Prie Kidulių dvaro suspindo „Šviesos pėdas“ – istoriją į dabartį perkelianti Manto Maziliausko skulptūra
Prie Kidulių dvaro pristatyta nauja meninė dominantė – Lietuvos architekto, tapytojo, skulptoriaus ir instaliacijų kūrėjo Manto Maziliausko archiskulptūrinė instaliacija „Šviesos pėdas“. Devynių metrų aukščio kūrinys istorinio dvaro aplinkoje kalba apie laiką, gyvybę ir žmogaus santykį su praeitimi, o kartu tampa šiuolaikišku ženklu, kviečiančiu iš naujo pažvelgti į Kidulių dvaro istoriją.
Skulptūros muzikinis pristatymas prie Kidulių dvaro įvyko rugpjūčio 20-osios vakarą. Susitikimo metu lankytojai galėjo susipažinti su kūrinio autoriumi, išgirsti jo atsiradimo istoriją ir pamatyti, kaip šiuolaikinė meno forma įsilieja į istorinę dvaro aplinką.
Skulptūra gimė iš Kidulių dvaro istorijos
„Šviesos pėdas“ nėra atsitiktinai pasirinktas objektas istorinio dvaro teritorijai. Jo idėja susijusi su Kidulių dvaro praeitimi, ypač su laikotarpiu, kai čia buvo auginami ir apdorojami javai.
Dvaro teritorijoje iki šiol išlikę keturi didžiuliai kluonai, sudarantys uždarą kiemą. Vietos gyventojai juos vadina skundvariais. Kadaise juose buvo laikomos javų pėdos, o dvare veikė garo mašina, naudota dideliam grūdų kiekiui iškulti. Derlius vėliau buvo valomas ir džiovinamas svirne – špykerėje, o grūdai keliaudavo prekybos keliais Nemunu arba būdavo perdirbami vietoje.
Būtent ši praeitis tapo atspirties tašku ieškant šiuolaikinio simbolio, kuris galėtų pasakoti apie Kidulių dvarą šiandien.
Projektas „Paprūsės istorijos laiptais“ pradėtas dar 2025 metais, kai buvo minimi Paprūsės metai. Įvairiuose renginiuose tuomet apsilankė daug žmonių, o vilnietis menininkas Mantas Maziliauskas pasiūlė istorinei dvaro aplinkai sukurti šiuolaikinę skulptūrą. Taip gimė „Šviesos pėdas“.
Devyni metrai lengvumo ir judesio
Jurbarkietis menininkas ir menotyrininkas Mindaugas Pauliukas naująjį kūrinį apibūdino kaip unikalią kinetinę skulptūrą. Jo teigimu, ypatingą jos charakterį suteikia konstrukcija – maždaug devynių metrų aukščio archiskulptūrinė instaliacija sukurta iš vos 0,8–1 centimetro skersmens virbų.
Tokia konstrukcija kūriniui suteikia skaidrumo ir lengvumo. Skulptūra nėra statiškas objektas – ji juda, o tam tikromis akimirkomis gali ir skambėti. Judėjimas ir garsas tampa neatsiejama kūrinio dalimi, leidžiančia skulptūrą patirti ne tik akimis.
„Šviesos pėdas“ išreiškia gyvybės trapumą ir laiko praeinamumą. Plona, judanti ir šviesą praleidžianti struktūra primena, kad tai, kas atrodo tvirta ir pastovu, iš tiesų nuolat kinta.
Menas, kuris keičia istorinės vietos suvokimą
M. Maziliausko kūryboje architektūra, skulptūra, tapyba ir instaliacija dažnai susilieja į vieną visumą. Pats menininkas savo kūrybą apibūdina kaip skirtingų meno sričių sankirtą – jo kūrybos sritys apima architektūrą, tapybą, skulptūrą, instaliaciją ir poeziją.
Menininkas yra sukūręs ir daugiau su erdve bei šviesa susijusių objektų. 2024 metų pabaigoje Klaipėdos kruizinių laivų terminale buvo įrengta 25 metrų aukščio šviečianti jo meninė instaliacija „Pirmasis Bakenas. Šviesiam pLaukimui“.
M. Maziliausko kūryboje svarbi ir pati žiūrovo patirtis. Lietuvos švietimo muziejuje pristatydamas savo parodą „Mokykla“ menininkas buvo apibūdintas kaip kūrėjas, kurio objektai įtraukia žiūrovo žvilgsnį, kūną, judėjimą ir pojūčius.
Todėl „Šviesos pėdas“ Kiduliuose nėra tik dar viena skulptūra dvaro teritorijoje. Kūrinys keičia ir pačios vietos suvokimą – istoriniame kraštovaizdyje atsiranda šiuolaikinio meno ženklas, kuris leidžia į praeitį pažvelgti ne vien per išlikusius pastatus ar istorinius pasakojimus.
Modernus ženklas istoriniam Kidulių dvarui
Kidulių dvaras šiandien yra ne tik istorinis objektas, bet ir aktyvi kultūros erdvė. 2013 metais atgimę dvaro rūmai buvo sutvarkyti, juose įsikūrė biblioteka ir vietos bendruomenės veikloms pritaikytos erdvės. Čia rengiamos parodos, koncertai, paskaitos, teatro pasirodymai ir kiti kultūros renginiai.
„Šviesos pėdas“ šią veiklą papildo dar vienu sluoksniu – šiuolaikiniu menu.
Kūrinys tarsi sujungia kelis Kidulių istorijos laikotarpius. Kadaise dvaras buvo modernus savo laikmečiui: čia veikė garo mašina, buvo organizuojamas žemės ūkio produkcijos perdirbimas, o Nemunas buvo svarbi prekybos arterija. Šiandien istorinėje teritorijoje atsiranda kita modernumo forma – šiuolaikinė archiskulptūra.
Todėl „Šviesos pėdas“ gali būti suvokiamos ne tik kaip meno kūrinys, bet ir kaip simbolinis tiltas tarp praeities ir dabarties.
Projektas tęsis
Skulptūra įgyvendinta vykdant Šakių kultūros centro Gelgaudiškio padalinio projektą „Paprūsės istorijos laiptais“. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šakių rajono savivaldybė. Prie skulptūros įgyvendinimo taip pat prisidėjo privatūs rėmėjai, Kidulių seniūnija ir pavieniai projekto partneriai.
„Šviesos pėdas“ tampa dar vienu ženklu, kad istorinis paveldas nebūtinai turi būti suvokiamas tik kaip praeities išsaugojimas. Istorinės vietos gali būti gyvos, jose gali rastis naujų meno kūrinių, o praeities istorijos gali būti pasakojamos šiuolaikine kalba.
Kidulių dvaro aplinkoje devynių metrų aukščio, judanti ir šviesą praleidžianti M. Maziliausko skulptūra būtent tai ir daro – kviečia sustoti, pažvelgti į viršų ir pagalvoti apie laiką, kuris juda taip pat nepastebimai kaip pati skulptūra.
