31 kovo, 2024
ELTA

Mirė disidentė, vienuolė N. Sadūnaitė

Eidama 86 metus mirė disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė, sekmadienį pranešė portalas „Bernardinai.lt“.

N. Sadūnaitė gimė Kaune 1938 m. Anykščiuose ji baigė Jono Biliūno vidurinę mokyklą, o 1970 m. Vilniuje – medicinos seserų kursus.

N. Sadūnaitė 1975 m. sovietų režimo buvo nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą. Antisovietinė veikėja tąkart nuteista trejus metus kalėti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir po to dar trejiems metams tremties.

N. Sadūnaitė, sugrįžusi į Lietuvą, vėl įsitraukė į „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidybą. Dėl šios veiklos moteris ir toliau buvo persekiojama sovietinio režimo.  

Vienuolė yra viena iš nesankcionuoto 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje organizatorių. Renginio metu buvo pasmerktas Ribentropo ir Molotovo paktas.

Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl N. Sadūnaitės mirties

Sekmadienį šalies vadovai, reaguodami žinią apie vienuolės, disidentės Nijolės Sadūnaitės mirtį, pareiškė užuojautą.

„Labai simboliška, kad F. N. Sadūnaitės netekome šv. Velykų dieną. Net tamsiausiu sovietmečio metu ji tikėjo, kad Lietuva prisikels ir bus laisva. Nuoširdžiai užjaučiu artimuosius, bendražygius ir visus Lietuvos žmones“, – užuojautoje rašo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Užuojautą dėl N. Sadūnaitės mirties pareiškė ir ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Nijolės Sadūnaitės disidentinė veikla buvo itin svarbi pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui moralinė atrama. Net ir patirtas sovietų represinių struktūrų persekiojimas netemdė jos tikėjimo žmogiškumu ir nepakirto ryžto siekti Lietuvos laisvės. Reiškiu užuojautą visiems N. Sadūnaitės artimiesiems ir bendražygiams“, – Vyriausybės pranešime cituojama sakė I. Šimonytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda, reikšdamas užuojautą dėl N. Sadūnaitės mirties, akcentavo disidentės drąsą ir kovą prieš okupacinę valdžią.

„Sesuo Nijolė – ypatinga asmenybė, išsiskirianti net ir tarp daugybės nuostabių, bebaimių, nepalūžusių Lietuvos laisvės kovotojų, praėjusių sovietų kalėjimus, lagerius ir tremtį. Jos drąsus pasiaukojimas, jos didvyriška kova be ginklo prieš okupantus, prieš visą teroristinės blogio imperijos prievartos sistemą, netrukdė jai būti kuklia ir paprasta, netrukdė jai spinduliuoti linksmumu ir gyvenimo džiaugsmu, – net ir persekiotojų akivaizdoje.

Sesuo Nijolė okupuotoje Lietuvoje elgėsi kaip laisvas žmogus, ji kovojo su blogiu be jokios neapykantos. Turbūt todėl sesuo Nijolė Sadūnaitė tapo gyvu pavergtos, bet nepalūžusios, už laisvę kovojančios Lietuvos simboliu. Jos nuostabi herojiška asmenybė nustebino ir sužavėjo visą laisvąjį pasaulį. Jos šviesi kova bus įkvėpimo šaltinis laisvę saugoti įsipareigojusioms Lietuvos kartoms. Viena sesers Nijolės atsiminimų knyga pavadinta „Skubėkime daryti gera“. Tegu šis moto būna kvietimas mums visiems, dėkojantiems seseriai Nijolei už jos nuostabią kovą, už jos nuostabų gyvenimo pavyzdį“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

F. N. Sadūnaitė buvo apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1998) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000). Vienuolei 2017 metais paskirta Laisvės premija.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


27 balandžio, 2024

Nevienareikšmiškai sutiktas totalitarinių režimų simbolius iš viešųjų erdvių šalinantis desovietizacijos įstatymas aistras visuomenėje kels dar ne vienerius metus, įsitikinęs Lietuvos […]

Emilis Zingeris / M. Ambrazo nuotr.
24 balandžio, 2024

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) sienos nuo šiol saugos jo ilgamečio vadovo, rašytojo, vertėjo Marko Zingerio (1947–2023) atminimą: muziejaus […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
22 balandžio, 2024

Balandžio 19 d., Kaune, Vytauto Didžiojo universitete ( K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė) buvo atidaryta tarptautinė paroda […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
22 balandžio, 2024

Balandžio 20 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos būstinėje vyko konferencija skirta aptarti Adelės Dirsytės (1909-1955) gyvenimo ir veiklos […]

20 balandžio, 2024

Per pirmąją savaitę vilniečiai jau pateikė daugiau nei tūkstantį siūlymų naujiems Liudo Giros ir Salomėjos Nėries gatvių pavadinimams. „Matome, kad […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
20 balandžio, 2024

Balandžio 16 d. Kaune vyko prof. Augustino Voldemaro 141-ojo gimtadienio paminėjimas. Kauno Petrašiūnų kapinėse ant prof. A. Voldemaro kenotafo pilietinių […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

11 balandžio, 2024

Balandžio 9 d. vykusios parodos ,,Senosios vaistinės” atidarymo metu parodos autorė Asta Bartkevičiūtė papasakojo apie senųjų vaistinių interjerą ir įdomiausius […]

Telšių gimnazijos III laida. 1924 m.
10 balandžio, 2024

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, […]

Lietuvos heraldikos tradicija / Organizatorių nuotr.
9 balandžio, 2024

Sukurtas naujas herbas šių metų balandžio 8 d. patvirtintas ir įregistruotas Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto Asmeninių herbų registre. Žaliame lauke, […]

3 balandžio, 2024

Trečiadienį vadinamosios desovietizacijos komisijos posėdyje bus nagrinėjamas Nacionalinio susivienijimo kreipimasis dėl „Vėliavnešių“ skulptūros Ukmergėje. Taip pat bus sprendžiama dėl paminklų […]

2 balandžio, 2024

Anksčiau Šv. Kotrynos vardu atsisakiusi persivadinti Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija siūlys mokyklai suteikti Vyčio vardą. Šis klausimas bus svarstomas trečiadienį […]

1 balandžio, 2024

Ilgiausią istoriją iš visų žiniasklaidos priemonių Lietuvoje skaičiuojanti ELTA šiandien, balandžio 1-ąją, švenčia 104-ąjį gimtadienį. Tarpukariu veiklą pradėjusi organizacija, kurios […]

29 kovo, 2024

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) iki balandžio 14 dienos eksponuojama šventinė paroda „Sveiki sulaukę Šv. […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
28 kovo, 2024

 2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d.  […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

26 kovo, 2024

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė […]