2025

Po ugniagesio žūties Klaipėdos rajone Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (UGPS) dėl galimų darbo saugos pažeidimų kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą […]

11 vasario, 2025

Susisiekimo ministerija buria darbo grupę, kuri sieks išgryninti Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Vidaus reikalų ministerijos (VRM) bei savivaldos poreikius, vystant […]

Neringos meras Darius Jasaitis
11 vasario, 2025

Neringos merui Dariui Jasaičiui kalbant apie būtinybę tiesti tunelį ar tiltą per Kuršių neriją, Aplinkos ministerija tikina, jog tai neįmanoma. […]

11 vasario, 2025

Šiaulių apygardos teismas antradienį buvusią Telšių rajono savivaldybės tarybos narę Janiną Bucevičę nuteisė dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, turto pasisavinimo ir […]

10 vasario, 2025

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys […]

10 vasario, 2025

Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis […]

10 vasario, 2025

Porelei vokiečių, prisipažinusių pernai nužudžius pabėgėlę iš Ukrainos ir jos motiną, kad pagrobtų naujagimį kūdikį, pirmadienį buvo skirta laisvės atėmimo […]