Įsigaliojus DI aktui, ekspertai abejoja jo veiksmingumu: kontrolę sunkins užsienio platformos

Nuo rugpjūčio 2-osios Lietuvoje pradėti taikyti Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto (DI) akto skaidrumo reikalavimai, įpareigojantys tam tikrais atvejais žymėti DI sukurtą ar pakeistą turinį. Visgi ekspertai abejoja, ar naujos taisyklės bus veiksmingos, kai didžioji dalis tokiam turiniui kurti naudojamų įrankių ir jį platinančių platformų veikia už ES ribų.

Pasak Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininko Manto Martišiaus, viena pagrindinių problemų yra tai, kad pati ES didžiosios dalies DI įrankių nekontroliuoja. 

„ES nelabai kuria savo DI įrankių. Galime numatyti, pareikalauti, kad kažkas įgyvendintų, bet jeigu tie DI įrankiai yra už ES ribų, o absoliučiai daugumai jų tokiais yra, kyla klausimas, kaip vyks kontrolė“, – Eltai komentavo M. Martišius.

„Antra problema yra ta, kad DI turinys dažniausiai skleidžiamas socialiniuose tinkluose, o ES nevaldo nei DI įrankių, nei socialinių tinklų. Jeigu klaidinantis DI sukurtas turinys atsidurs žiniasklaidoje, mes žinosime, kur kreiptis, tačiau jeigu jis plis socialiniuose tinkluose iš netikrų paskyrų, galimybių pasibelsti ir skirti baudą praktiškai nėra. Tokiu atveju turime prašyti platformos valdytojų, kad jie informaciją pašalintų, o tai užtrunka“, – pridūrė jis. 

M. Martišius pastebėjo, jog DI įrankiais sukurtas turinys pasižymi itin aukštu įtikinamumu, todėl su giliosiomis klastotėmis (angl. deepfake) gali sklisti ir dezinformacinis turinys. Jo teigimu, DI technologijos sparčiai vystosi, todėl daugės ir jų sukuriamo turinio, kuris gali būti naudojamas dezinformacijai, manipuliacijoms ar apgavystėms. 

„Tos technologijos vystosi labai dideliais greičiais ir yra susijusios su dezinformacija, masiniu platinimu, su tam tikromis apgavystėmis. Turinio kuriama daug ir kiekvieną dieną jo bus vis daugiau ir daugiau. Tad stengtis inicijuoti pokytį būtina, bet kaip tai pavyks praktikoje, kyla daug klausimų“, – pabrėžė LRTK pirmininkas.

RRT pradeda priežiūrą

Tuo metu Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), kuriai Lietuvoje pavesta prižiūrėti DI turinio žymėjimo reikalavimų laikymąsi, nurodo, kad praktinis priežiūros įgyvendinimas dar tik pradedamas.  

„Apie skaidrumo reikalavimus buvo žinoma jau prieš dvejus metus, o RRT paskyrus rinkos priežiūros institucija, nedelsiant buvo pradėta ruoštis būsimam praktiniam rinkos priežiūros įgyvendinimui, bendradarbiaujama su Europos Komisija, aktyviai dalyvaujama darbo grupėse“, – teigiama RRT pateiktame atsakyme Eltai.

Tarnyba taip pat pažymėjo, kad šiai funkcijai skiria didelį dėmesį ir pakankamai žmogiškųjų išteklių, tačiau apie praktinius sunkumus kol kas kalbėti anksti, nes priežiūros įgyvendinimas tik pradedamas. 

RRT teigimu, šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas prevencijai, visuomenės ir verslo atstovų informavimui bei konsultavimui, o gavus informaciją apie galimą pažeidimą, būtų taikomi standartiniai rinkos priežiūros procesai ir pirmiausia siekiama problemą išspręsti nesiimant kraštutinių priemonių. 

„Visada akcentuojame, kad RRT veiklos tikslas nėra baudų skyrimas, tačiau vis tik būtina pabrėžti ir tai, kad nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi“, – nurodė tarnyba. 

Pagal DI aktą galima bauda už skaidrumo pareigų nevykdymą siekia iki 15 mln. eurų arba iki 3 proc. bendros pasaulinės įmonės metinės apyvartos. RRT pabrėžė, kad tai yra maksimali galima bauda, taikytina išskirtinėmis aplinkybėmis ir itin šiurkščiai nesilaikant skaidrumo įpareigojimų. 

„Numatomas baudų dydžių diferencijavimas vykdomas atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, veiklos vykdytojo pajamas, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kaip galima sankcija už mažareikšmį pažeidimą numatytas ir įspėjimas“, – paminėjo RRT. 

Tuo metu M. Martišius DI akto įsigaliojimą teigė vertinantis kaip pradinį etapą, nes technologijos ir jų naudojimo būdai, jo teigimu, toliau keisis. 

„Tai nėra finalas. Tai, apie ką mes dabar kalbame, po septynerių ar aštuonerių metų gali būti visiškai pasikeitusi situacija. Tai yra tik pradinė tarpinė stotelė“, – sakė M. Martišius. 

Internetinė žiniasklaida pasiruošė iš anksto

Savo ruožtu Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), pasak pirmininkės Linos Bušinskaitės, naujų reikalavimų laukė jau pasirengusi – dar 2025 metų pradžioje buvo parengtos rekomendacijos naujienų portalams dėl DI naudojimo redakcijų darbe. 

„Žymėjimas bus pateikiamas aiškiai ir vartotojui suprantamu būdu, o jo vieta priklausys nuo turinio formato. Tekstiniuose straipsniuose žyma rekomenduojama autoriaus informacijos vietoje, vaizduose prie iliustracijų ar jų aprašymuose, o vaizdo turinyje – grotuve, apraše arba titruose“, – Eltai sakė L. Bušinskaitė. 

Vis dėlto asociacijos pirmininkė pritaria, jog didesni iššūkiai Lietuvos interneto žiniasklaidai kyla dėl augančios pasaulinių platformų įtakos Lietuvoje, kurią, kaip minėjo ir M. Martišius, sukontroliuoti ES bus itin sudėtinga. Pašnekovės teigimu, Lietuva iki šiol nėra įsivedusi skaitmeninių paslaugų mokesčio, iš kurio surinktos lėšos galėtų būti nukreiptos į Medijų rėmimo fondą ir prisidėti prie tradicinės žiniasklaidos atsparumo. 

„Toks mokestis didžiosioms pasaulinėms milžinėms, kurios veiklą vykdo ir Lietuvoje, bet nemoka tokių mokesčių, kokius moka vietinė tradicinė žiniasklaida, leistų surinkti daugiau pinigų į valstybės biudžetą, o surinktas lėšas būtų galima nukreipti į Medijų rėmimo fondą, siekiant didinti tradicinės žiniasklaidos atsparumą“, – teigė L. Bušinskaitė. 

Nepaisant kylančių sunkumų, L. Bušinskaitės teigimu, IŽA nariai yra pasiruošę DI akto reikalavimų taikymui ir mato tai kaip galimybę. Pasak jos, skaidrumas yra viena svarbiausių pasitikėjimo profesionalia žiniasklaida sąlygų, todėl įpareigojimas žymėti DI pridės papildomos vertės.