Bronis Ropė. Barbariški politiniai prioritetai

Valdantieji pandemijos įkarštyje jau spėjo sukurti darbo grupę, sprendžiančią, kurie buvusios valdžios alkoholio prekybos ribojimai bus atšaukti. Į darbo grupę nėra įtraukti ne tik ekspertai, bet ir nė vienas opozicijos atstovas. Siūloma panaikinti beveik visus buvusios valdžios įvestus alkoholio prekybos ribojimus: prailginti prekybos alkoholiu laiką, mažinti įsigijimo amžiaus ribą iki 18 metų, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai vyksta, nepaisant duomenų, kad ribojimai duoda prognozuotą rezultatą – aiškiai mažėja alkoholio sukelta žala žmonių sveikatai.

Taip pat siūloma atšaukti draudimą viešose vietose prekiauti alkoholiu, savivaldybėms paliekant teisę nuspręsti, kur ir kokiu metu tai galima daryti (tarsi karantino metu tai būtų vienas aktualiausių visuomenei klausimų). Pamenu, kai Ignalinos savivaldybės tarybos rinkimus laimėjusių socialdemokratų pirmas darbas buvo atšaukti prieš tai valstiečių įvestą alkoholio prekybos draudimą viešose vietose renginių metu. Tuomet dar nebuvo priimti nacionalinės valdžios ribojimai. Akivaizdu, kad savivaldybėse, kur verslo interesai valdžiai yra aukščiau žmonių sveikatos ir gerovės – visuomenės sveikatai palanki statistika nebus pakankamas argumentas išlaikyti blaivius, saugius, kultūringus renginius.

Ar atšaukti ribojimus reikalauja visuomenė? Na, man neteko girdėti, kad dėl to būtų rengiamos peticijos, renkami parašai, organizuojami mitingai prie Seimo ar kas nors panašaus… Akivaizdu, kad visuomenei tai nėra pirmo svarbumo klausimas. Priešingai, gaunu daug atsiliepimų tiek iš savo artimųjų, tiek iš rinkėjų, kad mažesnis alkoholio prieinamumas veikia teigiamai, kad valstiečių priimti sprendimai visuomenėje sukėlė diskusijas ir atskleidė galimybę į alkoholio vartojimo įpročius pažvelgti kitaip. Jau nieko nebestebina blaivios šventės ar atskirų žmonių sprendimas minėti progas su nealkoholinio gėrimo taure. Toks humoras, kaip „ir pas mus jau verygynas“, „vakarojam blaiviai, nes nespėjom nusipirkt“, „švenčiam sausai, nes Veryga neleido“ jau rodo ne žmonių priešiškumą, o tam tikrą pozityvų prisitaikymą, netgi pritarimą. Apie tai kalbama su šypsena.

Valdantieji netgi neketina sulaukti pradėto pasaulyje unikalaus tarptautinio tyrimo rezultatų, kuris vykdomas bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija, Kanados, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių mokslininkais. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti būtent 2016–2018 metais Lietuvoje įgyvendintų alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą ir investicijų grąžą. Tai būtų galimybė kitoms šalims pasimokyti, kaip greitai ir kiek daug alkoholio kontrolės politika gali paveikti mirtingumą ir gyvenimo trukmę. Projekto trukmė numatyta penkeriems metams, jį finansuoja JAV Nacionalinis piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas, projektui skirta beveik 2 mln. JAV dolerių.

Tad kas naująją valdžią spaudžia prioritetine tvarka priimti tokius nelogiškus sprendimus? Ar žinojimas, kad užsitęsusio karantino metu pradėjo augti stipraus alkoholio vartojimas? Gal dėl to valdantieji siūlo naikinti smulkiųjų aludarių apmokestinimą, taip paskatindami papildomai ir alaus suvartojimą? O atsirasiančią skylę biudžete užsimojo kamšyti naikindami lengvatą šildymui? Senjorai, neturėdami už ką šildytis, dar labiau prisukinės šilumą, o kad visai neužšaltų, jiems valžia parūpins pigesnės ir prieinamesnės „arielkos“? Žinoma, bet kokią alkoholio verslo įtaką valdantieji, kaip visada, neigia. Jų teigimu „šie pakeitimai galėtų sudaryti prielaidas saikingo vartojimo kultūrai Lietuvoje“. Supraskite, viskas tik į gerą. Sugrąžinta alkoholio reklama bus praktiškai socialinė akcija, skirta mokyti kultūringai ir saikingai vartoti alkoholį…

Kas įdomiausia, visa tai vyksta tuo pat metu, kai Europa pagaliau visuotinai ima pripažinti griežtesnės alkoholio kontrolės būtinybę vardan mūsų pačių – europiečių – gerovės. Sunku tuo patikėti, bet tai vyksta! Pagaliau Europos politikai atsispyrė alkoholio pramonės lobizmui ir imasi Europos mastu sekti pavyzdžiu, kurį parodė Lietuva, kai valstiečiai, nepaisant milžiniško lobizmo, alkoholio pramonės, žiniasklaidos, politinių oponentų spaudimo, patyčių ir kritikos, vis tik padarė drąsius sprendimus visuomenės sveikatos labui ir didele apimtimi sistemiškai pritaikė Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas dėl alkoholio prekybos ribojimų.

Neabejoju, kad Europos Sąjungos institucijose dažnai aptarinėtas ir girtas Lietuvos pavyzdys pastūmėjo šiuos klausimus kelti ir europiniu mastu. Visai neseniai Europos Komisija pristatė Europos kovos su vėžiu planą. Tai pagrindinis šios Komisijos pasirinktas sveikatos srities prioritetas. Planas grindžiamas naujomis technologijomis, moksliniais tyrimais ir inovacijomis.

Mano politinė grupė – Europos Parlamento Žaliųjų/ELA frakcija – ypač gerai vertina šiame Europos Komisijos plane numatytas tabako prevencijos ir alkoholio vartojimo mažinimo iniciatyvas. Įvyko neregėtas ir sunkiai įtikimas dalykas – Europos Komisija siūlo alkoholio etiketėse nurodyti ir ingredientų sudėtį, ir maistines savybes. Tai reiškia, kad vartotojas akivaizdžiai matys sveikatai žalingų kancerogeninių medžiagų sąrašą, ir, prognozuojama, tai turės įtakos alkoholio vartojimo mažėjimui.

Kai pirmą kartą kėliau šį klausimą Europos Parlamento Kovos su vėžiu komitete prieš keletą mėnesių, vyravo kalbos, kad tokia idėja ženklinti alkoholį etiketėmis apie žalingą poveikį sveikatai ir įtaką vėžiniams susirgimams, yra neįmanoma, nes alkoholio pramonė yra per daug stipri. Visi bandymai iki šiol buvo blokuoti. Džiaugiuosi, kad vis tik išlaikiau atkaklumą, nes ši Europos Komisija yra ypatingai stipriai nusiteikusi prevencijos srityje kovoti su žalingu tabako ir alkoholio vartojimu, kurie atsakingi už bemaž 30 proc. vėžinių susirgimų.

Ar tai bus pakankamai aiškus signalas ir dabartinei vyriausybei, kuri jau užsimojusi naikinti praėjusią kadenciją priimtus tabako ir alkoholio kontrolės sprendimus? Juk ribojimų atšaukimas  būtų barbariškas Lietuvos žingsnis atgal, po to, kai buvome vieni pirmųjų padarę tikrai efektyvius, inovatyvius sprendimus, parodę kryptį, kuria dabar pasiruošusi judėti visa Europa.

Kas mums belieka? Nors premjerė Ingrida Šimonytė tiems, kuriems nepatinka ši valdžia, linki kentėti iki 2024 m. ir tada išsirinkti tuos, kurie patiks, aš vis dėlto raginu taip ilgai nelaukti ir jau dabar reikalauti esamos valdžios, pavyzdžiui, kreipiantis elektroniniais laiškais, persvarstyti savo politinius prioritetus.

Užsk. Nr. BR-22