7 liepos, 2023
LGGRTC

Atidaryta paroda „Badas kaip ginklas: 1932–1933, 2022“, skirta 90-ai Holodomoro atminimo sukakčiai pažymėti

R. Kaminsko nuotr.

Jubiliejinei 90-ai Ukrainos tautos kančios – HOLODOMORO – atminimo sukakčiai pažymėti meno kūrinių ir dokumentinių fotografijų lauko paroda „Badas kaip ginklas: 1932–1933, 2022“ atidaryta ne lapkritį, kuomet tradiciškai prie Lietuvos tremtinių paminklo sovietinių represijų aukoms vainikų padėjimu ir žvakių liepsnomis pagerbiamas siaubingas ukrainiečių tautos genocidas, bet prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, kad dar kartą atkreiptų dėmesį, jog tiek XX a. pradžios grūdų paruošų normos ir planai ir dėlto režimo sukeltas badas, tiek šiandieninio karo išprovokuota maisto krizė, derliaus naikinimas dėl karo veiksmų, grūdų blokada yra sąmoningas rašizmo ginklas, kurio naudojimą demokratinės visuomenės privalo atpažinti, o politikai – rasti būdų tokio pobūdžio atakoms prieš laisvę atremti.

Parodoje dalyvavęs nepaprastasis ir įgaliotasis Ukrainos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta atminimo kalboje pabrėžė, kad Vakarų visuomenės turėtų būti pasiruošusios Rusijos „šantažui pasauliniu badu“, o atsparumą tokioms priemonėms kaip tik ir didina pavienių žmonių žinojimas ir suvokimas, kokią tragediją režimas sukėlė 1932–1933 m. badmečio Ukrainoje, koks poveikis dėl maisto krizės ir kitų teroristinių Rusijos veiksmų bus šiandien.

Lauko stenduose – 17 dokumentinių fotografijų ir 30 tapybos ir grafikos darbų, kurių ankstyviausias datuojamas 1953 m., didžioji dauguma iš 1989–1993 m. laikotarpio. Pasak edukacinės meno kolekcijos kuratorės Natalijos Lavrovos, faktas, kad menininkai šia skaudžia tema prabilo tik po pusės amžiaus parodo, kokią trauminę patirtį išgyveno ukrainiečių tauta.

Planuojama, kad lauko paroda Vilniuje Aukų gatvėje šalia paminklo sovietinių represijų aukoms veiks iki rudens. Ji parengta bendradarbiaujant su edukacinės meno kolekcijos „HOLODOMORAS Ukrainos menininkų akimis“ kuratore Natalija Lavrova, JAV ir Ukrainos verslo taryba (USUBC), Ukrainos profesionalių fotografų asociacija, Latvijos okupacijos muziejumi bei ekspozicijų ir parodų dizaineriu architektu Dariumi Baliukevičiumi.

Renginyje atminimo kalbas taip pat sakė Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius istorikas Remigijus Černius, ekspozicijų ir parodų dizaineris architektas Darius Baliukevičius, iš Kijevo atvykusi edukacinės meno kolekcijos „Holodomoras ukrainiečių menininkų akimis“ kuratorė Natalia Lavrova, Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė. Parodos atidaryme apsilankė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Primintina, kad, centro istorikų duomenimis, nuo bolševikų režimo 1932–1933 metais dirbtinai sukelto bado (Holodomoro), įvairiais skaičiavimais, žuvo 7–10 mln. ukrainiečių. Pasaulio istorijoje sunku rasti panašų atvejį, kai masinio žmonių naikinimo įrankiu buvo pasirinktas badas. Žiauru tai, kad jis kilo ne dėl stichinės nelaimės – sausros ar nederliaus; tai buvo valdžios kryptingos politikos rezultatas. Ukrainos valstiečiams buvo nustatyti praktiškai neįgyvendinami grūdų paruošų planai; siekta, kad jiems neliktų ko valgyti. Kai planas nebuvo įvykdomas, į regioną atsiųsdavo kariuomenę. Ištisi kaimai ir rajonai buvo paversti izoliuotais badaujančiais getais. 1933 m. pradžioje sovietinė vyriausybė nutarė radikaliai sustiprinti Ukrainos kaimų blokadą. Galiausiai visa Ukrainos teritorija buvo apsupta kariuomenės, šalis pavirto didžiuliu mirties lageriu. Kasdien iš bado Ukrainoje mirdavo beveik 25 tūkst., kas valandą – 1 tūkst., kas minutę – 17 žmonių. Labiausiai nuo bado kentėjo vaikai – 1933 m. rugsėjo mėn. į mokyklų suolus neatsisėdo beveik du trečdaliai mokinių.

 


R. Kaminsko nuotr.
29 rugsėjo, 2023

2023 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje, mininint Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystės 400 metų sukaktį, […]

26 rugsėjo, 2023

Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, […]

26 rugsėjo, 2023

Atšalus orams, dažnai pagalvojame apie jaukesnę aplinką ir nuotaiką pakeliantį karštą šokoladą. Pastarojo Šiaulių krašte netrūko net tarpukariu. Tuo metu […]

Gabrielius Landsbergis. ELTA / Dainius Labutis
26 rugsėjo, 2023

Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prastai vertina kai kurių Seimo narių, įskaitant ir dalies partiečių, sprendimą nenurodyti turėtos priklausomybės Komunistų partijai. […]

25 rugsėjo, 2023

2023 m. rugsėjo 24d. Prienų rajono Pakuonio miestelyje vyko Lietuvos laisvės kovotojų pagerbimo šventė.,,Krito ąžuolai“. Čia buvo prisimintas ir pagerbtas […]

Martyno Vitėno nuotr.
25 rugsėjo, 2023

„Pajutom ryšį tarp Sinajaus dykumos ir Panerių pušyno smėlio“, – kalbėjo žiūrovai, šį savaitgalį išvydę premjerą „Šokio simfonija iš Šiaurės […]

25 rugsėjo, 2023

Telšiuose suskambo kvietimas į Atmintį, į pagarbą, į sugrąžintą stebuklą – iš griuvėsių krūvos atgimusią istorinę aukštąją rabinų mokyklą – […]

22 rugsėjo, 2023

Šiandien Panevėžyje minima Lietuvos žydų genocido diena, siekiant prisiminti masinį Lietuvos žydų naikinimą. Panevėžio miesto žydų bendruomenė surengė minėjimą buvusiose […]

22 rugsėjo, 2023

Klaipėdoje iškilmingos ceremonijos metu perlaidotos urnos su vieno iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, konsulo Jono […]

DHI Warschau – NIH Warszawa nuotr.,
21 rugsėjo, 2023

Šių metų rugsėjo 12-14 dienomis Varšuvoje vyko tarptautinė konferencija „Jewish or Common Heritage? (Dis-)appropriation of Synagogue Architecture in East-Central Europe […]

Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių minėjimas Seime. ELTA / Dainius Labutis
21 rugsėjo, 2023

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad antisemitiniai pasisakymai iš valdžios tribūnų kelia ne baimę, bet pasišlykštėjimą ir pyktį. […]

Seimo narys Emanuelis Zingeris. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
20 rugsėjo, 2023

Minint Vilniaus geto likvidavimo 80-ąsias metines, Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria Vokietiją raginama pradėti nacių okupacinės valdžios iš Lietuvos išvežtų žydų […]

20 rugsėjo, 2023

Istorija nėra tik datos ir faktai. Tai tikri žmonės, jų gyvenimai ir drąsa keisti įvykių tėkmę. Šią savaitę Lietuvoje istorija atgyja […]

20 rugsėjo, 2023

Vilniaus miesto taryba pritarė atminimo lentų, kuriose dar likę tekstai rusų kalba ar paminėta, pavyzdžiui, LTSR, nuėmimui. 13 lentų bus […]

14 rugsėjo, 2023

Marijampolėje atidarytos dvi parodos, skirtos Politinių kalinių ir tremtinių metams ir trėmimo pabaigos 70 metų sukakčiai paminėti. Rugsėjo 12 d. […]

Antanas Vaškys prie naujojo savo sukurto koplytstulpio. Žemaitinos nacionalinio parko, Aldonos Kuprelytės nuotr.
14 rugsėjo, 2023

Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio […]

12 rugsėjo, 2023

Šeštadienį Plungės viešojoje bibliotekoje pristatyta ypatinga knyga – iš Plungės kilusios vienos žymiausių pasaulio alpinisčių Vandos Rutkevič biografija „Vanda“. Lenkijoje […]

8 rugsėjo, 2023

Miesto herbo samprata ir stilius neatsiejami nuo konkrečios epochos socialinės ir kultūrinės aplinkos. Herbo pokyčius inicijuodavo miestų savininkai ar net […]

7 rugsėjo, 2023

Lazdijų rajono savivaldybėje trečiadienį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai pristatė Kalniškės mūšio vietos įamžinimo viziją.  „Perduoti ateities […]

7 rugsėjo, 2023

Panevėžys pirmą kartą paminėtas 1503 m. rugsėjo 7 d., kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis Nevėžio ir […]