28 spalio, 2020
Gabija Bujokaitė

Deividas Norvilas: „Gyvenimo kokybė už miesto yra nepalyginamai aukštesnė“

Dabartinė situacija pasaulyje įnešė pokyčių ne tik į visuomenės, bet ir į asmeninį gyvenimą. Saugodami save ir kitus, atrandame daugiau alternatyvų dirbti nuotoliniu būdu, dar labiau vertiname artimųjų draugiją ir gamtos prieglobstį. Be to, šie metai suteikė galimybių iš naujo atrasti Lietuvą bei mažesnius, kiek primirštus jos regionus. Jie dažniausiai apdovanoja lėtesniu gyvenimo ritmu, kurio taip pasiilgstame nuolat skubančioje kasdienybėje.

Tuo įsitikinęs ir dainininkas Deividas Norvilas, sodybą Zarasų rajone įsigijęs dar prieš dešimtmetį: „Psichologinė savijauta gyvenant didmiestyje ir užmiestyje skiriasi kaip diena ir naktis. Būdamas sodyboje pasineriu į visišką ramybę. Net jaučiu, kaip atgaminu nervų ląsteles (juokiasi). Tikiu, kad mažesni regionai tikrai turi nemažą potencialą augti ir gerinti gyvenimo kokybę.“

Kaip ir kodėl nusprendėte įsigyti sodybą Zarasų rajone? Kuo šis kraštas pelnė Jūsų simpatijas?
Sodybos ieškojome jau kurį laiką, tačiau, gimus vaikui, viskas sustojo į vietas. Gyvenome bute pačiame Vilniaus centre, tad tikrai nenorėjau, kad mano vaikas augtų „ant asfalto“.

Su Zarasų kraštu manęs visiškai niekas nesieja, su juo neturiu ypatingo ryšio. Jame negyvena mūsų giminės, o ir į pačius Zarasus nuvažiuodavau tik tiek, kiek tekdavo koncertuoti. Mane tiesiog užbūrė gamta. Nuvykęs apžiūrėti sodybos, rinkausi iš kelių variantų. Mūsų išsirinktoje apėmė itin geras jausmas. Tuo jausmu labai pasitikėjau ir tikrai neprašoviau.

Sodybą Zarasuose įsigijote maždaug prieš dešimtmetį. Kaip per šį laikotarpį pakito Jūsų požiūris į mažesnius miestus?
Aš manau, kad Zarasai apskritai yra šiek tiek Dievo primirštas kampelis. Tačiau net neabejoju, kad tik laiko klausimas, kada jų populiarumas tiesiog sprogs, kaip įvyko su Druskininkais. Gal jis nebus tokio masto kaip Palangos, bet Zarasų rajono tikrai laukia šviesi ateitis.

Gal jau pastebite konkrečių pokyčių?
Zarasuose atsirado vandens sportas, pavyzdžiui, lenktynės ant vandens. Tai iškart sukėlė didelį sujudimą mieste: ėmė kurtis nauji restoranai, atsirado daugiau vietų nakvynei. Vienas paprastas dalykas labai pakeitė kraštą ir pasufleravo naujas galimybes pokyčiams.

Kaip Jūsų šeima leidžia laisvalaikį sodyboje?
Važinėjame keturračiais, vaikštome po mišką. Nors nesu žvejys, žiemą, jeigu yra ledo, kartą ar du per sezoną pažvejoju su draugu, pasisemiu gerų emocijų. Kai yra sniego, su vaikais sliuogiame rogėmis. Daugiau pramogų net ir sunku sugalvoti, nes gana ilgai užtrunka, kol užkūrename namus. Mėgaujamės čia tvyrančia ramybe.

Kaip būtų galima išnaudoti Zarasų krašto potencialą, siekiant pritraukti naujų žmonių?
Zarasai – ežerų kraštas, čia jų tyvuliuoja daugiau nei 300. Į šį pranašumą tikrai vertėtų atkreipti dėmesį. Mano supratimu, kiek įmanoma, reikėtų kurti vandens pramogas. Jos pastaruoju metu sulaukia daug dėmesio. Savivaldybė galėtų koncentruotis į jaunimą, kuris tai mėgsta ir gali sau leisti. Juk jiems atvykus reikia nakvynės, gero maisto.

Vertėtų nepamiršti ir Sartų šventės, kuri yra labai graži, tačiau priklausoma nuo klimato sąlygų. Kad šventė džiugintų kasmet, ją reikėtų planuoti, numatyti strategiją. Nors pastaraisiais metais sniego tikėtis sunku, tačiau gal kažkada ši šventė ir kitos pramogos nebus priklausomos nuo oro? Taip pat būtų smagu, jei atsirastų slidinėjimo trasos. Tokiomis veiklomis galima pritraukti žmones į regioną.

Ką patartumėte žmonėms, svarstantiems apie persikėlimą į mažesnį miestą? Kam nusiteikti?
Daug kas priklauso nuo buities. Staigus persikėlimas į namuką, kuris kūrenamas malkomis, kur, mūsų atveju, vanduo yra iš šulinio, o tualetas lauke, gali sutrikdyti. Juk tai jau XXI a. nebūdingi dalykai. Tačiau net ir tai turi žavesio. Jeigu ten gyvenčiau nuolat, be abejo, patogumas būtų svarbus ir jam sukurti reikėtų investicijos. Taigi besiruošiantiems persikelti į sodybą ar mažesnį miestą rekomenduoju susitvarkyti aplinką.

Gal svarstote visam laikui persikelti į sodybą, o vaikus leisti į mokyklą šalia jos?
Kažkur pasąmonėje slypi mintis, kad Vilniuje išsilavinimas yra geresnis. Nežinau, ar tai yra tiesa. Tuo netgi abejoju ir manau, kad maži miesteliai šiuo atžvilgiu tikrai turi pranašumo. Nors nežinau, kokio lygio vaikų mokymosi rezultatai yra mažesniuose miestuose, tačiau jie labai priklauso nuo pačių vaikų mokymosi ir, žinoma, tėvų. Jeigu vaikas nėra prižiūrimas, kad ir kur jis mokytųsi, rezultatai nedžiugins.

Svarstydami apie persikėlimą dvejojome: gal vaikai neturės progos pabūti su bendraamžiais? Tačiau vėliau supratome, kad leistume juos į mokyklas, būrelius, kuriuose jie tikrai praleistų nemažai laiko su kitais vaikais. Jei vežtume vaikus į mokyklą Utenoje, iki kurios nuvykti mums yra apie 35 km, laiko prasme užtruktume lygiai tiek pat, kiek veždami juos į mokyklas Vilniuje. Jame atstumas yra dvigubai trumpesnis, tačiau laiko sąnaudos tokios pačios. Vilniuje gyvenimo tempas yra greitas, kupinas streso. Aišku, jame daug galimybių, puikios įstaigos siekti išsilavinimo ir didesnis uždarbis. Turbūt tai į jį ir traukia. Bet gyvenimo kokybė už miesto yra nepalyginamai aukštesnė. Mano mintys šiuo klausimu dar nėra nusistovėjusios. Gyvenu ir kenčiu (juokiasi). Būtų įdomu turėti du gyvenimus ir pamatyti, kaip būtų vienu ar kitu atveju.

Kaip manote, ar didės žmonių noras gyventi toliau nuo miesto? Ar Vilnius taip ir liks traukos objektas?
Mano bendraamžiai jau vis drąsiau tolsta nuo miesto. Ir tos drąsos jiems labai linkiu. Vis dėlto pastebiu, kad dabar yra sodybų tuštėjimo metas. Gąsdina, kad iš Lietuvos liks tik 5–6 miestai. Pravažiuodamas matau tuščius miestelius ir kaimelius. Suprantu, kad jie tikrai nebebus taip apgyvendinti, kaip kažkada. Tačiau tikiu, kad jie visiškai neištuštės. Džiugu, kad nedidelių miestų potencialu augti tiki ir „Structum“. Jie jau septintus metus nacionaliniu mastu vykdo socialinį projektą „Išmanusis miestas, kuris padeda atnaujinti savivaldybių problemiškas teritorijas bei paversti jas tokiomis, kuriose norėtųsi kurti svajonių gyvenimą.

Manau, kad Vilnius apskritai yra vienas labiausiai apkrautų miestų. Bet turbūt tai yra visų sostinių bėda – traukia didesni pinigai. Daug uždirbame, bet tiek pat ir išleidžiame. Pavyzdžiui, vaikų būreliai tolimesniuose miestuose kainuoja gerokai mažiau. Žmonės, kurie gali sau leisti gyvenimą už miesto, jį ir renkasi. Mane prie Vilniaus pririšusios tik vaikų mokyklos. Daugiau niekas.

Žinau, kad yra žmonių, kurie tiesiog mėgsta miestą. Jiems patinka, kad viskas arti, jie mėgaujasi išėjimais į barą, naktinį klubą. Jiems to reikia ir pakanka. Tačiau jei žmogus tikrai myli gamtą, labai rekomenduoju kraustytis kuo toliau nuo miesto. Ypač jei galimybės leidžia nedirbti mieste. Jei galėčiau dirbti ir gyventi Zarasuose, tai būtų mano svajonių gyvenimas.


EP narys Bronis Ropė
15 balandžio, 2021

Kaip manote, ar visi Lietuvos žmonės turėtų gyventi Vilniuje? Esu įsitikinęs, kad tai nebūtų naudinga nei sostinei, nei kitiems Lietuvos […]

15 balandžio, 2021

Suaugusieji liaudies meno kūrėjai turi savo aukščiausią įvertinimą – Lietuvos nacionalinio kultūros centro teikiamą ,,Aukso vainiką“, o mokiniai nuo 2013 […]

14 balandžio, 2021

Balandžio  14-osios naktį, 01.49 val., buvo gautas pranešimas apie gaisrą gyvenamajame name Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, Budrių kaime. Atvykus ugniagesiams, […]

13 balandžio, 2021

Šį pavasarį Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai, kurie keliaus per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas […]

Giedrės Mičiūnienės nuotr.
8 balandžio, 2021

Visi žinome, kas yra Kolekcija. Tai surinktų daiktų, turinčių tų pačių požymių, visuma. Jas galime išvysti ne tik muziejuose, parodose, […]

30 kovo, 2021

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) paslaugų teikėjus kviečia dalyvauti rinkos konsultacijoje dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 […]

26 kovo, 2021

Visi šešiasdešimt Lietuvos merų praėjusį mėnesį kreipėsi į šalies Prezidentą, Seimo pirmininkę ir Ministrę pirmininkę dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimo. […]

Jolantos Bagdonavičienės nuotr.
23 kovo, 2021

Nors pavasaris eina pas mus neskubėdamas, mažais žingsneliais, tačiau jo ženklai gamtoje jau pastebimi. Zylutės sveikina mus jau pavasariška giesmele, […]

23 kovo, 2021

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) susitarimo dėl dvišalio bendradarbiavimo pasirašymo ceremonijoje. Susitarimą pirmadienį pasirašė […]

Signataras Puplauskas
18 kovo, 2021

Telšių kultūros centras Atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 31-ąjai sukakčiai paminėti parengė išskirtinį interviu su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru, Telšių miesto Garbės […]

Senasis vandens bokštas
17 kovo, 2021

Kovo 17 dieną savivaldybėje Ignalinos rajono savivaldybėje lankėsi AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai, su kuriais kalbėtasi apie Ignalinos geležinkelio stoties senojo […]

15 kovo, 2021

Trakų viešojoje bibliotekoje kovo mėnesį parengta kraštotyros paroda „Nepaisę lietuvių spaudos draudimo. Jurgis Bielinis ir Trakų krašto knygnešiai“, skirta Knygnešio […]

Seimo kanceliarijos nuotr.
15 kovo, 2021

Sukanka 112 metų, kai gimė generolas Jonas Žemaitis-Vytautas – vyriausiasis Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas. Pernai Seimo Nacionalinio saugumo ir […]

12 kovo, 2021

Kaip pasikeitė Lietuva nuo istorinių 1990-ųjų, kai Kovo 11-ąją naujai išrinkta Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos? Nemažai […]

Gydytojas pulkininkas Kazimieras Nasvytis Sibire
12 kovo, 2021

Noriu šiek tiek papasakoti apie didžią asmenybę, nusipelniusią Marcinkonių krašto žmonėms. Kovo 1-ąją sukako 125 metai, kai gimė Kazimieras Nasvytis […]

Kazys Misius Šilalės kraštiečių draugijos valdybos susibūrime 2014 metų gruodį / asmeninio archyvo nuotr.
12 kovo, 2021

2021-ieji paskelbti Archyvų metais – lygiai prieš 100 metų buvo įkurtas pirmasis LR valstybės archyvas. Nors dažniausiai archyvai yra istorikų […]

12 kovo, 2021

Beveik prieš metus, tuomet dvidešimtmečiui uteniškiui Domantui teko išgyventi inkstų transplantacijos operaciją, dėl kurios dabar jis vėl turi jėgų gyventi […]

10 kovo, 2021

Minint Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, prasminga pasidžiaugti gražiais darbais, iniciatyvomis ir idėjomis. Šventės išvakarėse Ignalinos rajono savivaldybėje Palūšės […]

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)
10 kovo, 2021

Nesenai prisiminėme 1918 m. vasario 16-ąją atkurtos Lietuvos valstybės sukaktį. Šiandien minime 1990 m. kovo 11-ąją nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos kelio […]

9 kovo, 2021

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido paskutinę knygą – vardyną, skirtą Lietuvos gyventojams, nukentėjusiems nuo Sovietų Sąjungos diktatoriaus […]