9 kovo, 2023
Lolita Kaminskienė

Aukštaitijos turtai Utenos krašte. Siaurukas ir geležinkelio stotis Utenoje

Utenos siaurojo geležinkelio stotis, 2023 m.

Tęsiame pažintinės informacijos ciklą ,,Aukštaitijos turtai Utenos krašte“, skiriamą Aukštaitijos metams. Apie siauruką ir geležinkelio stotį Utenoje pasakoja Jūratė Brasiūnienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja.

Aukštaitijoje tiesiog siauruku vadinto siaurojo geležinkelio traukiniai Utenoje nebilda jau keturis dešimtmečius. Juos pakeitė pro buvusią geležinkelio stotį nutiestu magistraliniu keliu Vilnius–Utena skubantys automobiliai. Dabartyje šios magistralinės jungties su sostine modernizavimas – Lietuvos transporto aktualija. O 1825 m. Didžiojoje Britanijoje pradėjęs veikti pirmasis geležinkelis su garine trauka atvertė naują puslapį pasaulinėje transporto istorijoje – nuo tada geležinkelių transportą išplėtojo daugelis šalių.

Lietuvoje geležinkelis atsirado 1861 m., kai pagal carinės Rusijos vyriausybės 1851 m. priimtą nutarimą buvo nutiestas pirmasis plačiojo geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva ruožas Kaunas–Kybartai. XIX a. 7-ame dešimtmetyje carinės Rusijos vyriausybė susidomėjo ir siauruoju geležinkeliu. 1870 m. į Angliją buvo komandiruota grupė specialistų – norėta susipažinti su tokio geležinkelio tiesimo patirtimi. Lietuva tuo metu buvo Rusijos imperijos sudėtyje, todėl su jos struktūra buvo susijęs ir pirmasis mūsų šalyje siaurojo geležinkelio raidos etapas. Jo paskirtis buvo aptarnauti platųjį geležinkelį – gabenti vietinius krovinius, vežti keleivius. Siaurojo geležinkelio statybos techninės sąlygos buvo lengvesnės, tiesimo darbai pigesni, todėl kurti tokio transporto infrastruktūrą buvo racionalus sprendimas.

Aukštaitijoje siaurasis geležinkelis pradėtas tiesti 1891 m. 1895 m. pirmoji 750 mm pločio vėžės, 71 km ilgio siauruko atkarpa sujungė Sankt Peterburgo–Varšuvos plačiojo geležinkelio stotį Švenčionėliuose su Postavų miesteliu Baltarusijoje.

1897 m. pradėtas tiesti 144 km siauruko ruožas Švenčionėliai–Panevėžys, sujungęs kitas plačiojo geležinkelio atšakas. Šiame ruože buvo pastatyta siaurojo geležinkelio Utenos stotis: 1898 m. įrengtas 20 kub. m talpos mūrinis istorizmo stiliaus vandens bokštas, skirtas vandeniu aprūpinti garvežius ir tapęs pirmuoju arteziniu šuliniu apskrityje, o 1899 m. pastatytas vieno aukšto, mūrinis, vėlyvojo klasicizmo stiliaus stoties pastatas. Čia buvo įrengtas garvežių grąžos trikampis, nutiesta 14 kelių, iš kurių vienas jungė su Sankt Peterburgo–Varšuvos trakto Utenos pašto stotimi. Oficialus šio geležinkelio ruožo atidarymas įvyko 1901 m.

Siaurąjį geležinkelį Lietuvoje tiesė Rusijos privažiuojamųjų kelių akcinė bendrovė, o tiesimui vadovavo Utenos krašto dvarininkas – Saldutiškio dvaro savininkas, karo inžinierius, generolas Boleslovas Jaloveckis (1846–1918). B. Jaloveckis baigė Peterburgo karo akademiją ir domėjosi geležinkeliais, kaip pelningu strateginiu objektu. Jis suprojektavo ir du prabangius, ypatingai saugius caro traukinius. Tačiau 1888 m. vienas toks traukinys nuvažiavo nuo bėgių. Laimei, šis incidentas nevirto tragedija: keleiviai rimtai nenukentėjo, caro šeima atsipirko tik lengvais nubrozdinimais, o projektuotojas neužsitraukė caro rūstybės ir bausmės. Priešingai – B. Jaloveckis buvo apdovanotas ir įgijo teisę prisipirkti žemių aplink Saldutiškį.

Pasiteisino ir visas siaurojo geležinkelio projektas Lietuvoje. Šaltiniuose nurodoma, kad 1903 m. juo pervežta 65000 tonų krovinių ir 40632 keleiviai.

Antrasis siaurojo geležinkelio raidos etapas susijęs su Pirmuoju pasauliniu karu. 1916 m. Vokietijos kariuomenė nutiesė naujus 600 mm pločio ruožus, kuriuos planuojant buvo atsižvelgta į intensyviai eksploatuojamų miškų bei durpynų rajonus. Miško medžiaga tuo metu daugiausia buvo vežama į Vokietiją.

Siaurojo geležinkelio aukso amžiumi vadinamas trečiasis jo raidos etapas, apimantis 1920–1938 m. Tuo metu siaurasis geležinkelis buvo perorganizuotas ir plėtojamas pagal nepriklausomos Lietuvos ūkio poreikius. Prie šio transporto tinklo kūrimo daug prisidėjo valsčių savivaldybės, kurios buvo suinteresuotos naujų geležinkelio šakų tiesimu per jų teritorijas. 1935 m. siauruko centru tapo Panevėžys.

Pokario metais, kai nekursavo autobusai, siaurasis geležinkelis buvo pagrindinė susisiekimo priemonė. Teigiama, kad sovietmečiu per parą juo pravažiuodavo iki 24 traukinių. Tačiau su laiku siauruko reikšmė vis mažėjo, prasidėjo šio geležinkelio tinklo ardymo periodas.

1972 m. buvo nutraukti siaurojo geležinkelio ruožo Utena–Švenčionėliai reisai. Per trejus metus, panaudojant ir siauruko pylimus, iki Utenos nutiestas platusis geležinkelis, kuriuo pirmasis traukinys atvažiavo 1975 m. Siauruko traukinių eismas ruožu Utena–Anykščiai buvo panaikintas 1983 m., stotis Utenoje neteko reikšmės ir buvo uždaryta.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, išlikęs siaurasis geležinkelis funkcionavo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ bendroje veikloje. 1999 m. šiuo geležinkeliu buvo nutrauktas krovinių, 2001 m. – ir reguliarus keleivių vežimas, o vienintelis iki šiol veikiantis 68 km ilgio siauruko ruožas Panevėžys–Rubikiai naudojamas tik užsakomiesiems reisams.

Šių dienų sulaukę siaurojo geležinkelio objektai vertinami kaip išskirtinis kultūros paveldas, Aukštaitijos turtas, kurio dalelė išsaugota ir Utenoje.

Tai buvusi siaurojo geležinkelio Utenos stotis, savo lankytojams liudijanti apie sudėtingą šio krašto ir visos šalies istorijos laikotarpį. Čia, lyg praeities paveikslo šviesotamsoje, šviesą skleidžia XIX a. technologinė pažanga, lėmusi geležinkelio atsiradimą ir palengvinusi daugelio žmonių gyvenimus, tačiau tamsoje skendi labai skaudus XX a. trėmimų laikotarpis. 1940–1941 m. ir 1945–1953 m. iš Utenos rajono buvo ištremti, išvežti į lagerius daugiau kaip 3000 gyventojų.

Šiuo metu buvusios stoties pastate veikia Laisvės kovų muziejus – pagrindinius 1940–1965 m. istorinius įvykius atskleidžiantis Utenos kraštotyros muziejaus padalinys. Muziejaus ekspozicija parengta istorinių kontrastų principu, svarbiausius įvykius lyginant su gyvenimu už „geležinės uždangos“, įtaigiai ir jautriai perteikiant Laisvės kovų dvasią.

Apsilankykite, pajuskite, pažinkite!


Antantės valstybių vadovai paryžiaus taikos konferencijoje tariasi dėl Versalio taikos. Iš kairės: Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas D. L. George’as, Italijos ministras pirmininkas V. E. Orlandas, Prancūzijos ministras pirmininkas G. Clemen
31 gegužės, 2023

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – tai sėkmingiausias, drąsiausias Lietuvos užsienio politikos žingsnis XX amžiuje. Kartu tai vienas svarbiausių Lietuvos […]

30 gegužės, 2023

Gegužės 31 dieną minėsime Laisvės kovotojo, politinio kalinio, ilgamečio Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos ir Garbės pirmininko Antano Lukšos […]

26 gegužės, 2023

Šiandien vyko Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono 28-ųjų Vėliavos įteikimo bei 104-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės kovų […]

Kurtuvėnų žirgynas. 2023 m. L. Bimbirienės nuotr.
26 gegužės, 2023

Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė atmintinais Žirgo metais. Minėdamas šiuos metus, Šiaulių regioninis valstybės archyvas parengė virtualią parodą „Šiaulių krašto […]

Bibliotekos nuotr.
26 gegužės, 2023

Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kraštotyros-leidybos ir Skaitytojų aptarnavimo skyrių darbuotojos, Turizmo informacijos centro vadybininkė Dovilė ir istorijos mokytoja Aldona […]

25 gegužės, 2023

Panevėžio sporto centro ugdytiniai iš Utenoje vykusių vaikų ir jaunučių lengvosios atletikos varžybų „Aukštaitijos taurė 2023″ namo parvežė 31 medalį […]

25 gegužės, 2023

„Mažai Lietuvos istorikams ir visuomenei žinomas faktas yra tai, kad Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) gretose buvo ir lietuvių. Ukrainos istorikas […]

24 gegužės, 2023

2023 m. gegužės 23 d., antradienį, Krokuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Vilnius–Wilno–Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“. Šią […]

Atminimo lenta A. Sniadeckiui / ŠMSM nuotr.
24 gegužės, 2023

Šiandien Vilniuje atidengta atminimo lenta, skirta pirmojo Lietuvoje ir Lenkijoje chemijos vadovėlio autoriui, biochemijos pagrindų pasaulyje kūrėjui, medikui, publicistui, švietėjui, […]

Paminėtos Panevėžio išvadavimo iš bolševikų metinės
24 gegužės, 2023

Praėjusį sekmadienį pėsčiųjų žygiu paminėtos Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų būrio partizanų 74-osios žūties metinės. Įvykiui įprasminti Lietuvos šaulių sąjunga […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
22 gegužės, 2023

Gegužės 20 d. Utenos r. Užpalių seniūnijoje Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos proga vyko Lietuvos laisvės kovotojų žuvimo […]

19 gegužės, 2023

2023 m. gegužės antrajį šeštadienį, Utenoje, kaip ir kituose Lietuvos bei Europos miestuose vyko tarptautinis projektas „Europos muziejų naktis“. Duris […]

Seimo narys Audronius Ažubalis
18 gegužės, 2023

Seimas, minėdamas 1948 metų gegužės 22 dienos Sovietų Sąjungos okupacinio režimo vykdyto didžiausio XX amžiaus trėmimo Lietuvoje koduote „Pavasaris“ („Vesna“) […]

18 gegužės, 2023

2023 m. gegužės 13 d. Andrioniškyje vyko paskutinio partizaniškojo pavasario 70-mečio atminties renginys – Anykščių krašto partizanų bei jų palikuonių […]

16 gegužės, 2023

Lietuvos rašytojų sąjunga 2022 m. lapkričio 8 d. paskelbė architektūrinio-skulptūrinio objekto rašytojui Justinui Marcinkevičiui atminti ir skvero sutvarkymo darbų konkursą. […]

16 gegužės, 2023

2023 m. gegužės 12 d. Ignalinos krašto muziejuje ir Švenčionių rajono Nalšios muziejuje buvo pristatytas enciklopedinys leidinys Rezistencijos atlasas knyga – „Šiaurės […]

15 gegužės, 2023

Vilniaus universitete eksponuojama paroda – „Dievų miške: 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“ 2023 m.gegužės 9 d. VU bibliotekos […]

14 gegužės, 2023

Šeštadienį iškilmingai paminėtos Kalniškės mūšio metinės – prieš 78 metus vykusio vieno didžiausių ir garsiausių mūšių Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo istorijoje. […]

12 gegužės, 2023

2023 m. gegužės 10 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinio […]

Inesos Dumbravienės nuotr.
11 gegužės, 2023

Kasmet Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka suburia vaikus, jaunimą, mokyklų bendruomenes ir miesto gyventojus švęsti Europos dieną, kuri minima gegužės […]