Dzūkų tarmės popietė bibliotekoje

Vasario 24 d. Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje vyko dzūkų tarmės popietė „Kap kalbėjo mūs dziedukai“, skirta Lietuvių kalbos dienoms ir Tarmių dienai paminėti.

Renginyje dalyvavo ypatingi svečiai: kultūros istorikė, etnomuzikologė, festivalio „Čiulba ulba“ sumanytoja ir organizatorė Eglė Kašėtienė bei multiinstrumentalistas, menininkas, muzikos instrumentų gamintojas ir dzūkodelikos pradininkas Rokas Kašėtas. Ši jauna šeima iš Krokšlio kaimo – tikri dzūkiškos kultūros puoselėtojai – nuoširdžiai bendravo su Varėnos „Ryto“ progimnazijos 4a klasės mokiniais ir mokytoja Aušrele Kauneckiene. Vyko dzūkiška skaitymo, kalbos istorijos, muzikos ir meilės savo kraštui pamoka.

Popietėje buvo aptarti bendrinės kalbos ir tarmių skirtumai, jų kilmė ir istorija. Vaikai sužinojo, kad bendrinė kalba buvo sukurta kalbininkų maždaug prieš 100 metų ir yra daugiau skirta rašytiniam žodžiui, o tarmės – senos, natūraliai susiformavusios skirtingose teritorijose. Mokiniai noriai dalijosi asmenine dzūkavimo patirtimi: dzūkiškai mokosi ruošdamiesi konkursams, pvz., „Tramtatuliui“,  tačiau tarmiškai bendrauja retai – nebent su seneliais, o su tėvais ir draugais kalba tik bendrine kalba. Mokykloje dzūkų tarmės niekas nemoko, o norint išmokti dzūkiškai, reikia nuolat girdėti aplink taip kalbant. Eglė, nors ir nesanti dzūkė, labai norėjo išmokti šios tarmės, perėmė ją bendraudama su kaimo žmonėmis ir dabar puikiai dzūkuoja. Rokas, iš prigimties dzūkas, nuo 12 metų gyveno sostinėje, kur greitai perėmė bendrinę kalbą. Tik suaugęs naujai atrado dzūkavimo grožį ir pradėjo kurti šiuolaikinę muziką dzūkiškai – dzūkodeliką. Renginio svečiai ragino mokinius drąsiai kalbėti dzūkiškai namuose ir su draugais. Tie, kurių aplinka nedzūkuoja, gali mokytis dzūkiškai iš knygų, pvz., iš neseniai dzūkų tarme išleistos knygos „Mažulis princas“. Kartu su vaikais Rokas ir Eglė dzūkiškai skaitė ištraukas iš šios knygos, aiškindamiesi nežinomus, pamirštus ar rečiau girdimus žodžius. Bibliotekininkės mokiniams buvo paruošusios dzūkiškų žodžių viktoriną, o Eglė ir Rokas – dzūkiškų dainų ir dovanų.