Draudikai skaičiuoja per Lietuvą praslinkusios audros padarytą žalą: jau viršijo 1 mln. eurų
„Lietuvos draudimo“ ekspertai skaičiuoja, kad po savaitgalio išlikę audringi orai pirmadienį gyventojų ir verslo įmonių turtui sukėlė dar daugiau žalos. Labiausiai nukentėjus Vakarų ir Šiaurės Lietuvos regionams, skaičiuojama, kad bendra patirta žala greičiausiai viršys 1 mln. eurų. Savo ruožtu draudimo bendrovė „Gjensidige“ šiuo metu yra rezervavusi 200 tūkst. eurų gamtos stichijos padarytai žalai atlyginti.
„Vakar dieną neabejotinai galima vadinti juoduoju pirmadieniu, nes savaitgalį siautusios gamtos jėgos grįžo su nauja jėga. Iki šiol yra gauta kone 1300 pranešimų apie patirtą žalą dėl gamtos stichijos šėlsmo, o žalai atlyginti jau yra rezervuota apie 750 tūkst. eurų“, − bendrovės pranešime sakė „Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.
„Gjensidige“ pranešime pastebima, kad dar ne visi nukentėję žmonės pranešė apie įvykius, todėl išmokų skaičius dar augs.
„Esame užregistravę arti 170 pranešimų apie nuostolius fizinių asmenų ir įmonių turtui bei automobiliams. (…) Nukentėjusieji kreipiasi iš visos Lietuvos, tačiau daugiausia pranešimų sulaukiame iš Vilniaus, Širvintų, Panevėžio, Joniškio, Pakruojo rajonų bei Klaipėdos miesto“, – pasakojo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
„Gjensidige“ duomenimis, šį sykį labiausiai pasidarbavo liūties vanduo, kruša ir vėjas. Žmonės kreipiasi dėl nuplėštos stogo dangos nuo namų bei ūkinės paskirties pastatų, kiemo statinių. Apgadinti namų fasadai bei jų apdailos detalės, taip pat užpilti pirmieji namų gyvenamųjų bei ūkinės paskirties pastatų aukštai.
Tuo metu BTA draudimo Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova sakė, kad taip pat stebi situaciją ir jau mato, jog šie ekstremalūs orų reiškiniai pridarė daug žalos turtui.
„Kol kas neturime šiomis dienomis gamtos išdaigų pridarytos žalos galutinio sąrašo, tačiau iki antradienio popietės žalų užregistravome 35 proc. daugiau nei įprastą dieną. Žalų išmokėjimui jau rezervavome 700 tūkst. eurų“, – sakė ji. Daugiausiai fiksuota KASKO, turto ir pasėlių žalų.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, daugiausiai nuostolių audra sukėlė gyventojų turtui ir transportui, tuo metu pranešimų apie verslo įmonių patirtus nuostolius gauta nepalyginti mažiau.
„Stiprus vėjas, kruša, užvirtę medžiai ir jų šakos gadino gyventojų stogų dangas, pastatų fasadus, šiltnamius bei automobilius. Dėl liūties buvo apsemti rūsiai ir kiemai, įvairios pagalbinės patalpos. Žaibo išlydžiai sugadino buitinius ir pastatus aptarnaujančius elektros prietaisus bei įrenginius“, − komentavo M. Norkus.
Pasak eksperto, vertinant gautų pranešimų apie žalą skaičių, panašu, kad daugiausia žalos audra ir kruša sukėlė Panevėžio miesto ir rajono gyventojams. Iš šio regiono gauta kone pusė visų pranešimų. Taip pat išsiskiria Vakarų Lietuvos regionas ir Joniškio rajonas, bei vidurio Lietuva – Ukmergės ir Širvintų rajonai
„Plati audros padarinių geografija rodo, kad prognozuoti, kuriame šalies mieste ar regione gamtos stichijos bus stipriausios, yra neįmanoma. Todėl meteorologams prognozuojant smarkius kritulius, audrą, būtina kaip įmanoma geriau pasirūpinti savo turtu, automobilių nepalikti po medžiais, atvirose erdvėse nepalikti kilnojamų daiktų“, − sakė M. Norkus.
Patyrusiems žalą gyventojams draudimo ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas, skubėti saugoti turtą, jei tai yra saugu ir nekelia grėsmės sveikatai ar gyvybei. Tuomet nufotografuoti patirtą žalą, sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.
