21 rugpjūčio, 2026

Prie Kidulių dvaro suspindo „Šviesos pėdas“ – istoriją į dabartį perkelianti Manto Maziliausko skulptūra

Prie Kidulių dvaro pristatyta nauja meninė dominantė – Lietuvos architekto, tapytojo, skulptoriaus ir instaliacijų kūrėjo Manto Maziliausko archiskulptūrinė instaliacija „Šviesos pėdas“. Devynių metrų aukščio kūrinys istorinio dvaro aplinkoje kalba apie laiką, gyvybę ir žmogaus santykį su praeitimi, o kartu tampa šiuolaikišku ženklu, kviečiančiu iš naujo pažvelgti į Kidulių dvaro istoriją.

Skulptūros muzikinis pristatymas prie Kidulių dvaro įvyko rugpjūčio 20-osios vakarą. Susitikimo metu lankytojai galėjo susipažinti su kūrinio autoriumi, išgirsti jo atsiradimo istoriją ir pamatyti, kaip šiuolaikinė meno forma įsilieja į istorinę dvaro aplinką.

Skulptūra gimė iš Kidulių dvaro istorijos

„Šviesos pėdas“ nėra atsitiktinai pasirinktas objektas istorinio dvaro teritorijai. Jo idėja susijusi su Kidulių dvaro praeitimi, ypač su laikotarpiu, kai čia buvo auginami ir apdorojami javai.

Dvaro teritorijoje iki šiol išlikę keturi didžiuliai kluonai, sudarantys uždarą kiemą. Vietos gyventojai juos vadina skundvariais. Kadaise juose buvo laikomos javų pėdos, o dvare veikė garo mašina, naudota dideliam grūdų kiekiui iškulti. Derlius vėliau buvo valomas ir džiovinamas svirne – špykerėje, o grūdai keliaudavo prekybos keliais Nemunu arba būdavo perdirbami vietoje.

Būtent ši praeitis tapo atspirties tašku ieškant šiuolaikinio simbolio, kuris galėtų pasakoti apie Kidulių dvarą šiandien.

Projektas „Paprūsės istorijos laiptais“ pradėtas dar 2025 metais, kai buvo minimi Paprūsės metai. Įvairiuose renginiuose tuomet apsilankė daug žmonių, o vilnietis menininkas Mantas Maziliauskas pasiūlė istorinei dvaro aplinkai sukurti šiuolaikinę skulptūrą. Taip gimė „Šviesos pėdas“.

Devyni metrai lengvumo ir judesio

Jurbarkietis menininkas ir menotyrininkas Mindaugas Pauliukas naująjį kūrinį apibūdino kaip unikalią kinetinę skulptūrą. Jo teigimu, ypatingą jos charakterį suteikia konstrukcija – maždaug devynių metrų aukščio archiskulptūrinė instaliacija sukurta iš vos 0,8–1 centimetro skersmens virbų.

Tokia konstrukcija kūriniui suteikia skaidrumo ir lengvumo. Skulptūra nėra statiškas objektas – ji juda, o tam tikromis akimirkomis gali ir skambėti. Judėjimas ir garsas tampa neatsiejama kūrinio dalimi, leidžiančia skulptūrą patirti ne tik akimis.

„Šviesos pėdas“ išreiškia gyvybės trapumą ir laiko praeinamumą. Plona, judanti ir šviesą praleidžianti struktūra primena, kad tai, kas atrodo tvirta ir pastovu, iš tiesų nuolat kinta.

Menas, kuris keičia istorinės vietos suvokimą

M. Maziliausko kūryboje architektūra, skulptūra, tapyba ir instaliacija dažnai susilieja į vieną visumą. Pats menininkas savo kūrybą apibūdina kaip skirtingų meno sričių sankirtą – jo kūrybos sritys apima architektūrą, tapybą, skulptūrą, instaliaciją ir poeziją.

Menininkas yra sukūręs ir daugiau su erdve bei šviesa susijusių objektų. 2024 metų pabaigoje Klaipėdos kruizinių laivų terminale buvo įrengta 25 metrų aukščio šviečianti jo meninė instaliacija „Pirmasis Bakenas. Šviesiam pLaukimui“.

M. Maziliausko kūryboje svarbi ir pati žiūrovo patirtis. Lietuvos švietimo muziejuje pristatydamas savo parodą „Mokykla“ menininkas buvo apibūdintas kaip kūrėjas, kurio objektai įtraukia žiūrovo žvilgsnį, kūną, judėjimą ir pojūčius.

Todėl „Šviesos pėdas“ Kiduliuose nėra tik dar viena skulptūra dvaro teritorijoje. Kūrinys keičia ir pačios vietos suvokimą – istoriniame kraštovaizdyje atsiranda šiuolaikinio meno ženklas, kuris leidžia į praeitį pažvelgti ne vien per išlikusius pastatus ar istorinius pasakojimus.

Modernus ženklas istoriniam Kidulių dvarui

Kidulių dvaras šiandien yra ne tik istorinis objektas, bet ir aktyvi kultūros erdvė. 2013 metais atgimę dvaro rūmai buvo sutvarkyti, juose įsikūrė biblioteka ir vietos bendruomenės veikloms pritaikytos erdvės. Čia rengiamos parodos, koncertai, paskaitos, teatro pasirodymai ir kiti kultūros renginiai.

„Šviesos pėdas“ šią veiklą papildo dar vienu sluoksniu – šiuolaikiniu menu.

Kūrinys tarsi sujungia kelis Kidulių istorijos laikotarpius. Kadaise dvaras buvo modernus savo laikmečiui: čia veikė garo mašina, buvo organizuojamas žemės ūkio produkcijos perdirbimas, o Nemunas buvo svarbi prekybos arterija. Šiandien istorinėje teritorijoje atsiranda kita modernumo forma – šiuolaikinė archiskulptūra.

Todėl „Šviesos pėdas“ gali būti suvokiamos ne tik kaip meno kūrinys, bet ir kaip simbolinis tiltas tarp praeities ir dabarties.

Projektas tęsis

Skulptūra įgyvendinta vykdant Šakių kultūros centro Gelgaudiškio padalinio projektą „Paprūsės istorijos laiptais“. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šakių rajono savivaldybė. Prie skulptūros įgyvendinimo taip pat prisidėjo privatūs rėmėjai, Kidulių seniūnija ir pavieniai projekto partneriai.

„Šviesos pėdas“ tampa dar vienu ženklu, kad istorinis paveldas nebūtinai turi būti suvokiamas tik kaip praeities išsaugojimas. Istorinės vietos gali būti gyvos, jose gali rastis naujų meno kūrinių, o praeities istorijos gali būti pasakojamos šiuolaikine kalba.

Kidulių dvaro aplinkoje devynių metrų aukščio, judanti ir šviesą praleidžianti M. Maziliausko skulptūra būtent tai ir daro – kviečia sustoti, pažvelgti į viršų ir pagalvoti apie laiką, kuris juda taip pat nepastebimai kaip pati skulptūra.

 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


21 rugpjūčio, 2026

2026 m. rugpjūčio 19 d. Kaune paminėtas Lietuvos laisvės kovotojo, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, inžinieriaus Klemenso Bruniaus (1906–1976) 120-asis […]

20 rugpjūčio, 2026

Kaišiadoryse šiuolaikinis menas tapo ne tik eksponatu, bet ir pokalbio priežastimi. Rugpjūčio 19 d. prie Kaišiadorių kultūros centro surengta diskusija […]

20 rugpjūčio, 2026

Vilnius pirmą kartą skyrė miesto stipendijas kultūros ir meno kūrėjams. Pirmajam konkursui buvo numatyta 50 tūkst. eurų, tačiau susidomėjimas nauja […]

Loretos Gedeikienės nuotr.
20 rugpjūčio, 2026

Rugpjūčio 19 d. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje pristatytas naujas reprezentacinis leidinys „Žemaitija paženklintos asmenybės“. Jo sutiktuves surengė Žemaičių dailės […]

Antanas ir Silvija Bielskiai Šv. Roko atlaiduose / Asmeninio albumo nuotr.
20 rugpjūčio, 2026

Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje Semeliškėse, seniausiame Elektrėnų savivaldybės miestelyje, šie metai  – jubiliejiniai: jis mini 750 metų jubiliejų, Semeliškių Šv. […]

19 rugpjūčio, 2026

Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose pradėta Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ socialinė kampanija „Skirk laiko – pamatysi žmogų“. Autobusų stotelėse, vitrinose, […]

18 rugpjūčio, 2026

Palangos vasaros skaitykla šiemet mini 60 metų sukaktį. Šia proga pristatytas architektūros istorikės prof. dr. Marijos Drėmaitės sudarytas leidinys-tyrimas „Vasaros […]

18 rugpjūčio, 2026

Šiauliuose prasidėjo savaitė, skirta šiuolaikiniam menui, kūrybai ir Baltijos šalių menininkų bendrystei. Rugpjūčio 17 d. Šiaulių kultūros centro galerijoje „Laiptai“ […]

18 rugpjūčio, 2026

Kartais užtenka vieno kvapo, vieno balso ar seniai matyto veido, kad laikas akimirkai sustotų. Tą vakarą Zarasų rajono savivaldybės viešojoje […]

14 rugpjūčio, 2026

Artėjant Žolinei, Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedros šventorius vėl pasipuošė spalvingais augalų raštais. Iš įvairiaspalvių žiedų, lapų, javų varpų, […]

13 rugpjūčio, 2026

Lankytojus vėl kviečia vienas svarbiausių Anykščių krašto kultūros paveldo objektų – Antano Baranausko klėtelė. Po atnaujinimo darbų lankytojams duris atvėrė […]

13 rugpjūčio, 2026

Iš tolo kiekvieną praeivį Lazdynuose jau kelias dienas akylai stebi nauja rajono gyventoja – ant Architektų g. 59 namo stogo […]

13 rugpjūčio, 2026

Ne visi turi vienodas galimybes pasiekti informaciją, mokytis ar naudotis kultūros ištekliais. Jaunimas su negalia, skaitmeninę atskirtį patiriančios bendruomenės ir […]

12 rugpjūčio, 2026

Vilkaviškio miesto centre pristatytas naujas gatvės meno kūrinys, papuošęs buvusio pašto pastato sieną J. Basanavičiaus aikštėje. Didelio formato piešinyje šiuolaikine […]

10 rugpjūčio, 2026

Panevėžio Laisvės aikštė šią vasarą vėl suspindo balta spalva. Į Baltą vakarienę susirinkę panevėžiečiai atsinešė ne tik baltus drabužių akcentus, […]

7 rugpjūčio, 2026

Šią vasarą Žemaičių muziejus „Alka“ penktąjį kartą pakvietė susitikti vasaros nuotykiams dienos stovykloje, tapusia ne tik smagia pramoga, bet ir […]

6 rugpjūčio, 2026

Išrinktos penkios 2027 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Šis vardas suteiktas Židikams (Mažeikių r.), Alvitui (Vilkaviškio r.), Nedzingei (Varėnos r.), […]

4 rugpjūčio, 2026

Rugpjūčio 1 dieną Raseinių rajone, Ariogaloje, vaizdingame Dubysos slėnyje, įvyko jau 36-asis Lietuvos politinių kalinių, tremtinių, laisvės kovų dalyvių ir […]

Parodos atidarymas, kalba A. Daukša, R. Survilaitės nuotr.
4 rugpjūčio, 2026

Ar girdėjote, kaip skamba „Knygnešių himnas“? Ar teko giedoti žodžius: „Ogi jūs ką šiandien darot, gimtą kalbą laukan varot…“? Kai […]

3 rugpjūčio, 2026

Tarptautinės romų genocido dienos proga Panerių memoriale Vilniuje pirmadienį pagerbtos Antrojo pasaulinio karo metais nužudytų romų aukos. Minėjimo metu vyko […]

Regionų naujienos