Kultūros pasas plečiasi: nuo rugsėjo juo galės naudotis ir priešmokyklinukai
Nuo naujų mokslo metų Lietuvos mokinių laukia dar didesnis kultūrinių veiklų pasirinkimas. Į Kultūros paso paslaugų rinkinį įtrauktos 1 347 naujos edukacijos ir kitos kultūrinės veiklos, todėl bendras pasiūlymų skaičius jau viršija 5 800.
Svarbiausia šių metų naujovė – Kultūros pasu pirmą kartą galės naudotis ir priešmokyklinio amžiaus vaikai. Iki šiol programa buvo skirta mokyklinio amžiaus vaikams ir mokiniams.
Kultūros ministras Lukas Alsys teigia, kad galimybė kultūros pažinimą pradėti kuo anksčiau yra svarbi jauno žmogaus ugdymo dalis.
„Po vasaros atostogų į ugdymo įstaigas grįžtančių moksleivių ir priešmokyklinio amžiaus vaikų laukia ne tik įprastas pamokų ir užsiėmimų ritmas, bet ir platesnės kultūros pažinimo galimybės. Reikšmingas šių mokslo metų pokytis tas, kad Kultūros pasas pagaliau atviras ir priešmokyklinukams. Kultūrinė edukacija – tai vienas esminių įrankių, formuojančių atvirą, kūrybišką ir kritiškai mąstančią asmenybę“, – sako ministras.
Į programą pateko daugiau kaip tūkstantis naujų veiklų
Į Kultūros paso kvietimą teikti kultūrinių edukacijų pasiūlymus šiemet buvo pateiktos 1 876 paraiškos. Jas vertino Kultūros paso ekspertų komisija, didžiausią dėmesį skyrusi siūlomų veiklų turinio kokybei.
Vertinta, ar edukacijos skatina mokinių domėjimąsi kultūra, suteikia galimybę ją patirti ir prisideda prie kūrybiškumo bei kritinio mąstymo ugdymo.
Dėmesys skirtas ir kultūros prieinamumui. Ekspertai vertino, ar siūlomos paslaugos yra pritaikytos žmonėms, turintiems įvairių formų negalią.
Iš viso po vertinimo į Kultūros paso programą įtrauktos 1 347 naujos veiklos. Kartu su anksčiau pasiūlytų paslaugų rinkiniu mokytojai ir mokiniai dabar gali rinktis iš daugiau nei 5 800 kultūrinių pasiūlymų.
Priešmokyklinukams – atskiras kultūros veiklų pasirinkimas
Priešmokyklinio amžiaus vaikų įtraukimas į Kultūros paso programą šiemet tapo vienu svarbiausių pokyčių. Pirmą kartą buvo vertinamos specialiai šiai amžiaus grupei pritaikytos kultūrinės edukacijos.
Joms buvo pateiktos 645 paraiškos. Tai rodo, kad kultūros organizacijos ir edukatoriai mato poreikį kultūrinį ugdymą pradėti dar iki vaikui pradedant lankyti pirmąją klasę.
Jauniausi programos dalyviai galės susipažinti su įvairiomis kultūros sritimis jiems pritaikytu būdu – per patirtines edukacijas, kūrybines veiklas, muziejų, literatūros, muzikos, teatro, kino, etninės kultūros ir kitus užsiėmimus.
Kultūros pasas – jau beveik 380 tūkst. vaikų
Kultūros paso programa Lietuvoje pradėta įgyvendinti 2018 metais. Per šį laiką ji tapo viena pagrindinių priemonių, suteikiančių vaikams galimybę pažinti kultūrą nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos vietoje jie gyvena.
Šiuo metu programa pasiekia beveik 380 tūkst. paslaugų gavėjų. Joje galima rinktis įvairių sričių veiklas – nuo muziejų ir teatro iki muzikos, literatūros, kino, etninės kultūros, architektūros bei dizaino.
Šiemet Kultūros paso įgyvendinimui skirta beveik 5,2 mln. eurų – beveik 1,2 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais. Vienam vaikui per metus kultūrinei edukacijai skiriama iki 14 eurų.
Augantis veiklų skaičius reiškia, kad mokyklos ir darželiai gali rinktis ne tik tradicines kultūros edukacijas, bet ir ieškoti konkrečiai savo mokinių poreikiams tinkamų veiklų. Prie programos prisijungus priešmokyklinukams, kultūrinio ugdymo galimybės dabar tampa prieinamos dar platesnei vaikų grupei.
Kodėl tai svarbu?
Kultūros pasas nėra vien galimybė vaikams nemokamai ar valstybės finansuojamai apsilankyti kultūros renginyje. Edukacijos gali tapti mokymosi proceso dalimi, kai istorija, literatūra, menas ar etninė kultūra pažįstami ne tik skaitant vadovėlį, bet ir per tiesioginę patirtį.
Ypač svarbu, kad programa plečiama regionuose, kur kultūros įstaigų ir renginių pasirinkimas gali būti mažesnis nei didžiuosiuose miestuose. Tokiu būdu kultūros paslaugos tampa prieinamesnės skirtingose Lietuvos vietovėse gyvenantiems vaikams.
