DNB analitikai: Lietuvos ūkis aukštesnę pavarą įjungs kitais metais
Šiais metais Lietuvos ekonomika pajuto skaudžias išsikvėpusio eksporto pasekmes, tačiau spartesnio ūkio augimo jau galima tikėtis 2016-aisiais, prognozuoja DNB banko analitikai.
Pristatę Baltijos šalių ekonomikos perspektyvas, DNB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2 proc. Tačiau susiklosčius palankioms aplinkybėms užsienio rinkose, kitąmet ūkis jau turėtų didėti 3 procentais. Sparčiausiai iš Baltijos šalių šiemet augs Latvijos (2,8 proc.) ūkis, o Estijai prognozuojama 2 proc. ūkio plėtra.
„Šiemet Lietuvos ekonomika susidūrė su didžiausiais iššūkiais nuo krizės pabaigos 2009-aisiais. Tokiomis sąlygomis net ir nuosaikius pirmojo šių metų pusmečio rezultatus galima vertinti tik teigiamai. Ypač prastas buvo pirmasis šių metų pusmetis, nes būtent tuomet didžiausią smūgį patyrė Lietuvos eksportuotojai, tačiau antrąjį jau pastebimi spartesnio atsigavimo ženklai – pamažu gerėja verslo lūkesčiai, neslopstantį vartojimo apetitą iliustruoja sparti mažmeninės prekybos apyvartų plėtra. Tarp gerų naujienų yra mažėjantis nedarbo lygis, stabiliai kylantys atlyginimai ir gerėjantys vartotojų lūkesčiai“, – rezultatus apibendrino Jekaterina Rojaka, DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims.
– Vidaus vartojimas ir investicijos šiemet taps pagrindiniu ūkio augimo šaltiniu – mažmeninė prekyba antrąjį pusmetį didės apie 5 proc., panašios augimo tendencijos išliks ir 2016-aisiais. Tačiau siekiant išlaikyti spartų gyventojų perkamosios galios augimą, vis daugiau dėmesio teks skirti inovacijoms ir investicijų skatinimui. Kol kas Lietuva šiuo aspektu nuo kaimyninių šalių atsilieka.
– Vidutinė metinė defliacija šiemet Lietuvoje sieks 0,5 proc. – vartojimo kainų lygį smukdė gerokai atpigusios energijos išteklių kainos bei kritusios maisto produktų kainos. Tačiau jau kitąmet DNB analitikai prognozuoja nuosaikų 1,8 proc. infliacijos augimą.
– Nedarbo lygis šiais metais sumažės iki 9 proc., prognozuoja DNB analitikai. Tačiau įtampa darbo rinkoje išliks, nes darbingo amžiaus žmonių skaičius mažėja, o kai kurie ūkio sektoriai susiduria su darbuotojų trūkumu. Situaciją darbo rinkoje pagerintų ryžtinga švietimo sistemos reforma, kvalifikuotai darbo jėgai palankios mokestinės aplinkos kūrimas bei darbo rinkos liberalizavimas, įteisinantis lankstesnius darbo santykius.
