Duonos šventė jaunąją kartą supažindino su išskirtinėmis tradicijomis
Ketvirtadienį Zyplių dvaro vežiminėje įsikūrusiame Zanavykų muziejuje, jau 18-ąjį kartą vyko tradicinė edukacinė duonos šventė „Su savo duona visur rasi suolą“. Renginį organizavęs Zanavykų muziejaus kolektyvas prie kasmet vis didesnio dėmesio sulaukiančios šventės pakvietė prisijungti ir folkloro kolektyvus bei vietos verslininkus. Duonos šventės svečiai buvo supažindinti su duonos kepimo tradicijomis, istorinėmis detalėmis, turėjo galimybę išbandyti specialius įrenginius, dalyvavo žaidimuose bei prisiminė senuosius krašto papročius.
Duonos gamyba – ypatingas ritualas
Prie edukacinės šventės programos prisidėjo meno kolektyvai, bendruomenės aktyvas ir verslininkai, jaučiantys gyventojų poreikį artimiau susipažinti su krašto papročiais ir kultūra, tad renginyje dalijosi tradicinės zanavykiškos duonos gamybos paslaptimis. Mažmeninės prekybos tinklui UAB „Gulbelė” priklausančios „Gulbelės kepyklėlės” vadovė Violeta Lazdauskienė pasakoja, kad tradicinė zanavykiška duona kepama tik iš ruginių miltų. Pasak jos, būtent dėl gamybos technologijos, ši duona išsiskiria saldžiarūgščiu skoniu ir maloniu aromatu, o tam, kad ilgiau liktų minkšta yra kepama dideliais kepalais.
„Kasdienė zanavykiška duona skiriasi nuo proginės. Proginė duona kepama iš dvejopų – ruginių ir ruginių šveistinių miltų. Kepame ją mažesniais kepalais: apvalią su įspaudais arba stačiakampę, su ąžuolo lapais“, – detalėmis dalijasi V. Lazdauskienė.
Ji pasakoja, kad duonos gamyba „Gulbelės kepyklėlėje” nėra visiškai automatizuota – čia tiek duoną, tiek kitus kepinius darbuotojai dar neretai ruošia savo rankomis. Pasak V. Lazdauskienės, būtent taip saugomos senosios duonos kepimo tradicijos, kurias taip vertina kepyklėlės klientai.
„Siekiame, kad mūsų kepiniai būtų aukščiausios kokybės, todėl naudojame lietuviškas žaliavas: skaldytus grūdus, rupiai maltus ruginius miltus, sijotus ir pasijotus ruginius ir kvietinius miltus, sviestą, ruginį salyklą, kmynus, saulėgrąžas ir kitus skonį paryškinančius ingredientus“, – kalba V. Lazdauskienė.
Kepyklėlės vadovė priduria, kad pastaraisiais metais pastebima itin daug skirtingų duonos ingredientų variacijų. Kepėjai naudoja įvairias sėklas, daržoves ar vaisius, kurie paverčia duoną įmantriu patiekalu, nenutolstant nuo tradicinių lietuviškų duonos kepimo subtilybių.
Lietuviams svarbus kultūros paveldas
Duoną lydinčias tradicijas ir jos gamybos subtilybes atskleidžianti edukacinė šventė „Su savo duona visur rasi suolą“ kasmet sulaukia svečių iš skirtingų Lietuvos vietovių. Pagrindinio renginio organizatoriaus Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė pastebi, kad duonos istorija bei jos keliu ant valgomojo stalo domisi itin daug moksleivių ir mokytojų.
„Džiaugiamės, kad ši, beveik dvidešimtmetį vykstanti, edukacinė šventė kasmet sulaukia gausaus šalies akademinės bendruomenės dėmesio. Susipažinti su krašto kultūra ir duonos kepimo tradicijomis mokiniai bei pedagogai čia atvyksta iš įvairių šalies mokyklų. Svečiai gali dalyvauti rugiapjūtės parodomojoje programoje, javapjūtės talkų, pabaigtuvių pramoginėje dalyje, kurią lydi šokiai ir dainos, žaisti liaudiškus žaidimus ir taip įsitraukti į pažintinę veiklą aktualizuojant ir populiarinant Zanavykijos regiono kultūros paveldą“, – sako R. Vasaitienė.
Ji pasakoja, kad šventės metu Zyplių dvaro teritorijoje įrengti XX a. pradžioje naudoti grūdų apdirbimo padargai, kuriuos galėjo išbandyti ir patys šventės svečiai. Šia veikla itin domėjosi jaunoji karta, kuri dažnai nėra susipažinusi su grūdų kūlimu spragilais, malimu girnomis bei kitomis tradicinėmis duonos gamybos technikomis. Zanavykų muziejaus direktorė priduria, kad edukaciniame renginyje buvo demonstruojama ir šiuolaikinė, moderni technika – traktorius, kombainas.
„Siekiame, kad jaunimas pamatytų ir pajustų, koks iš tiesų sunkus kadaise buvo duonos kelias, kuo gyveno mūsų protėviai. Duonos šventės metu dalyviai stebi ir išbando grūdų kūlimą spragilais, grūdų valymą geldoje, arpavimą, malimą rankinėmis girnomis ir kitus grūdų paruošimo darbus. Taip pat susipažįsta su tradicinės duonos kepimo procesu bei specialiomis zanavykiškomis apeigomis – rugių vainiko parnešimu į namus“, – apie šventę kalba R. Vasaitienė.
R. Vasaitienės teigimu, dėl šalyje susiklosčiusios epidemiologinės situacijos šventės organizatoriai atsakingai žvelgė į visus saugumo reikalavimus ir užtikrino saugius atstumus tarp dalyvių bei suteikė galimybę dezinfekuoti rankas. Šventės organizatoriai džiaugiasi ir pačių dalyvių atsakingumu: svečiai dėvėjo medicinines kaukes, naudojosi dezinfekciniu skysčiu, laikėsi čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo.
