Audros padariniai: dalyje savivaldybių neveikia vandenvietės, Anykščiuose ugniagesiams degalų teko skolintis iš ūkininkų
Po šeštadienį praūžusios audros dalyje savivaldybių situacija išlieka sudėtinga. Daug gyventojų vis dar neturi elektros, kai kur neveikia vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrenginiai, sutrikęs mobilusis ryšys. Ne tik Kazlų Rūda, bet ir kitos savivaldybės gali skelbti ekstremaliąją situaciją.
Sutrikęs mobilusis ryšys, neveikiančios degalinės
Anykščių rajone situacija išlieka sudėtinga. Rajono meras Kęstutis Tubis teigė, kad pirmadienį be elektros buvo 9 755 vartotojai, o sekmadienio vakarą tokių buvo 10 870.
„Situacija yra bloga“, – Eltai sakė jis.
Pasak mero, dėl elektros tiekimo sutrikimų dalyje Anykščių rajono neveikia vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrenginiai. Sutrikęs ir mobilusis ryšys, todėl savivaldybei buvo sudėtinga susisiekti su seniūnais ir administracijos darbuotojais.
„Dėl elektros energijos sutrikimų nedirba kai kurių miestų arba kaimų valymo įrenginiai, yra sustoję. Dėl to gali būti skelbiama ir ekstremali situacija“, – teigė jis.
K. Tubio teigimu, problemų kilo ir dėl degalų – sekmadienį neveikė dalis degalinių, todėl ugniagesiams, šalinantiems audros padarinius, teko skolintis degalų iš ūkininkų. Savivaldybė taip pat pasirūpino generatoriumi vienai iš degalinių.
Anykščių rajono Ekstremaliųjų situacijų komisija pirmadienį spręs, ar yra pagrindas skelbti ekstremaliąją situaciją.
K. Tubis sukritikavo ESO pasirengimą tokio masto gedimams. Jo teigimu, anksčiau elektros tinklų bendrovė turėjo daugiau darbuotojų, transporto ir regioninių padalinių, o dabar labiau remiamasi rangovais.
„Turi būti daugiau komandų, turi būti daugiau inžinerinės tarnybos, elektrotechnikų, kurie esant tokiai situacijai gali šalinti padarinius“, – teigė Anykščių rajono meras.
Suvalkijoje – daugiausia rūpesčių dėl elektros ir vandens
Šakių rajone pirmadienį buvo fiksuoti 126 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros likę 5 835 klientai, Eltai teigė rajono meras Raimondas Januševičius.
Pasak jo, dėl elektros trūkumo dalis vandenviečių negali veikti, todėl savivaldybė stato generatorius, o prireikus gyventojams veža geriamojo vandens talpas.
„Jeigu nėra visų trijų fazių, varikliai, siurbliai nedirba ir negalime paleisti vandenvietės“, – aiškino R. Januševičius.
Meras taip pat teigė, kad savivaldybė rūpinasi atokiau gyvenančiais vienišais ir sveikatos problemų turinčiais gyventojais. Kol kas, jo vertinimu, ekstremaliosios situacijos skelbti nėra pagrindo.
Kazlų Rūdos savivaldybėje dėl audros padarinių pirmadienį jau paskelbta ekstremalioji situacija. Savivaldybės meras Mantas Varaška Eltai nurodė, kad elektros tiekimas vis dar neatkurtas maždaug 1,2 tūkst. vartotojų.
Vidurio Lietuvoje – taip pat tūkstančiai be elektros
Jonavos rajone, savivaldybės administracijos patarėjo ir parengties pareigūno Vytauto Kaminsko teigimu, pirmadienio ryto duomenimis, be elektros buvo daugiau kaip 8 tūkst. vartotojų, registruota apie 111 gedimų.
Didžiausiu rūpesčiu Jonavoje taip pat tapo vandens tiekimas – dėl elektros trūkumo dalis vandenviečių negali veikti. Savivaldybė organizuoja generatorių tiekimą vandens tiekėjams, kad būtų užtikrintas geriamojo vandens tiekimas kaimiškose seniūnijose ir gyvenvietėse.
Vis dėlto, V. Kaminsko teigimu, kol kas ekstremaliosios situacijos skelbti neplanuojama.
Prienų rajone pirmadienį buvo užregistruoti 172 elektros tiekimo sutrikimai, o daugiau kaip 3 tūkst. klientų vis dar neturėjo elektros, Eltai sakė rajono meras Alvydas Vaicekauskas.
Pasak jo, kai kur išvartyti elektros stulpai, nutraukti laidai, tačiau pastatų sugadinimų beveik nefiksuota. Savivaldybės tarnybos šalina medžius ir kitus padarinius, trukdančius eismui.
Ekstremaliosios situacijos Prienų rajone kol kas taip pat neplanuojama skelbti.
Utenos rajone – seniūnijų centruose sudaryta galimybė pasikrauti telefonus
Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Pauliaus Čyvo teigimu, pirmadienį be elektros buvo likę apie 4,3 tūkst. vartotojų, fiksuota apie 150 elektros tiekimo sutrikimų. Dėl elektros trūkumo sutriko ir dalies vandenviečių veikla, todėl savivaldybė pasitelkė generatorius, o kai kur gyventojams veža vandens talpas.
„Didžiausia problema yra elektros energijos tiekimas rajone. Seniūnijų centruose, ypač mažesnėse vietovėse, dar labai nemažai gyventojų neturi elektros energijos nuo šeštadienio vakaro“, – Eltai sakė P. Čyvas.
Savivaldybė taip pat rūpinasi atokiau gyvenančiais žmonėmis – seniūnijų centruose sudaryta galimybė pasikrauti telefonus, o socialiniai darbuotojai tikrina, ar gyventojams netrūksta pagalbos. Pirmadienį savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras spręs, ar dėl audros padarinių skelbti ekstremaliąją situaciją.
P. Čyvas taip pat teigė, kad savivaldybei trūksta tikslesnės informacijos iš ESO apie elektros tiekimo atkūrimo terminus, todėl sudėtingiau planuoti pagalbą ir generatorių naudojimą.
Dzūkijoje situacija gerėja – Varėnos seniūnijų keliai pravažiuojami
Tuo metu Varėnos rajono meras Algis Kašėta socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įrašu, kuriame pranešama, kad situacija Dzūkijoje gerėja – gyventojų, neturinčių elektros, skaičiai mažėja, visi vietos seniūnijų keliai – pravažiuojami.
Vis dėlto, skelbiama, kad, reaguojant į audros padarytus nuostolius savivaldybei, Varėnos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdis sušauktas ir pirmadienį.
„ESO informavo, kad elektros energijos tiekimas gyventojams nuosekliai atkuriamas, tačiau dalis vartotojų vis dar lieka be elektros. Šeštadienį Varėnos rajone buvo 2 070 atjungtų vartotojų, vakar – 1 375, o šiandien jų skaičius sumažėjo iki 291. Dėkojame ESO brigadoms už operatyvų ir intensyvų darbą atkuriant elektros energijos tiekimą“, – paskelbtame įraše rašo A. Kašėta.
„Po stipraus vėjo nemažai darbų teko atlikti ir šalinant nuvirtusius medžius bei vėjovartas. Šiuo metu visų Varėnos rajono seniūnijų keliai yra pravažiuojami“, – priduriama įraše.
Tauragėje padariniai – mažesni
Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas teigė, kad audros padariniai savivaldybėje, palyginti su kitomis Lietuvos vietovėmis, yra nedideli. Rajone suskaičiuota iki 20 nuvirtusių medžių, o pirmadienį be elektros buvo apie 400 ESO klientų.
„Pagrindinė problema yra elektros tiekimas“, – sakė D. Kaminskas.
Anot jo, nors išvirtusių medžių ir prikritusių šakų yra nemažai, papildomų išskirtinių resursų padariniams šalinti kol kas neprireikė.
Vilniaus rajone be elektros dar apie 7 tūkst. klientų
Vilniaus rajono savivaldybė ekstremaliosios situacijos kol kas skelbti neplanuoja. Savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Vansavičiaus teigimu, nors audros padariniai rajone buvo reikšmingi, situacija yra valdoma ir pastebimai gerėja.
Pirmadienio rytą Vilniaus rajone be elektros vis dar buvo apie 7 tūkst. klientų. Sutrikimai fiksuoti dalyje gyvenviečių, tarp jų – Skaidiškėse, kai kuriose Rudaminos gatvėse, Sužionyse ir Riešėje. Didžiausias po audros elektros neturinčių klientų skaičius rajone siekė apie 26 tūkst.
„Situacija pastebimai gerėja. Kai kuriose vietose šalinami sutrikimai 10 kV tinkle, o pašalinus sutrikimą tokioje linijoje elektros tiekimo atstatymas paliečia daug gyventojų. Tokių sutrikimų mažėja kas valandą“, – Eltai perduotame komentare cituojamas V. Vansavičius.
Jo teigimu, šalinant audros padarinius jos priešgaisrinės tarnybos pajėgos buvo padidintos 50 proc. – į pagalbą pasitelkti nuo budėjimo laisvi darbuotojai ir savanoriai. Prie ESO komandų taip pat prisijungė seniūnijų elektrikai, o seniūnijų darbuotojai nuo kelių šalina nuvirtusius medžius ir šakas.
Ypatingas dėmesys skiriamas namų ūkiams, kuriuose elektros tiekimas būtinas dėl svarbių priežasčių. Savivaldybės duomenimis, buvo gauta informacijos apie kelis tokius atvejus – su gyventojais susisiekta, jiems pristatyti generatoriai arba suteikta kita reikalinga pagalba.
Dėl elektros tiekimo sutrikimų problemų kilo ir aprūpinant dalį gyventojų vandeniu. Kartu su „Vilniaus vandenimis“ vanduo buvo pristatytas į Rastinėnus ir Skaidiškes, kur dėl elektros trūkumo jo negalėjo gauti individualių gręžinių naudotojai. Vandens talpos šiose vietovėse tebėra.
Savivaldybės komunalinės įmonės generatorius taip pat pajungė vandenvietėse ir kituose svarbiuose objektuose.
„Savivaldybės mero pavedimu sekmadienį iki 19 val. veikė visų seniūnijų administracinės patalpos. Gyventojai jose galėjo pasipildyti vandens atsargas, pasišildyti maistą, pasikrauti mobiliuosius telefonus ir kitus būtinus elektroninius įrenginius“, – sakė V. Vansavičius.
Pasak administracijos direktoriaus, savivaldybei tvarkytis su padariniais padėjo ir ankstesnė patirtis – prieš dvejus metus Vilniaus rajonas susidūrė su panašaus masto audra.
„Ši ankstesnė patirtis leido geriau pasirengti tokio pobūdžio situacijoms ir operatyviau organizuoti pagalbą gyventojams“, – pažymėjo V. Vansavičius.
Pasigedo didesnių pajėgumų
Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius sako, kad informacija apie šeštadienį praūžusios audros padarytą žalą savivaldybei tebėra renkama. Vis tik, kalbėdamas apie pirminius nuostolius, jis minėjo išvartytus medžius, nutrauktus elektros laidus bei vieną vėjo nuplėštą namo stogą.
„Savivaldybė veikia. Na, tiksliai žinosime vėliau – prašėme surinkti visą informaciją iš seniūnijų, kiek įmanoma tuo momentu, kas liečia gyvenamuosius namus, kapines, automobilius – bet kokią žalą, kuri buvo padaryta. Ir tada matysime bendrą vaizdą“, – Eltai kalbėjo A. Pocius.
Anot mero, ekstremalios situacijos savivaldybėje nebuvo – audra paliko keletą išvartytų medžių, lietus užtvindė dalį gatvių. Vis tik vienai gyventojai pasisekė mažiau – vėjo gūsiai nuplėšė namo stogą.
„Pavieniai medžiai, tai viena kita gatvelė (patvino – ELTA), tai kapinėse keli medžiai nuvirto“, – kalbėjo jis.
„Šiandien buvo pas mane gyventoja iš sodų, sakė, kad statosi namą – visą stogą nuplėšė. Bet vėlgi, yra niuansai – galbūt statybininkai kažkur kažko neužkalė – čia irgi pamoka ateičiai“, – pasakojo Panevėžio rajono savivaldybės meras.
Vis dėlto, A. Pociaus teigimu, savaitgalį siautusi audra atskleidė pasiruošimo spragų – Panevėžyje, anot jo, trūko specialiųjų tarnybų pajėgumų, dalis seniūnijų vadovų atostogavo – todėl reikiamos pagalbos nepavyko suteikti greičiau.
„Vėjas tai vėjas, bet, sakykime, ir komandų galėjo būti daugiau, dirbti budėjimo režimu, o ne atsitikus nelaimei bando kažkas kažko ieškoti ir remontuoti. Pamatėme tam tikrų niuansų. Va, ir mūsų kai kurie seniūnai, darbuotojai atostogauja, nėra kam vietoje padėti“,– kalbėjo meras.
„Tokioje situacijoje mes praktiškai šeštadienį turėjome sėdėti ir laukti, kas įvyks – antraip būtų buvę daug operatyviau“, – akcentavo A. Pocius.
Paliko tūkstančius gyventojų be elektros
Per šeštadienį kilusią audrą virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar 4 buvo sužeisti. Be elektros liko per 268 tūkst. gyventojų.
Naujausiais ESO duomenimis, elektros iki šiol neturi 129 tūkst. klientų, daugiausia Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus regionuose.
Kaip skelbė ELTA, po 2024-ųjų liepos pabaigoje praūžusios audros be elektros buvo likę apie 160 tūkst. klientų, o šiemet – apie 268 tūkst.
