Ariogaloje vykęs tremtinių ir politinių kalinių sąskrydis priminė: laisvė nėra duotybė
Rugpjūčio 1 dieną Raseinių rajone, Ariogaloje, vaizdingame Dubysos slėnyje, įvyko jau 36-asis Lietuvos politinių kalinių, tremtinių, laisvės kovų dalyvių ir jų artimųjų sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Tradicinis renginys kasmet suburia žmones, kuriems svarbi istorinė atmintis, Lietuvos laisvė ir pagarba už ją kovojusiems bei kentėjusiems.
Sąskrydis prasidėjo iškilminga dalyvių eisena į Dubysos slėnį, kur vyko Lietuvos valstybės ir organizacijų vėliavų pakėlimo ceremonija. Vėliau Kauno vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas kartu su Kauno arkivyskupu emeritu, kardinolu Sigitu Tamkevičiumi SJ bei kitais kunigais aukojo šv. Mišias už tremtinius, politinius kalinius ir laisvės kovotojus.
Iškilmingos ceremonijos metu buvo įžiebtas sąskrydžio aukuras, nuaidėjo pagarbos salvės Lietuvai, tremtiniams, politiniams kaliniams ir partizanams. Šie simboliniai akcentai priminė sudėtingą Lietuvos istoriją ir žmonių pasiaukojimą siekiant valstybės laisvės.
Į renginio dalyvius kreipėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Sveikinime pabrėžta, kad šiandienos Europa vėl susiduria su agresija ir jėgos naudojimu prieš laisvas valstybes, todėl tremtinių ir politinių kalinių patirtis tampa dar aktualesnė. Prezidentas akcentavo, jog laisvė nėra savaime suprantama – ją būtina saugoti, ginti ir perduoti ateities kartoms, o tam reikalinga visuomenės vienybė ir atsakomybė.
Sąskrydžio dalyvius taip pat sveikino Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, Raseinių rajono meras, politinių kalinių ir tremtinių organizacijų atstovai iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos vadovai, kiti garbūs svečiai.
Šių metų sąskrydyje priimtos dvi rezoliucijos. Vienoje jų Rusija raginama nedelsiant nutraukti karą Ukrainoje, o Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos – didinti paramą Ukrainos žmonėms ir jų kovai už laisvę. Antrojoje rezoliucijoje Lietuvos valdžios institucijų prašoma tremtinių valstybines pensijas susieti su minimalia mėnesine alga.
Renginio kultūrinėje programoje koncertavo jungtinis tremtinių choras, dainininkas Edmundas Kučinskas ir ansamblis „Šlamutis“. Dalyviai taip pat galėjo aplankyti parodą „Balys Gajauskas – žmogaus epocha: pirmąjį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovą prisimenant“, susipažinti su naujausiais organizacijos leidiniais, apsilankyti partizanų stovyklos rekonstrukcijoje bei pažiūrėti dokumentinę apybraižą „Balys Gajauskas – neprarastas laikas“. Veikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos leidinių knygynėliai.
Šių metų sąskrydžiui ypatingą prasmę suteikė tai, kad 2026-aisiais Lietuvoje minimos 85-osios pirmųjų masinių sovietinių trėmimų metinės. Daugeliui tremtinių ir jų šeimų Sibire patirti išgyvenimai – šaltis, badas, priverstinis darbas ir artimųjų netektys – tebėra gyva asmeninės ir tautinės istorijos dalis.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinės okupacijos metais represijas patyrė apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų, o apie 70 tūkst. jų neteko gyvybės. Šie skaičiai primena okupacinio režimo mastą ir kainą, kurią Lietuva sumokėjo už savo laisvę.
Per daugiau kaip tris dešimtmečius sąskrydis „Su Lietuva širdy“ tapo viena svarbiausių Lietuvos istorinės atminties puoselėjimo tradicijų. Jis suburia skirtingų kartų žmones, skatina pilietiškumą, pagarbą valstybės gynėjams ir primena, kad laisvė nėra savaime suprantama – ją būtina saugoti kasdien.
Regionų naujienos primena, kad Pirmieji masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai prasidėjo 1941 metų birželio 14 dieną. Per sovietinės okupacijos laikotarpį į Sibirą ir kitas atokias Sovietų Sąjungos vietoves buvo ištremta dešimtys tūkstančių Lietuvos žmonių, o dar dešimtys tūkstančių buvo įkalinti lageriuose. Tremčių ir rezistencijos istorija išlieka svarbia Lietuvos kolektyvinės atminties dalimi bei primena demokratijos, valstybės nepriklausomybės ir laisvės vertę.
