9 kovo, 2023
Lolita Kaminskienė

Aukštaitijos turtai Utenos krašte. Siaurukas ir geležinkelio stotis Utenoje

Utenos siaurojo geležinkelio stotis, 2023 m.

Tęsiame pažintinės informacijos ciklą ,,Aukštaitijos turtai Utenos krašte“, skiriamą Aukštaitijos metams. Apie siauruką ir geležinkelio stotį Utenoje pasakoja Jūratė Brasiūnienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja.

Aukštaitijoje tiesiog siauruku vadinto siaurojo geležinkelio traukiniai Utenoje nebilda jau keturis dešimtmečius. Juos pakeitė pro buvusią geležinkelio stotį nutiestu magistraliniu keliu Vilnius–Utena skubantys automobiliai. Dabartyje šios magistralinės jungties su sostine modernizavimas – Lietuvos transporto aktualija. O 1825 m. Didžiojoje Britanijoje pradėjęs veikti pirmasis geležinkelis su garine trauka atvertė naują puslapį pasaulinėje transporto istorijoje – nuo tada geležinkelių transportą išplėtojo daugelis šalių.

Lietuvoje geležinkelis atsirado 1861 m., kai pagal carinės Rusijos vyriausybės 1851 m. priimtą nutarimą buvo nutiestas pirmasis plačiojo geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva ruožas Kaunas–Kybartai. XIX a. 7-ame dešimtmetyje carinės Rusijos vyriausybė susidomėjo ir siauruoju geležinkeliu. 1870 m. į Angliją buvo komandiruota grupė specialistų – norėta susipažinti su tokio geležinkelio tiesimo patirtimi. Lietuva tuo metu buvo Rusijos imperijos sudėtyje, todėl su jos struktūra buvo susijęs ir pirmasis mūsų šalyje siaurojo geležinkelio raidos etapas. Jo paskirtis buvo aptarnauti platųjį geležinkelį – gabenti vietinius krovinius, vežti keleivius. Siaurojo geležinkelio statybos techninės sąlygos buvo lengvesnės, tiesimo darbai pigesni, todėl kurti tokio transporto infrastruktūrą buvo racionalus sprendimas.

Aukštaitijoje siaurasis geležinkelis pradėtas tiesti 1891 m. 1895 m. pirmoji 750 mm pločio vėžės, 71 km ilgio siauruko atkarpa sujungė Sankt Peterburgo–Varšuvos plačiojo geležinkelio stotį Švenčionėliuose su Postavų miesteliu Baltarusijoje.

1897 m. pradėtas tiesti 144 km siauruko ruožas Švenčionėliai–Panevėžys, sujungęs kitas plačiojo geležinkelio atšakas. Šiame ruože buvo pastatyta siaurojo geležinkelio Utenos stotis: 1898 m. įrengtas 20 kub. m talpos mūrinis istorizmo stiliaus vandens bokštas, skirtas vandeniu aprūpinti garvežius ir tapęs pirmuoju arteziniu šuliniu apskrityje, o 1899 m. pastatytas vieno aukšto, mūrinis, vėlyvojo klasicizmo stiliaus stoties pastatas. Čia buvo įrengtas garvežių grąžos trikampis, nutiesta 14 kelių, iš kurių vienas jungė su Sankt Peterburgo–Varšuvos trakto Utenos pašto stotimi. Oficialus šio geležinkelio ruožo atidarymas įvyko 1901 m.

Siaurąjį geležinkelį Lietuvoje tiesė Rusijos privažiuojamųjų kelių akcinė bendrovė, o tiesimui vadovavo Utenos krašto dvarininkas – Saldutiškio dvaro savininkas, karo inžinierius, generolas Boleslovas Jaloveckis (1846–1918). B. Jaloveckis baigė Peterburgo karo akademiją ir domėjosi geležinkeliais, kaip pelningu strateginiu objektu. Jis suprojektavo ir du prabangius, ypatingai saugius caro traukinius. Tačiau 1888 m. vienas toks traukinys nuvažiavo nuo bėgių. Laimei, šis incidentas nevirto tragedija: keleiviai rimtai nenukentėjo, caro šeima atsipirko tik lengvais nubrozdinimais, o projektuotojas neužsitraukė caro rūstybės ir bausmės. Priešingai – B. Jaloveckis buvo apdovanotas ir įgijo teisę prisipirkti žemių aplink Saldutiškį.

Pasiteisino ir visas siaurojo geležinkelio projektas Lietuvoje. Šaltiniuose nurodoma, kad 1903 m. juo pervežta 65000 tonų krovinių ir 40632 keleiviai.

Antrasis siaurojo geležinkelio raidos etapas susijęs su Pirmuoju pasauliniu karu. 1916 m. Vokietijos kariuomenė nutiesė naujus 600 mm pločio ruožus, kuriuos planuojant buvo atsižvelgta į intensyviai eksploatuojamų miškų bei durpynų rajonus. Miško medžiaga tuo metu daugiausia buvo vežama į Vokietiją.

Siaurojo geležinkelio aukso amžiumi vadinamas trečiasis jo raidos etapas, apimantis 1920–1938 m. Tuo metu siaurasis geležinkelis buvo perorganizuotas ir plėtojamas pagal nepriklausomos Lietuvos ūkio poreikius. Prie šio transporto tinklo kūrimo daug prisidėjo valsčių savivaldybės, kurios buvo suinteresuotos naujų geležinkelio šakų tiesimu per jų teritorijas. 1935 m. siauruko centru tapo Panevėžys.

Pokario metais, kai nekursavo autobusai, siaurasis geležinkelis buvo pagrindinė susisiekimo priemonė. Teigiama, kad sovietmečiu per parą juo pravažiuodavo iki 24 traukinių. Tačiau su laiku siauruko reikšmė vis mažėjo, prasidėjo šio geležinkelio tinklo ardymo periodas.

1972 m. buvo nutraukti siaurojo geležinkelio ruožo Utena–Švenčionėliai reisai. Per trejus metus, panaudojant ir siauruko pylimus, iki Utenos nutiestas platusis geležinkelis, kuriuo pirmasis traukinys atvažiavo 1975 m. Siauruko traukinių eismas ruožu Utena–Anykščiai buvo panaikintas 1983 m., stotis Utenoje neteko reikšmės ir buvo uždaryta.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, išlikęs siaurasis geležinkelis funkcionavo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ bendroje veikloje. 1999 m. šiuo geležinkeliu buvo nutrauktas krovinių, 2001 m. – ir reguliarus keleivių vežimas, o vienintelis iki šiol veikiantis 68 km ilgio siauruko ruožas Panevėžys–Rubikiai naudojamas tik užsakomiesiems reisams.

Šių dienų sulaukę siaurojo geležinkelio objektai vertinami kaip išskirtinis kultūros paveldas, Aukštaitijos turtas, kurio dalelė išsaugota ir Utenoje.

Tai buvusi siaurojo geležinkelio Utenos stotis, savo lankytojams liudijanti apie sudėtingą šio krašto ir visos šalies istorijos laikotarpį. Čia, lyg praeities paveikslo šviesotamsoje, šviesą skleidžia XIX a. technologinė pažanga, lėmusi geležinkelio atsiradimą ir palengvinusi daugelio žmonių gyvenimus, tačiau tamsoje skendi labai skaudus XX a. trėmimų laikotarpis. 1940–1941 m. ir 1945–1953 m. iš Utenos rajono buvo ištremti, išvežti į lagerius daugiau kaip 3000 gyventojų.

Šiuo metu buvusios stoties pastate veikia Laisvės kovų muziejus – pagrindinius 1940–1965 m. istorinius įvykius atskleidžiantis Utenos kraštotyros muziejaus padalinys. Muziejaus ekspozicija parengta istorinių kontrastų principu, svarbiausius įvykius lyginant su gyvenimu už „geležinės uždangos“, įtaigiai ir jautriai perteikiant Laisvės kovų dvasią.

Apsilankykite, pajuskite, pažinkite!


29 vasario, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, tęsdamas darbo dienų ciklą regionuose, su komanda dirba Anykščių rajone. Šalies vadovas susitiko su […]

28 vasario, 2024

Dusetų K. Būgos bibliotekoje parodų netrūksta – čia randa vietos ne tik dusetiškiai ar Zarasų krašto, bet ir kitų rajonų […]

26 vasario, 2024

Vis dažniau atrandamas Molėtų kraštas kviečia kraštiečius sugrįžti, o miesto svečius pažinti Molėtus visomis prasmėmis: nuo laisvalaikio, pramogų iki istorijos, […]

25 vasario, 2024

Grupė parlamentarų siūlo Seimui priimti įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos karių […]

24 vasario, 2024

Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad anksčiau dėl piktnaudžiavimo teistam ir išteisintam buvusiam ilgamečiui Utenos miesto merui, socdemui Alvydui Katinui iš […]

23 vasario, 2024

Praėjusią savaitę sulaukusi sunerimusios vietos bendruomenės kreipimosi dėl prastėjančios Stelmužės ąžuolo būklės, kurią sukėlė netinkamai įrengtos atramos, Zarasų savivaldybė kreipėsi […]

21 vasario, 2024

Utenos rajono Vaikutėnų miestelio laisvalaikio centre įkurtuvės, atidaryta Odetos galerija. Drąsi svajonė turėti vietą, kurioje jauku kurti, gera susitikti, tapo […]

20 vasario, 2024

2024 m. Lietuvos valstybės atkūrimo diena Pagėgiuose pasitikta minint dar vieną svarbų įvykį – 2023 m. plačiai nuvilnijusias istorinio tautiškumo […]

20 vasario, 2024

Lietuvos jūrų muziejuje, bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, atidaryta ekspozicija ,,Niekada nepasiduok!“ apie kovinių narų atsiradimą Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Naujoji ekspozicija […]

18 vasario, 2024

Pasitinkant Vasario 16-ąją – Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus svetingai pakvietė į renginius, skirtus […]

16 vasario, 2024

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginiai penktadienį užbaigti sostinės centre sužibusiais laužais. Kaip ir kasmet, minint valstybės atkūrimo metines, šešiolika simbolinių […]

16 vasario, 2024

Penktadienį Lietuva mini 106-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Didžiuosiuose miestuose ir miesteliuose vyks Vasario 16-ajai skirti renginiai. Vilniuje šventinis minėjimas […]

16 vasario, 2024

Kad vaikai suprastų valstybinių švenčių svarbą, būtų pilietiški, augtų dori, vertinantys laisvę, svarbu atsakomybę prisiimti tėvams ir pedagogams, kurių rodomas […]

15 vasario, 2024

Minint Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Deklaracijos 75-ąsias metines, Seimas mano, kad  Lietuvoje vis dar yra išlikę totalitarinius režimus propaguojantys ženklai, […]

15 vasario, 2024

Druskininkuose nuverstas paminklas žydų geto kaliniams yra dar vienas antisemitinis išpuolis, sako Lietuvos žydų bendruomenė. Pasak pirmininkės Fainos Kukliansky, tokie […]

Birutė Nenėnienės nuotr.
13 vasario, 2024

Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus antrojo aukšto renginių salėje pasklido šviesa… Liejosi ji į širdis per Vilkaviškio vaikų muzikos mokyklos moksleivių […]

13 vasario, 2024

Startuoja pirmasis 2022–2030 m. Regionų plėtros programos lėšomis finansuojamas projektas. Vidaus reikalų ministerijoje Utenos r. savivaldybė ir Centrinė projektų valdymo […]

13 vasario, 2024

Kauno rotušė išgyvena vienus didžiausių pokyčių per visą savo istoriją. Pastato restauravimo ir pritaikymo muziejinei funkcijai darbai jau eina į […]

12 vasario, 2024

2024 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendiją nutarta skirti filosofui Laurynui Peluričiui. Tokį sprendimą priėmė pirmadienį posėdžiavusi Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija. […]

6 vasario, 2024

Vilniaus dailės akademijos Įvietinto meno ir scenografijos katedros vedėjui doc. Žydrūnui Mirinavičiui su alumnės Patricijos Vytytės pagalba pavyko atrasti 1974-ųjų […]