„Lietuvaitė“ Kaišiadoryse sukėlė klausimą: ar šiuolaikinį meną būtina suprasti?
Kaišiadoryse šiuolaikinis menas tapo ne tik eksponatu, bet ir pokalbio priežastimi. Rugpjūčio 19 d. prie Kaišiadorių kultūros centro surengta diskusija „Lietuvaitė: kaip suprasti šiuolaikinį meną?“ atvėrė klausimą, kuris žiūrovams kyla ne vieną kartą susidūrus su šiuolaikine kūryba: ar meno kūrinį iš tiesų būtina suprasti, kad galėtume jį vertinti?
Diskusija tapo viena išskirtiniausių šių metų šiuolaikinio meno dienų „ARS MIX’26“ dalių. Festivalis Kaišiadoryse vyksta rugpjūčio 19–22 dienomis, o jo programoje šiemet susitinka skulptūra, instaliacijos, stiklo menas, kinas, šiuolaikinis cirkas, teatras, muzika ir edukacijos.
„Lietuvaitė“ – atspirties taškas pokalbiui
Pagrindiniu diskusijos objektu tapo menininko Martyno Gaubo skulptūra „Lietuvaitė“. Organizatoriai pasirinko ne vien abstrakčiai kalbėti apie šiuolaikinį meną, bet pradėti nuo konkretaus kūrinio, kurį galima pamatyti, interpretuoti ir vertinti.
Tokiu būdu meno kūrinys tapo savotišku tiltu tarp menininko ir žiūrovo. Juk vienam žmogui skulptūra gali pasirodyti įdomi ir provokuojanti, kitam – nesuprantama, trečiam ji gali sukelti visai kitokias asociacijas. Ir būtent tokios skirtingos reakcijos gali tapti prasmingo pokalbio pradžia.
Pirmą kartą „ARS MIX“ programoje surengta atvira diskusija buvo skirta ne tik meno profesionalams. Jos tikslas – paskatinti platesnį dialogą apie tai, kaip žmogus susiduria su šiuolaikiniu menu ir ką apskritai reiškia „suprasti“ meno kūrinį.
Diskusiją moderavo galerijos „Arka“ direktorė, menotyrininkė ir kuratorė Evelina Januškaitė. Joje dalyvavo pats skulptūros autorius Martynas Gaubas, meno vadybininkė Elena Prusakova, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė ir scenos menų prodiuserė Gintarė Masteikaitė, Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius bei Kaišiadorių kultūros centro direktorė Lina Brazionienė.
Ar meną galima suprasti savaip?
Klausimas „ar suprantu šį meno kūrinį?“ dažnai tampa pirmąja kliūtimi žiūrovui. Ypač tada, kai kūrinys neturi aiškios istorijos, atpažįstamo siužeto ar įprastos estetikos.
Tačiau šiuolaikinio meno paskirtis nebūtinai yra pateikti vieną teisingą atsakymą. Kūrinys gali kelti klausimą, provokuoti, erzinti, stebinti ar net priversti žiūrovą suabejoti savo pirmąja reakcija.
Todėl „Lietuvaitės“ atvejis įdomus tuo, kad skulptūra tampa ne galutiniu atsakymu, o pokalbio pradžia. Vienas žmogus joje gali ieškoti nacionalinio tapatumo ženklų, kitas – šiuolaikinės visuomenės atspindžio, trečias tiesiog vertinti formą ir medžiagiškumą. Visos šios reakcijos gali būti skirtingos, tačiau būtent tai ir kuria meno dialogą.
Šiuolaikinio meno dienų „ARS MIX’26“ organizatoriai būtent tokį santykį ir siekia skatinti – supažindinti auditoriją su skirtingomis šiuolaikinio meno formomis ir padėti geriau suprasti jų idėjas per tiesioginį susitikimą su kūrėjais bei refleksijas.
Kai šiuolaikinis menas išeina į miestą
„Lietuvaitės“ istorija neatsiejama nuo pačios „ARS MIX’26“ idėjos. Festivalio programa šiuolaikinį meną iš galerijų ir uždarų kultūros erdvių perkelia į miesto aplinką.
Kaišiadorių gyventojai ir svečiai festivalio metu gali susitikti su įvairiomis meno formomis: miesto parke ir kitose viešosiose erdvėse pristatomos instaliacijos, vyksta gatvės teatro bei šiuolaikinio cirko pasirodymai, rengiamos kūrybinės edukacijos, kino peržiūra ir koncertai.
Toks meno pateikimas keičia ir žiūrovo vaidmenį. Į galeriją žmogus dažniausiai ateina žinodamas, kad eis žiūrėti meno. Viešojoje erdvėje menas pats ateina pas žmogų. Jis gali būti pastebėtas einant į darbą, vaikštant parke ar tiesiog leidžiant laiką mieste.
Būtent todėl diskusija apie „Lietuvaitę“ tampa platesnio klausimo dalimi: ar šiuolaikinis menas turi būti patogus, aiškus ir iš karto suprantamas, ar jo vertė gali slypėti būtent gebėjime sukelti klausimus?
„ARS MIX’26“ kviečia ne tik žiūrėti
Šių metų festivalio programoje numatyta ne viena galimybė susitikti su šiuolaikiniu menu. Rugpjūčio 20 d. Kaišiadorių kultūros centre atidaryta Viktoro Dailidėno stiklo paroda ir surengta paskaita-edukacija apie Lietuvos vitražą. Tą pačią dieną vyko filmo „SIENA“ peržiūra ir susitikimas su kūrybine komanda, o miesto erdvėse pristatomas Irinos Peleckienės instaliacijų ciklas „Sąsajos“.
Rugpjūčio 21–22 dienomis festivalio lankytojų laukia šokio, teatro, šiuolaikinio cirko, muzikos ir edukacijų programa. Tarp renginių – „Ulna“ šokio trupės pasirodymas, Mesijaus koncertas, gatvės spektaklis „Semiramidės šokis“, „No Shoes“ ir „Teatrono“ pasirodymai bei baltiškos atmosferinės muzikos dueto „Tykumos“ koncertas.
Visi „ARS MIX’26“ renginiai yra nemokami. Festivalį organizuoja Kaišiadorių kultūros centras, projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kaišiadorių rajono savivaldybė. Lietuvos kultūros tarybos duomenimis, projektui skirta 10 tūkst. eurų.
