Derybos – ne tik mokslas, bet ir menas

„Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) kartu su Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesine sąjunga tęsia 2020 metų pradžioje pradėto projekto „Socialinis dialogas ir kolektyvinės sutartys Lietuvoje“ įgyvendinimą“, – pažymi šio projekto vadovė Ieva Andriulaitytė, kalbėdama rugsėjo 15–17 dienomis Palangoje vykusį seminarą, kuriame dalyvavo ir socialinių paslaugų srities darbdavių, ir profesinių sąjungų atstovai.

Ir teorija, ir praktika

Kaip parodė vykdant projektą atliktas tyrimas „Kolektyvinių sutarčių socialinių paslaugų srityje rengimo ir įgyvendinimo praktika savivaldybėse bei tobulinimo galimybės“, kolektyvinėms sutartims įgyvendinti trūksta darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimo,  pasitikėjimo ir informacijos. Tad rugsėjo mėnesį vykusiame seminare toms temoms ir buvo skiriamas didžiausias dėmesys.

Vilniaus universiteto doc. Dalia Bagdžiūnienė  paskaitoje „Derybų menas: teoriniai ir praktiniai aspektai“ su seminaro dalyviais aptarė derybų charakteristiką, elgesio derybose strategiją, pasitikėjimo reikšmę, derybų tipus ir jų elementus, nuolaidų darymo taisykles, erdvę, kurioje geriausia organizuoti derybas. Taip pat ji atkreipė dėmesį ir į derybų eigą, ir į sudėtingų situacijų valdymą.

„Mokslininkė pateikė ne tik mokslu pagrįstas  teorines žinias apie derybas, bet ir sudarė galimybes įgyti įgūdžių, dalyvaujant praktiniuose užsiėmimuose, – teigia LSA patarėja Audronė Vareikytė. – Kalbėdama apie derybas ji pažymėjo, kad jų vedimas – ne tik mokslas, bet ir menas. Derybų sėkmė priklauso ne tik nuo turimos informacijos, bet ir nuo dalyvaujančiųjų elgesio, netgi ir nuo sėdėjimo vietų derybose. Docentės vedami praktiniai užsiėmimai  išryškino ir aiškiai parodė, kaip turi vykti derybos, kad būtų pasiektas abipusiai naudingas susitarimas tarp darbdavių ir darbuotojų. Pademonstravo, kad derybos nėra įprastas ir savaime suprantamas procesas, kad tai yra veikla, kuriai reikalingos žinios ir įgūdžiai.“

„Man labai patiko docentės Dalios Bagdžiūnienės paskaita apie derybas. Įgytos žinios ir įgūdžiai bus naudingi ne tik derybose dėl kolektyvinės sutarties, bet ir sprendžiant kitus profesinėje veikloje iškylančius klausimus“, – atsiliepia  seminare dalyvavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus   Socialinės integracijos poskyrio vedėja Irena Kiselienė.

Seminaro dalyvių nuomones palaikantis Marijampolės socialinės pagalbos centro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Arūnas Gylys, kuriam, kaip jis teigia, yra tekę dalyvauti ne vieneriose derybose dėl kolektyvinės sutarties, tvirtina naudingų žinių pasisėmęs iš Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko paskaitos, kurioje jis pristatė ir aptarė pasirengimo deryboms praktinius aspektus, kolektyvinių sutarčių pasirašymo proceso eigą, etapus, kolektyvines sutartis reglamentuojančias teisės normas, kolektyvinių derybų šalių teises ir pareigas.

„Projekto tikslui pasiekti labai naudingi buvo Artūro Černiausko, turinčio ypač didelę derybų dėl kolektyvinių sutarčių patirtį, patarimai ir pastebėjimai apie derybų elementus, atnešančius sėkmę, ir dažniausias klaidas, kurios daromos per derybas“, – įsp9džiais pasidalija Audronė Vareikytė.

Svarbus – neformalus bendravimas

„Labai svarbu, kad be Vilniaus miesto  savivaldybės, projekte dalyvauja kolegos iš Marijampolės, Utenos, Trakų ir Rokiškio, tad labai naudingas buvo ir tarpusavio pabendravimas, apsikeitimas nuomonėmis ir patirtimis“, – dar vieną seminaro privalumą iškelia Irena Kiselienė.

Kaip pabrėžė LSA patarėja Audronė Vareikytė, programoje buvo tikslingai numatytas laikas darbdavių ir darbuotojų neformaliam bendravimui.

„Balandžio mėnesį vykusiame seminare projekto partneriai iš Norvegijos ypač akcentavo neformalaus bendravimo svarbą derybose dėl kolektyvinės sutarties, – sako patarėja. – Svarbu, kad seminaro metu buvo sudarytos galimybės neformaliai pabendrauti ir darbdavių, ir profsąjungų atstovams, suprasti kolektyvinių sutarčių naudą tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.“

„Jau daug metų pasirašome kolektyvines sutartis ir aiškiai matau, kad keičiasi administracijos ir profsąjungos santykiai. Administracija vis labiau įsiklauso į profsąjungos pageidavimus, nes vis labiau įsitikina, kad mes siekiame bendro tikslo – pasiekti kuo geresnių darbo rezultatų, o tam labai svarbu darbuotojams sudaryti geras darbo sąlygas“, – patirtimi pasidalija Arūnas Gylys.

„Šio seminaro vienas svarbiausių tikslų ir buvo stiprinti pasitikėjimą, suteikiant daugiau žinių ir įgūdžių tiek darbdavių, tiek profsąjungų atstovams“, – pažymi Audronė Vareikytė.

Tarptautiniame projekte dalyvauja penkios savivaldybės

Projektas „Socialinis dialogas ir kolektyvinės sutartys Lietuvoje“, finansuojamas Norway Grants 2014–2021 finansavimo mechanizmo lėšomis. LSA projektą įgyvendina su partneriais – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga ir Norvegijos vietos ir regionų valdžios asociacija (KS). Šiame projekte dalyvauja penkios atrinktos pilotinės  savivaldybės. Tai Utenos, Rokiškio, Trakų rajonų, Marijampolės ir Vilniaus miesto savivaldybių administracijos. Šios savivaldybės pakviestos dalyvauti neatsitiktinai – jose jau veikia profesinės sąjungos, tad projektu, kurio tikslas – sustiprinti socialinį dialogą ir skirtingų socialinio dialogo šalių bendradarbiavimą bei paskatinti savivaldybių administracijų įsitraukimą į socialinį dialogą socialinių paslaugų sektoriuje, siekiama išplėsti ir sustiprinti minėtose savivaldybėse prasidėjusį socialinį dialogą.

Socialinio dialogo idėja Lietuvoje dar tik pradedama plėtoti: pagal pagrindinius kiekybinius rodiklius Lietuva patenka tarp silpnai išvystytą socialinį dialogą turinčių šalių Europos Sąjungoje. Kitų šalių patirtis rodo, kad socialinį dialogą ypač svarbu plėtoti vietos lygmeniu, skatinant savivaldybių administracijų dalyvavimą kolektyvinėse derybose,  pasirašant sektorines bei teritorines kolektyvines sutartis.

Lapkričio mėnesį vyks baigiamoji projekto konferencija. Joje bus pristatyti projekto rezultatai ir įgyta patirtis, kuria bus pasidalijama su kitomis savivaldybėmis ir aptartos tolimesnės socialinio dialogo plėtojimo kryptys ir priemonės savivaldos lygmenyje.

Projektas remiama Norvegijos 2014–2021 m. finansinio mechanizmo programos „Socialinis dialogas-deramas darbas“ lėšomis.